Mėta – viena geriausiai pažįstamų žolelių mūsų virtuvėse. Jos dedama į arbatą, desertus, gaiviuosius gėrimus, o liaudies medicinoje mėta nuo seno siejama su virškinimu. Internete galima rasti ir kur kas stipresnių pažadų: esą vos keli mėtų arbatos puodeliai per dieną gydo gastritą, pašalina vidurių užkietėjimą, rėmenį, skrandžio skausmą ir net gerina medžiagų apykaitą.
Tikrovė nėra tokia paprasta.
Mėta turi medžiagų, kurios gali veikti virškinamojo trakto lygiuosius raumenis, todėl kai kuriems žmonėms mėtų produktai iš tiesų siejasi su mažesniu spazminiu diskomfortu. Tačiau tai nėra universali priemonė visoms skrandžio problemoms. Ypač svarbu žinoti vieną paradoksą – žmogui, kurį vargina refliuksas ir rėmuo, mėta kartais gali simptomus ne sumažinti, o sustiprinti.
Todėl prieš ruošiant dar vieną puodelį verta žinoti, kada mėtų arbata virškinimui gali būti malonus pasirinkimas ir kada geriau ieškoti kito sprendimo.
Kodėl mėta taip dažnai siejama su virškinimu?
Mėtose yra eterinių aliejų ir kitų augalinių junginių. Vienas geriausiai žinomų – mentolis, suteikiantis augalui būdingą gaivų aromatą ir vėsinantį pojūtį.
Dėl savo savybių pipirmėčių preparatai tyrinėjami kalbant apie tam tikrus virškinimo simptomus.
Svarbu nepainioti skirtingų produktų. Puodelis silpnos mėtų arbatos, pipirmėčių eterinis aliejus ir standartizuotos specialios pipirmėčių aliejaus kapsulės nėra tas pats.
Jų veikliųjų medžiagų koncentracija ir poveikis gali labai skirtis.
Todėl tyrimų apie vieną pipirmėčių preparatą rezultatų negalima automatiškai priskirti bet kokiai namuose užplikytai arbatai.
Mėtų arbata gali būti maloni po sotaus valgio
Daugeliui žmonių šilta mėtų arbata po valgio tiesiog maloni.
Jeigu po gausesnio maisto jaučiamas nedidelis sunkumas ar pilvo tempimas, šiltas gėrimas ir ramus poilsis gali padėti jaustis komfortiškiau.
Tačiau nuolat pasikartojantis pilvo skausmas neturėtų būti tiesiog slopinamas žolelėmis.
Virškinimo diskomfortą gali sukelti labai įvairios priežastys: persivalgymas, per greitas valgymas, tam tikrų produktų netoleravimas, vidurių užkietėjimas, refliuksas, skrandžio gleivinės problemos ar kitos būklės.
Jeigu simptomas kartojasi, svarbiau išsiaiškinti jo priežastį nei nuolat ieškoti vis stipresnės arbatos.
O kaip dėl vidurių užkietėjimo?
Internete mėtų arbata kartais pristatoma kaip natūrali priemonė nuo vidurių užkietėjimo.
Čia reikėtų atsargiau vertinti lūkesčius.
Pats šiltas skystis gali prisidėti prie bendro per dieną gaunamų skysčių kiekio, tačiau mėtų arbata nėra stiprus ar patikimas vidurius laisvinantis preparatas.
Jeigu viduriai užkietėja retkarčiais, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į visą mitybą.
Svarbu gauti pakankamai skaidulų iš daržovių, vaisių, ankštinių produktų ir viso grūdo produktų, gerti pakankamai skysčių bei reguliariai judėti.
Skaidulų kiekį geriau didinti palaipsniui, nes staigus jų padidinimas kai kuriems žmonėms gali sukelti dar didesnį pilvo pūtimą.
Didžiausias netikėtumas – mėta nebūtinai tinka nuo rėmens
Tai viena svarbiausių šio recepto detalių.
Mėtų arbata dažnai rekomenduojama tiesiog „nuo skrandžio“, todėl žmogui gali atrodyti logiška ją gerti ir prasidėjus rėmeniui.
Tačiau mėta kai kuriems žmonėms gali paskatinti apatinio stemplės rauko atsipalaidavimą. Šis raumuo veikia tarsi barjeras tarp skrandžio ir stemplės.
Kai jo funkcija susilpnėja, rūgštus skrandžio turinys lengviau patenka į stemplę.
Rezultatas – deginimas už krūtinkaulio, rūgštus skonis burnoje ar kiti refliukso simptomai.
Todėl jeigu pastebite, kad po mėtų arbatos rėmuo sustiprėja, jos nereikėtų gerti vien todėl, kad internete ji rekomenduojama „skrandžiui“.
Mėta neišgydo gastrito
Dar vienas dažnas pažadas – kad mėtų arbata yra natūralus gastrito gydymo būdas.
Taip teigti nereikėtų.
Gastritas reiškia skrandžio gleivinės uždegimą, o jo priežastys gali būti skirtingos. Viena svarbių priežasčių yra Helicobacter pylori infekcija. Skrandžio gleivinę taip pat gali veikti kai kurie vaistai, alkoholis ir kiti veiksniai.
Todėl gydymas priklauso nuo priežasties.
Jeigu nustatoma H. pylori infekcija, gali būti reikalingas specifinis gydymas. Arbata bakterijos patikimai nepašalins.
Mėta taip pat neturėtų būti pristatoma kaip „saugesnė farmacinių vaistų alternatyva“. Vaistai turi indikacijas, dozes ir galimą šalutinį poveikį, tačiau tai nereiškia, kad augaliniai produktai automatiškai yra saugesni ar gali juos pakeisti.
Kaip paprastai pasiruošti mėtų arbatos?
Jeigu mėta jums nesukelia rėmens ar kitų nemalonių simptomų, paprastą gėrimą galima pasiruošti namuose.
Vienam puodeliui pakaks:
- kelių šviežių mėtų lapelių ar 1–2 nedidelių šakelių;
- maždaug 250 ml karšto vandens.
Mėtas nuplaukite, sudėkite į puodelį ir užpilkite karštu vandeniu.
Uždenkite ir palikite maždaug 5–10 minučių. Norint intensyvesnio skonio galima palaikyti šiek tiek ilgiau.
Tada lapelius išimkite arba arbatą perkoškite.
Nebūtina laikytis internetinių taisyklių, kad ją privaloma gerti būtent po 30 minučių nuo valgio. Jeigu mėtų arbata jums tinka, ją galima vertinti kaip įprastą nesaldintą žolelių gėrimą.
Daugiau arbatos nebūtinai reiškia stipresnį poveikį
Su žolelėmis dažnai pasikartoja ta pati klaida: jeigu vienas puodelis atrodo naudingas, trys ar keturi turėtų veikti dar geriau.
Taip nėra.
Net įprasti augaliniai produktai kai kuriems žmonėms gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Jeigu nuo mėtų arbatos pradeda pykinti, skaudėti pilvą, stiprėja rėmuo ar atsiranda kitas nemalonus pojūtis, vartojimą verta nutraukti.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti koncentruotus eterinius aliejus. Jų negalima vartoti taip, kaip paprastos žolelių arbatos.
„Natūralus“ nereiškia „tinkamas visiems“
Mėta yra įprastas maistinis augalas, tačiau net ir ji ne visiems sukelia vienodą poveikį.
Vienam žmogui puodelis arbatos po vakarienės bus malonus, kitam gali sustiprinti refliuksą.
Todėl savo organizmo reakcija yra svarbesnė už internete pateikiamą universalią rekomendaciją.
Jeigu vartojate daug vaistų, turite lėtinių virškinimo sistemos problemų arba planuojate reguliariai vartoti koncentruotus augalinius preparatus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kartais problema slypi ne tame, ką geriame, o kaip valgome
Jeigu virškinimo diskomfortas atsiranda po valgio, naudinga peržiūrėti ir kasdienius įpročius.
Kai kuriems žmonėms padeda mažesnės porcijos ir lėtesnis valgymas. Jeigu vargina refliuksas, gali būti naudinga neatsigulti iš karto po gausaus valgio ir stebėti, kurie produktai individualiai provokuoja simptomus.
Vidurių užkietėjimo atveju daugiau reikšmės gali turėti skaidulos, skysčiai ir judėjimas nei konkreti žolelių arbata.
Svarbiausia ieškoti priežasties, o ne vien gėrimo, kuris trumpam užmaskuotų simptomą.
Kada skrandžio problemų nereikėtų gydyti arbata?
Retkarčiais atsirandantis nedidelis diskomfortas ir nuolat pasikartojantys simptomai – ne tas pats.
Į gydytoją verta kreiptis, jeigu skausmas stiprus ar nuolat didėja, sunku ryti, dažnai vemiama, pastebimas kraujas vėmaluose ar išmatose, išmatos tampa juodos, neplanuotai krenta svoris arba ilgą laiką nepraeina virškinimo sutrikimai.
Taip pat reikėtų įvertinti dažnai pasikartojantį rėmenį.
Tokiais atvejais mėtų arbata neturėtų atidėti reikalingo ištyrimo.
Paprasta arbata, bet ne universalus vaistas skrandžiui
Mėtų arbata gali būti gardus ir gaivus kasdienis gėrimas. Kai kuriems žmonėms ji maloni po valgio ir gali būti siejama su mažesniu virškinimo diskomfortu.
Tačiau jos nereikėtų vadinti gastrito gydymu, patikima priemone nuo vidurių užkietėjimo ar juo labiau „ilgaamžiškumo žole“.
O kalbant apie rėmenį situacija netgi priešinga – kai kuriems žmonėms mėta gali sustiprinti refliukso simptomus.
Todėl geriausia žoleles vertinti kaip galimą kasdienės mitybos dalį, o ne vaistus nuo visų virškinimo problemų. Jeigu simptomai kartojasi, daug naudingiau išsiaiškinti jų priežastį.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt