Kodėl miegodami seilėjatės? Gydytojai paaiškina, kada tai normalu, o kada gali būti ženklas, kad verta pasitikrinti sveikatą

1,3K

Daugelis bent kartą gyvenime yra pabudę pastebėję drėgną pagalvę ar pajutę, kad miego metu iš burnos tekėjo seilės. Dažniausiai tai tėra visiškai nekenksmingas reiškinys, susijęs su miego poza ar atsipalaidavusiais veido raumenimis. Vis dėlto kai kuriais atvejais nuolatinis seilėtekis gali būti ženklas, kad organizmas siunčia signalą apie tam tikrą sveikatos problemą.

Specialistai pabrėžia, kad vienkartinis seilėtekis miego metu paprastai nėra priežastis nerimauti. Tačiau jei tai kartojasi dažnai, tampa labai gausus arba pasireiškia kartu su kitais simptomais, verta išsiaiškinti galimas priežastis.

Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl žmonės seilėjasi miegodami, kokios būklės gali tai lemti, kada reikėtų kreiptis į gydytoją ir ką galima padaryti, kad problema sumažėtų.

Kodėl miego metu teka seilės?

Žmogaus organizmas seiles gamina visą parą.

Vidutiniškai per dieną jų išsiskiria nuo pusės iki pusantro litro.

Seilės atlieka daugybę svarbių funkcijų:

• saugo burnos gleivinę;
• padeda kramtyti ir ryti maistą;
• mažina bakterijų dauginimąsi;
• saugo dantis nuo ėduonies;
• padeda pradėti virškinimo procesą.

Dienos metu žmogus seiles nuryja beveik automatiškai.

Tačiau miegant situacija pasikeičia.

Raumenys atsipalaiduoja, rijimo refleksas sulėtėja, todėl dalis seilių gali susikaupti burnoje ir ištekėti lauk.

Jeigu miegama ant šono ar pilvo, gravitacija dar labiau palengvina jų nutekėjimą.

Todėl daugeliui žmonių tai visiškai normalus reiškinys.

Miego poza – dažniausia priežastis

Viena dažniausių seilėtekio priežasčių yra miego padėtis.

Jeigu žmogus miega:

• ant šono;
• ant pilvo,

burna dažniau būna praverta, todėl seilės lengviau išteka.

Tokiu atveju dažniausiai nereikia jokio gydymo.

Kai kurie žmonės pastebi, kad pradėjus dažniau miegoti ant nugaros seilėtekis sumažėja arba visai išnyksta.

Žinoma, ne visiems ši poza patogi, todėl jos specialiai keisti nebūtina, jei jokių kitų simptomų nėra.

Užsikimšusi nosis gali priversti kvėpuoti per burną

Dar viena labai dažna priežastis – apsunkintas kvėpavimas pro nosį.

Tai gali nutikti dėl:

• slogos;
• alergijos;
• sinusito;
• nosies pertvaros iškrypimo;
• nosies polipų.

Kai nosis užsikemša, žmogus pradeda kvėpuoti per burną.

Tokiu atveju burna dažnai lieka praverta visą naktį, todėl seilės lengviau išteka.

Jeigu problema susijusi su alergija ar peršalimu, dažniausiai pagerėjus kvėpavimui sumažėja ir seilėtekis.

Gastroezofaginis refliuksas

Kartais gausesnis seilių išsiskyrimas gali būti susijęs su gastroezofaginio refliukso liga (GERL).

Kai skrandžio rūgštis kyla į stemplę, organizmas gali pradėti gaminti daugiau seilių.

Tai natūrali apsauginė reakcija.

Kartu dažnai pasireiškia:

• rėmuo;
• rūgštus skonis burnoje;
• kosulys naktimis;
• gerklės perštėjimas;
• užkimimas rytais.

Jeigu šie simptomai kartojasi reguliariai, verta kreiptis į šeimos gydytoją arba gastroenterologą.

Miego apnėja

Viena rimtesnių galimų priežasčių – obstrukcinė miego apnėja.

Tai būklė, kai miego metu trumpam sustoja kvėpavimas.

Žmogus gali:

• garsiai knarkti;
• prabusti gaudydamas orą;
• rytais jaustis neišsimiegojęs;
• dieną būti labai mieguistas.

Kadangi tokie žmonės dažnai kvėpuoja per burną, gali atsirasti ir seilėtekis.

Miego apnėja siejama ne tik su prastesne miego kokybe, bet ir didesne aukšto kraujospūdžio, širdies ligų bei kitų sveikatos problemų rizika.

Todėl įtarus šią būklę svarbu kreiptis į gydytoją.

Neurologinės ligos

Kai kuriais atvejais seilėtekis gali būti susijęs su neurologiniais sutrikimais.

Tai gali nutikti tuomet, kai susilpnėja rijimo refleksas arba tampa sunkiau valdyti burnos ir ryklės raumenis.

Tokia problema gali pasireikšti sergant:

• Parkinsono liga;
• išsėtine skleroze;
• cerebriniu paralyžiumi;
• amiotrofine lateraline skleroze (ALS);
• po insulto.

Tokiais atvejais seilėtekis paprastai nėra vienintelis simptomas.

Dažnai pasireiškia ir:

• rijimo sunkumai;
• kalbos pakitimai;
• judesių koordinacijos sutrikimai;
• raumenų silpnumas.

Kai kurie vaistai taip pat gali turėti įtakos

Padidėjusį seilių išsiskyrimą kartais gali sukelti tam tikri vaistai.

Dažniausiai tai pastebima vartojant:

• kai kuriuos vaistus psichikos sutrikimams gydyti;
• kai kuriuos vaistus nuo epilepsijos;
• kai kuriuos preparatus Alzheimerio ligai gydyti.

Jeigu pastebėjote, kad problema atsirado pradėjus vartoti naujus vaistus, nenutraukite jų savarankiškai.

Pirmiausia pasitarkite su gydytoju.

Burnos ertmės problemos

Padidėjęs seilių išsiskyrimas kartais gali būti susijęs ir su burnos būkle.

Tam įtakos gali turėti:

• dantenų uždegimas;
• dantų ėduonis;
• netinkamai pritaikyti protezai;
• burnos gleivinės pažeidimai.

Reguliarūs apsilankymai pas odontologą padeda laiku pastebėti šias problemas.

Nėštumo metu tai taip pat gali būti normalu

Kai kurioms moterims pirmąjį nėštumo trimestrą padidėja seilių gamyba.

Ši būklė vadinama ptializmu.

Ji dažniausiai susijusi su hormoniniais pokyčiais ir neretai praeina savaime.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Jeigu seilėtekis pasitaiko retkarčiais ir nėra kitų simptomų, dažniausiai nerimauti nereikia.

Tačiau pasitarti su gydytoju rekomenduojama, jeigu:

• seilėtekis atsirado staiga;
• jis kartojasi kiekvieną naktį;
• sunku ryti maistą ar skysčius;
• dažnai springstama;
• stipriai knarkiate;
• rytais jaučiatės labai pavargę;
• pasireiškia kalbos ar judesių sutrikimų.

Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus arba nukreipti pas atitinkamą specialistą.

Kaip galima sumažinti seilėtekį?

Jeigu rimtos ligos nenustatytos, padėti gali keli paprasti įpročiai.

1. Pasirūpinkite nosies kvėpavimu

Jeigu nosis dažnai užsikemša, svarbu išsiaiškinti priežastį.

2. Skirkite dėmesio burnos higienai

Reguliarus dantų valymas ir burnos priežiūra mažina gleivinės dirginimą.

3. Pabandykite pakeisti miego padėtį

Kai kuriems žmonėms miegas ant nugaros sumažina seilių tekėjimą.

4. Gydykite pagrindinę ligą

Jeigu priežastis yra refliuksas, alergija ar kita būklė, pagerėjus pagrindinei problemai dažnai sumažėja ir seilėtekis.

5. Stebėkite bendrą savijautą

Jeigu atsiranda naujų simptomų, jų nereikėtų ignoruoti.

Ar verta nerimauti?

Dažniausiai – ne.

Daugeliui žmonių seilėtekis miego metu yra visiškai normalus reiškinys, susijęs su miego poza ar kvėpavimu per burną.

Vis dėlto nuolat pasikartojantis, labai gausus seilėtekis, ypač lydimas kitų simptomų, gali būti ženklas, kad verta pasitarti su gydytoju.

Ankstyvas galimų sveikatos problemų nustatymas padeda greičiau pradėti tinkamą gydymą ir išvengti komplikacijų.

Todėl jeigu drėgna pagalvė tampa nuolatiniu reiškiniu ir kartu pastebite knarkimą, rijimo sunkumus, stiprų nuovargį ar kitus neįprastus požymius, geriausia neatidėlioti vizito pas specialistą. Tokia konsultacija padės išsiaiškinti tikrąją priežastį ir parinkti tinkamiausią sprendimą.