Paprastoji gebenė daugeliui pirmiausia asocijuojasi su dekoratyviniu vijokliniu augalu, dengiančiu namų sienas, tvoras ar medžių kamienus. Tačiau gebenė turi ir ilgą naudojimo žolininkystėje istoriją. Jos ekstraktų galima rasti kai kuriuose vaistiniuose preparatuose, o liaudies receptuose augalo lapai minimi kalbant apie kosulį, odą ir net galvos odos priežiūrą.
Internete galima aptikti ir paprastą gebenės nuoviro nuo pleiskanų receptą. Siūloma lapus pavirti vandenyje, gautu skysčiu skalauti plaukus, o siekiant stipresnio poveikio dar įpilti acto.
Tačiau gebenė nėra nekaltas augalas, su kuriuo galima eksperimentuoti bet kokiais kiekiais. Dar svarbiau – receptuose kartais siūloma tą patį naminį nuovirą gerti nuo bronchito, kepenų ligų, gausių menstruacijų ar kitų sveikatos problemų. Tokio patarimo savarankiškai laikytis nereikėtų.
Ką iš tiesų verta žinoti apie gebenę ir ar ją prasminga naudoti pleiskanojančiai galvos odai?
Gebenė nėra paprasta žolelių arbata
Paprastoji gebenė (Hedera helix) turi biologiškai aktyvių junginių, tarp kurių yra saponinų.
Būtent standartizuoti gebenės lapų ekstraktai naudojami kai kuriuose preparatuose nuo kosulio. Tačiau vaistinėje įsigytas standartizuotas produktas ir namuose iš sode nuskintų lapų išvirtas nuoviras nėra tas pats.
Paruošus augalą namuose nežinoma tiksli veikliųjų medžiagų koncentracija. Ji gali skirtis priklausomai nuo augalo dalies, žaliavos kiekio ir paruošimo būdo.
Todėl ypač abejotinas patarimas išvirti gebenę ir gerti po kelis šaukštus kelis kartus per dieną.
Natūralus augalas nebūtinai reiškia saugų augalą.
Ar gebenė gali išgydyti bronchitą?
Gebenės lapų ekstraktas dažniausiai minimas būtent kalbant apie kosulį.
Kai kurie standartizuoti gebenės preparatai naudojami kaip atsikosėjimą lengvinančios priemonės. Tačiau tai nereiškia, kad bet koks naminis gebenės nuoviras gydo bronchitą ar jo priežastį.
Bronchitas gali būti ūminis arba lėtinis, o užsitęsęs kosulys gali atsirasti ir dėl daugybės kitų priežasčių – astmos, refliukso, infekcijos ar kitų kvėpavimo sistemos problemų.
Todėl kosuliui ilgai nepraeinant svarbu ne tik bandyti jį slopinti, bet ir išsiaiškinti priežastį.
Ypač nereikėtų eksperimentuoti su savarankiškai pagamintais koncentruotais gebenės preparatais.
Teiginiai apie kepenis ar menstruacijas kelia daugiau klausimų
Dar didesnio atsargumo reikia vertinant pažadus, kad gebenės nuoviras gali gydyti kepenų ligas ar padėti esant gausioms menstruacijoms.
Tokiems teiginiams trūksta patikimo pagrindo.
Gausus menstruacinis kraujavimas nėra vien nepatogumas. Jis gali būti susijęs su hormoniniais pokyčiais, gimdos miomomis, kitomis ginekologinėmis būklėmis ir ilgainiui prisidėti prie geležies stokos bei mažakraujystės.
Panašiai ir „kepenų liga“ nėra viena konkreti būklė, kurią būtų galima gydyti universalia žolelių arbata.
Todėl šiais atvejais gebenė neturėtų pakeisti diagnostikos ir gydymo.
O kaip dėl pleiskanų?
Čia situacija įdomesnė, nes kalbame ne apie augalo gėrimą, o apie išorinę galvos odos priežiūrą.
Pleiskanos atsiranda dėl pagreitėjusio galvos odos ląstelių atsinaujinimo ir kitų procesų. Su jomis dažnai siejamas ir ant žmogaus odos natūraliai gyvenantis Malassezia genties mieliagrybis.
Pleiskanojimą gali lydėti niežėjimas, paraudimas ir riebesnė galvos oda.
Tačiau ne kiekvienas baltas žvynelis plaukuose reiškia tą pačią problemą.
Galvos oda gali pleiskanoti dėl išsausėjimo, seborėjinio dermatito, psoriazės, egzemos, netinkamų kosmetikos priemonių ar kontaktinio dermatito.
Todėl universalaus naminio tirpalo visoms šioms situacijoms nėra.
Ar gebenės nuoviras tikrai pašalins pleiskanas?
Liaudies receptuose galima rasti patarimų gebenės lapus virti vandenyje ir gautu nuoviru skalauti galvos odą.
Tačiau nėra pagrindo žadėti, kad toks skalavimas patikimai išgydys pleiskanas.
Be to, pati gebenė jautresniems žmonėms gali dirginti odą arba sukelti kontaktinę reakciją.
Jeigu po naudojimo galvos oda pradeda stipriau niežėti, deginti ar rausti, priemonę reikėtų nedelsiant nuplauti ir daugiau nebenaudoti.
Ypač nereikėtų gebenės preparatų tepti ant pažeistos, nukasytos ar žaizdotos odos.
Actas nebūtinai padarys receptą geresnį
Kai kuriuose receptuose į gebenės nuovirą siūloma įpilti šaukštą acto.
Actas dėl savo rūgštingumo kartais naudojamas naminiuose plaukų skalavimo mišiniuose. Labai praskiestas jis kai kuriems žmonėms gali suteikti plaukams glotnumo pojūtį.
Tačiau daugiau acto nereiškia geresnio poveikio.
Per koncentruotas rūgštinis tirpalas gali dirginti galvos odą, ypač jeigu ji jau paraudusi ar nukasyta.
Gebenės ir acto derinys taip pat nėra įrodytas pleiskanų gydymo metodas.
Todėl jeigu tikslas yra ne eksperimentuoti su plaukų kosmetika, o iš tiesų sumažinti pleiskanas, yra geriau ištirtų pasirinkimų.
Kas nuo pleiskanų veikia patikimiau?
Lengvo pleiskanojimo atveju pirmiausia galima atkreipti dėmesį į plaukų priežiūros rutiną.
Kartais problema sustiprėja dėl gausaus formavimo priemonių naudojimo, netinkamo šampūno ar labai reto galvos plovimo.
Jeigu pleiskanos ryškesnės, dažnai naudojami specialūs šampūnai su veikliosiomis medžiagomis, skirtomis pleiskanojančiai galvos odai.
Svarbu šampūną naudoti pagal jo instrukciją. Kai kurioms priemonėms reikia kelių minučių kontakto su galvos oda, todėl iš karto jas nuplovus rezultatas gali būti prastesnis.
Jeigu viena priemonė netinka, galima rinktis kitą veikliąją medžiagą arba pasikonsultuoti su vaistininku ar gydytoju.
Kodėl „natūralu“ ne visada reiškia švelniau?
Tai ypač aktualu odos priežiūroje.
Augalai gamina daugybę cheminių junginių – būtent todėl jie turi kvapą, skonį, spalvą ir biologines savybes.
Kai kurios augalinės medžiagos gali būti naudingos, tačiau kitos gali dirginti odą arba sukelti alerginę reakciją.
Todėl teiginys, kad pirmiausia reikėtų išbandyti „natūralias priemones“, o tik paskui „chemiją“, nėra visai tikslus.
Viskas aplink mus sudaryta iš cheminių medžiagų, įskaitant gebenę ir actą. Daug svarbiau ne produkto kilmė, o jo saugumas, koncentracija ir tai, ar priemonės veiksmingumas konkrečiai problemai yra pagrįstas.
Jeigu vis dėlto norite išbandyti augalinį skalavimą
Eksperimentuojant su nauja augaline kosmetikos priemone saugiausia pradėti nuo labai mažo odos ploto.
Jeigu atsiranda paraudimas, niežėjimas ar deginimas, produkto ant visos galvos odos naudoti nereikėtų.
Taip pat nerekomenduojama naudoti stiprių naminių mišinių ant sudirgusios odos ar derinti kelių potencialiai dirginančių ingredientų vienu metu.
Jeigu po kelių savaičių tinkamos priežiūros pleiskanų nemažėja, verta ieškoti priežasties, o ne nuolat stiprinti naminį receptą.
Kada pleiskanos gali reikšti daugiau nei kosmetinę problemą?
Nedidelės pleiskanos dažniausiai nėra pavojingos.
Tačiau į dermatologą verta kreiptis, jeigu galvos oda labai paraudusi, atsiranda storų žvynų, šašų, žaizdelių ar pūlinukų, intensyviai niežti arba kartu pradeda slinkti plaukai.
Tokie požymiai gali būti susiję ne vien su paprastomis pleiskanomis.
Gydytojas gali atskirti seborėjinį dermatitą nuo psoriazės, grybelinės infekcijos, kontaktinio dermatito ar kitų galvos odos problemų ir parinkti tinkamesnį gydymą.
Gebenė įdomi žolininkystėje, tačiau stebuklo tikėtis nereikėtų
Paprastoji gebenė yra įdomus augalas, kurio standartizuoti lapų ekstraktai turi vietą kai kuriuose vaistiniuose preparatuose. Tačiau tai nėra priežastis namuose virtą gebenės nuovirą laikyti universaliu vaistu.
Jo nereikėtų savarankiškai gerti tikintis išgydyti bronchitą, kepenų ligas, gausias menstruacijas ar kitas sveikatos problemas.
Kalbant apie plaukus, gebenės skalavimas išlieka labiau tradiciniu naminiu receptu nei patikimai įrodytu pleiskanų gydymo metodu.
Jeigu norisi jį išbandyti kosmetiniais tikslais, svarbiausia atsargumas ir odos reakcijos stebėjimas. O nuolatines pleiskanas geriau spręsti ne vis stipresniais naminiais mišiniais, bet išsiaiškinus, kodėl galvos oda pleiskanoja.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt