597

Skruzdėlės dažnai laikomos vienais naudingiausių vabzdžių gamtoje. Jos purena dirvožemį, padeda skaidyti organines medžiagas ir yra svarbi ekosistemos dalis. Tačiau sodininkai puikiai žino, kad kai skruzdėlių kolonijos tampa labai gausios, jos gali sukelti nemažai rūpesčių. Skruzdėlės mėgsta kurtis prie augalų šaknų, o dar svarbiau – jos saugo amarus, nes minta jų išskiriamu saldžiu skysčiu. Dėl šios priežasties amarų populiacija sparčiai didėja, o augalai silpsta.

Daugelis žmonių nenori naudoti stiprių cheminių insekticidų, ypač jei sode auga daržovės, vaisiai ar uogos. Todėl natūralūs būdai tampa vis populiaresni. Nors jų veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo situacijos, jie dažnai padeda sumažinti skruzdėlių aktyvumą arba nukreipti jas į kitą vietą.

Šiame straipsnyje apžvelgsime populiariausias natūralias priemones, jų privalumus, galimus trūkumus ir tai, kaip jas naudoti atsakingai.

Kodėl skruzdėlės apsigyvena sode?

Skruzdėles vilioja vietos, kuriose lengva rasti maisto ir įsirengti lizdą.

Dažniausiai jos renkasi:

• purų dirvožemį;
• šiltas, saulėtas vietas;
• lysves;
• šiltnamius;
• takų pakraščius;
• akmenų ar plytelių tarpus.

Jeigu sode gausu amarų, tikimybė sulaukti skruzdėlių kolonijų dar labiau padidėja.

Kodėl sodininkai siekia sumažinti jų kiekį?

Nors pačios skruzdėlės retai tiesiogiai naikina augalus, jos gali prisidėti prie kitų problemų.

Dažniausios priežastys:

• saugo amarus nuo natūralių priešų;
• perneša amarus ant naujų augalų;
• supurena dirvą aplink šaknis;
• apsunkina sodinimo darbus;
• gali patekti į namus ieškodamos maisto.

Todėl dažniausiai siekiama ne visiškai sunaikinti visas skruzdėles, o sumažinti jų kiekį probleminėse vietose.

Kepimo soda ir actas

Internete dažnai siūloma naudoti kepimo sodą kartu su actu.

Įprastai rekomenduojama:

• ant skruzdėlyno pabarstyti kepimo sodos;
• po to užpilti nedidelį kiekį acto.

Šių medžiagų reakcijos metu susidaro putos ir anglies dioksidas.

Svarbu suprasti, kad pati cheminė reakcija nebūtinai sunaikina visą koloniją. Ji gali sutrikdyti lizdą, tačiau mokslinių įrodymų, kad šis metodas patikimai pašalina visas skruzdėles, nėra.

Todėl tokį būdą reikėtų vertinti kaip vieną iš galimų bandymų, o ne garantuotą sprendimą.

Kepimo milteliai ir cukraus pudra

Dar vienas populiarus namų metodas – kepimo miltelių ir cukraus pudros mišinys.

Dažniausiai rekomenduojama maišyti lygiomis dalimis:

• 1 dalį kepimo miltelių;
• 1 dalį cukraus pudros.

Cukrus pritraukia vabzdžius, todėl jie gali parsinešti mišinį į lizdą.

Vis dėlto nėra pakankamai patikimų mokslinių įrodymų, kad toks metodas visada sunaikintų visą koloniją.

Mielės su medumi

Kai kurie sodininkai naudoja mielių ir medaus mišinį.

Jam paruošti reikia:

• šiek tiek sausų mielių;
• medaus;
• kelių plastikinių dangtelių.

Dangteliai išdėliojami prie skruzdžių takų.

Manoma, kad saldus kvapas pritraukia vabzdžius.

Tačiau ir šis metodas laikomas labiau liaudiška priemone nei moksliškai patvirtintu sprendimu.

Cinamonas – kvapas, kurio skruzdėlės nemėgsta

Viena populiariausių natūralių priemonių yra cinamonas.

Jo stiprus aromatas gali sutrikdyti skruzdėlių orientaciją.

Naudoti galima:

• maltą cinamoną;
• cinamono eterinį aliejų.

Cinamonu galima pabarstyti:

• skruzdžių takus;
• įėjimus į namus;
• vietas prie terasos;
• šiltnamio kampus.

Jeigu naudojate eterinį aliejų, kelis lašus galima užlašinti ant vatos diskelio.

Juodieji pipirai

Juodieji pipirai taip pat pasižymi stipriu kvapu.

Kai kurie sodininkai juos maišo su:

• miltais;
• cinamonu.

Mišinys barstomas ant vietų, kur dažniausiai juda skruzdėlės.

Kvapas gali paskatinti vabzdžius pasirinkti kitą maršrutą.

Muiluotas vanduo

Viena paprasčiausių priemonių – paprastas muiluotas vanduo.

Skruzdėlės viena kitą suranda pagal feromonų pėdsakus.

Nuplovus šiuos pėdsakus:

• joms sunkiau orientuotis;
• nutrūksta įprasti maršrutai;
• dalis kolonijos gali persikelti kitur.

Šiuo tirpalu galima nuplauti:

• palanges;
• durų slenksčius;
• grindis;
• terasą;
• takelius.

Kaip apsaugoti namus?

Jeigu skruzdėlės pradėjo lankytis namuose, pirmiausia verta:

• pašalinti trupinius;
• sandariai laikyti maistą;
• užtaisyti plyšius;
• reguliariai plauti grindis.

Jeigu vabzdžiai vis tiek pasirodo, galima naudoti muiluotą vandenį arba specialias lipnias gaudykles.

Didžiausia problema – amarai

Patyrę sodininkai pastebi, kad vien skruzdėlių naikinimas dažnai neduoda ilgalaikio rezultato.

Jeigu augaluose gausu amarų, skruzdėlės greitai sugrįžta.

Todėl verta reguliariai apžiūrėti:

• rožes;
• pupeles;
• serbentus;
• obelis;
• slyvas;
• dekoratyvinius augalus.

Amarus galima šalinti:

• stipria vandens srove;
• rankomis;
• naudojant specialų insekticidinį muilą;
• skatinant boružių ir kitų natūralių priešų veiklą.

Kada natūralių priemonių gali nepakakti?

Jeigu kolonija labai didelė ir nuolat plečiasi, vien naminiai metodai gali būti nepakankami.

Tokiais atvejais gali tekti naudoti specialias skruzdėlėms skirtas priemones, laikantis gamintojo instrukcijų ir saugumo reikalavimų.

Ypač svarbu būti atsargiems, jei sode žaidžia vaikai arba gyvena naminiai gyvūnai.

Kaip sumažinti skruzdėlių sugrįžimo tikimybę?

Ilgalaikį rezultatą padeda pasiekti keli paprasti įpročiai:

• reguliariai naikinti amarus;
• nepalikti saldžių maisto likučių lauke;
• laiku surinkti prinokusius vaisius;
• prižiūrėti komposto krūvą;
• palaikyti tvarką aplink lysves.

Tokia priežiūra dažnai padeda sumažinti ne tik skruzdėlių, bet ir kitų sodo kenkėjų aktyvumą.

Išvada

Skruzdėlės yra svarbi gamtos dalis, tačiau jų gausios kolonijos sode gali tapti rimtu iššūkiu. Natūralios priemonės, tokios kaip cinamonas, muiluotas vanduo ar kiti liaudiški metodai, kai kuriais atvejais gali padėti sumažinti jų aktyvumą arba nukreipti jas nuo jautriausių vietų. Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad nėra vieno universalaus sprendimo, o geriausių rezultatų dažniausiai pasiekiama derinant kelis metodus ir kartu sprendžiant pagrindinę problemą – amarų plitimą.

Nuosekli sodo priežiūra, reguliarus augalų stebėjimas ir atsakingas natūralių priemonių naudojimas gali padėti išlaikyti sveikesnį sodą ir sumažinti nepageidaujamų kenkėjų skaičių be perteklinio cheminių priemonių naudojimo.