Rozmariną dauguma pažįsta kaip prieskonį bulvėms, mėsai ar daržovėms, o gvazdikėliai dažniausiai prisimenami ruošiant kompotus, kepinius ar žiemos gėrimus. Tačiau šiuos du intensyvaus aromato prieskonius galima sujungti ir paprastame žolelių gėrime.
Rozmarino ir gvazdikėlių arbata pasižymi ryškiu, šiek tiek aitriu ir šildančiu skoniu. Ji gali būti maloni po valgio arba tiesiog tada, kai norisi pakeisti įprastą arbatą kuo nors neįprastesniu.
Internete tokiam deriniui kartais priskiriamas labai platus poveikis – teigiama, kad jis naikina parazitus, bakterijas, gydo uždegimus, gerklės ligas ar net saugo nuo vėžio. Tokius pažadus reikėtų vertinti atsargiai. Rozmarinas ir gvazdikėliai turi įvairių augalinių junginių, kurie tyrinėjami laboratorijoje ir kituose moksliniuose modeliuose, tačiau puodelis arbatos nėra vaistas nuo infekcijų, parazitų ar kitų ligų.
Vis dėlto tai nereiškia, kad šių prieskonių neverta naudoti. Jų tikroji vertė gali būti gerokai paprastesnė.
Kuo įdomūs gvazdikėliai?
Gvazdikėliai yra džiovinti kvapiųjų gvazdikmedžių žiedpumpuriai. Vos keli jų gabalėliai gali suteikti gėrimui labai intensyvų aromatą.
Vienas žinomiausių gvazdikėliuose esančių junginių yra eugenolis. Jis ir kitos medžiagos yra tyrinėjamos dėl įvairių biologinių savybių, tačiau laboratorinis poveikis nėra tas pats, kas gydomasis poveikis žmogui išgėrus arbatos.
Todėl teiginys, kad gvazdikėlių gėrimas kraujyje „naikina parazitus, jų kiaušinėlius ir lervas“, nėra pagrindas savarankiškai gydyti parazitinę infekciją.
Jeigu įtariami parazitai, reikalinga diagnozė ir konkrečiam sukėlėjui pritaikytas gydymas.
Taip pat svarbus saikas. Koncentruotas gvazdikėlių aliejus nėra tas pats, kas keli gvazdikėliai puodelyje – dideli eugenolio kiekiai gali būti kenksmingi.
Rozmarinas – ne tik bulvėms pagardinti
Rozmarinas yra itin aromatingas augalas, plačiai naudojamas Viduržemio jūros regiono virtuvėje.
Jo lapuose yra įvairių augalinių junginių, todėl rozmarinas domina ir mokslininkus. Tyrimuose nagrinėjamos jo antioksidacinės, antimikrobinės bei su virškinimo sistema susijusios savybės, tačiau daug rezultatų gauta laboratoriniuose ar gyvūnų tyrimuose. Tai neleidžia paprastos rozmarino arbatos pristatyti kaip ligų gydymo priemonės.
Kasdienėje virtuvėje situacija daug paprastesnė: rozmarinas suteikia ryškų aromatą ir gali būti naudojamas ne tik maistui, bet ir žolelių gėrimui.
Paprastas rozmarino ir gvazdikėlių gėrimas
Vienam puodeliui nereikia didelio kiekio prieskonių.
Reikės:
- 250 ml vandens;
- 1 nedidelės šviežio rozmarino šakelės arba maždaug 1 arbatinio šaukštelio džiovinto rozmarino;
- 3–5 gvazdikėlių.
Originaliuose receptuose kartais siūloma vienam puodeliui naudoti apie 10 gvazdikėlių ir net du šaukštus džiovinto rozmarino. Tokio intensyvaus kiekio nereikia – gėrimas gali tapti labai kartus ir aitrus.
Pradėti geriau nuo nedidelio kiekio.
Kaip paruošti?
Vandenį užvirinkite ir nukelkite nuo kaitros.
Į puodelį arba arbatinuką sudėkite rozmariną ir gvazdikėlius. Užpilkite karštu vandeniu, uždenkite ir palikite maždaug 5–10 minučių.
Tada nukoškite.
Gėrimą galima vartoti šiltą arba leisti jam visiškai atvėsti. Vasarą galima įberti ledukų ir pridėti citrinos ar apelsino griežinėlį.
Jeigu pirmą kartą ragaujate tokį derinį, geriau paruošti silpnesnę versiją. Vėliau prieskonių kiekį galima koreguoti pagal savo skonį.
Ar galima gerti po valgio?
Kai kuriems žmonėms šiltas žolelių gėrimas po valgio yra tiesiog malonus ritualas.
Rozmarinas ir gvazdikėliai turi stiprų aromatą, todėl gėrimas gali atrodyti gaivus po sotaus patiekalo.
Tačiau nereikėtų teigti, kad jis „atpalaiduoja visus virškinamojo trakto raumenis“, pašalina pilvo pūtimą ar gydo virškinimo sutrikimus.
Jeigu pilvo skausmas, pūtimas, pykinimas ar kiti simptomai kartojasi, verta ieškoti jų priežasties, o ne maskuoti žolelių arbata.
O gerklės skalavimas?
Šiltas skystis pats savaime gali būti malonus sudirgusiai gerklei, todėl atvėsusiu nesaldintu gėrimu galima išskalauti burną, jei jis nedirgina.
Tačiau bakterinės gerklės infekcijos ar anginos jis neišgydo.
Jeigu gerklės skausmas labai stiprus, sunku ryti ar kvėpuoti, pakyla aukšta temperatūra arba simptomai nepraeina, reikalingas medicininis įvertinimas.
Gvazdikėliai odontologijoje – iš kur atsirado ši istorija?
Gvazdikėliai su dantimis siejami neatsitiktinai. Eugenolis istorijoje buvo naudojamas odontologijoje, o jo junginių galima rasti ir kai kuriuose odontologiniuose produktuose.
Tačiau tai nereiškia, kad skaudantį dantį reikia gydyti gvazdikėlių arbata ar koncentruotu gvazdikėlių aliejumi.
Danties skausmą gali sukelti ėduonis, pulpos uždegimas, infekcija ar kita problema, kurios arbata nepašalins.
O koncentruotas gvazdikėlių aliejus, netinkamai naudojamas burnoje, gali sudirginti ar pažeisti audinius.
Ar gvazdikėliai apsaugo nuo vėžio?
Tai viena sričių, kuriose laboratorinių tyrimų rezultatai dažnai per daug supaprastinami.
Gvazdikėliuose tikrai yra antioksidacinių junginių. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad gvazdikėlių arbata apsaugo nuo vėžio ar gydo onkologines ligas.
Antioksidantų gauname iš daugybės maisto produktų – daržovių, vaisių, uogų, riešutų, prieskonių.
Svarbiausia ne vienas „stipriausias“ produktas, o įvairi mityba.
Gvazdikėliai nuo potraukio alkoholiui – pavojingas mitas
Kartais siūloma burnoje laikyti kelis gvazdikėlius, kad sumažėtų noras vartoti alkoholį.
Toks metodas neturėtų būti pristatomas kaip priklausomybės gydymas.
Priklausomybė nuo alkoholio yra sveikatos problema, kuriai gali reikėti medicininės, psichologinės ir socialinės pagalbos. Keli prieskoniai burnoje jos priežasties neišsprendžia.
Kam reikėtų būti atsargesniems?
Maistui naudojami rozmarino ir gvazdikėlių kiekiai paprastai labai skiriasi nuo koncentruotų ekstraktų ar eterinių aliejų.
Todėl nereikėtų manyti, kad „natūralus“ automatiškai reiškia „galima vartoti neribotai“.
Žolelių ir augalinių produktų poveikis gali priklausyti nuo dozės, sveikatos būklės bei vartojamų vaistų, o kai kurie augaliniai produktai gali sąveikauti su medikamentais.
Nėštumo, žindymo metu, sergant lėtinėmis ligomis ar nuolat vartojant vaistus, koncentruotus žolelių preparatus geriau aptarti su specialistu.
Puodelis, kuriam nereikia stebuklingų pažadų
Rozmarino ir gvazdikėlių derinys gali būti maloniai netikėtas. Rozmarinas suteikia žolelių aromatą, gvazdikėliai – šiltą prieskoninę natą, o vasarą atšaldytą gėrimą galima patiekti su ledukais ir citrusiniais vaisiais.
Jo nereikia vadinti „galingu natūraliu antibiotiku“, antiparazitiniu vaistu ar priemone nuo daugybės ligų, kad receptas būtų vertas dėmesio.
Kartais užtenka visai paprastos priežasties: tai kvapnus gėrimas iš dviejų prieskonių, kuriuos daugelis jau turi savo virtuvėje.
Būtent toks požiūris leidžia mėgautis senais žolelių receptais nepriskiriant jiems savybių, kurių jie negali patikimai garantuoti.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.