Pagrindinis Patarimai Sorų vanduo inkstams – senas namų receptas, kuris vėl prisimenamas: ką svarbu žinoti prieš bandant?

Sorų vanduo inkstams – senas namų receptas, kuris vėl prisimenamas: ką svarbu žinoti prieš bandant?

by Aurelijus A

Soros daugeliui pirmiausia asocijuojasi su koše ar paprastu garnyru. Tačiau liaudies tradicijose šios kruopos naudotos ir kitaip – iš jų ruošiamas vadinamasis sorų vanduo, kurį žmonės geria kaip kasdienį gėrimą.

Internete galima rasti teiginių, kad toks gėrimas „valo inkstus“, tirpdo akmenis ar padeda sergant cistitu. Receptas iš tiesų labai paprastas, tačiau šiuos pažadus verta vertinti atsargiai: patikimų įrodymų, kad sorų vanduo galėtų ištirpinti inkstų ar šlapimo pūslės akmenis arba išgydyti šlapimo takų infekciją, nėra.

Vis dėlto pačios soros yra maistingas produktas, todėl verta žinoti, iš kur atsirado šis receptas ir kaip jį ruošia žmonės, mėgstantys tradicinius naminius gėrimus.

Kodėl soros taip vertinamos?

Soros – vienos seniausiai žmonių auginamų grūdinių kultūrų. Jos naudojamos košėms, sriuboms, garnyrams ir kitiems patiekalams.

Soros suteikia angliavandenių, augalinių baltymų, skaidulų bei įvairių mineralinių medžiagų. Be to, jos natūraliai neturi glitimo, nors sergantiems celiakija svarbu rinktis nuo kryžminės taršos apsaugotą produktą.

Visai kas kita – iš sorų paruoštam vandeniui priskiriamas gydomasis poveikis. Tai liaudiško vartojimo tradicija, kurios nereikėtų tapatinti su medicininiu gydymu.

Kaip tradiciškai ruošiamas sorų vanduo?

Receptui reikia vos dviejų pagrindinių ingredientų.

Reikės:

  • maždaug 1 puodelio sorų;
  • vandens;
  • didelio švaraus stiklinio indo.

Pirmiausia soras kelis kartus kruopščiai perplaukite vandeniu. Suberkite jas į švarų stiklainį ir užpilkite vandeniu.

Mišinys tradiciniuose receptuose paliekamas pastovėti, kol vanduo tampa balkšvas ir drumstas. Tokia spalva nėra „gydomųjų medžiagų“ įrodymas – dalį drumstumo gali sudaryti nuo grūdų į vandenį patekusios krakmolo ir kitos smulkios dalelės.

Svarbus ir higienos aspektas. Grūdų bei vandens mišinio nereikėtų ilgai laikyti kambario temperatūroje, nes jame gali daugintis mikroorganizmai.

Jei gėrimo kvapas, skonis ar išvaizda kelia abejonių, jo vartoti nereikėtų.

Ar soros gali „išvalyti“ inkstus?

Inkstai jau patys atlieka vieną svarbiausių organizmo filtravimo funkcijų – filtruoja kraują, šalina dalį medžiagų apykaitos produktų ir padeda reguliuoti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą.

Todėl populiarus posakis „išvalyti inkstus“ mediciniškai nėra labai tikslus.

Daugumai sveikų žmonių svarbiau palaikyti normalų skysčių vartojimą, subalansuotai maitintis, nepiktnaudžiauti druska ir atsižvelgti į individualias gydytojo rekomendacijas.

O kaip dėl inkstų akmenų?

Čia atsargumas ypač svarbus.

Teiginys, kad sorų vanduo gali ištirpinti inkstų ar šlapimo pūslės akmenis ir juos pašalinti, nėra pakankamai pagrįstas.

Be to, akmenys nėra vienodi. Jie gali būti skirtingos sudėties, dydžio ir būti skirtingose šlapimo sistemos vietose. Nuo to priklauso ir gydymas.

Mažas akmuo kartais pasišalina savaime, tačiau didesnis gali užblokuoti šlapimo nutekėjimą ir sukelti rimtų komplikacijų.

Todėl bandymas gydyti įtariamą akmenligę vien naminiais gėrimais gali uždelsti reikalingą pagalbą.

Sorų vanduo ir cistitas – svarbus skirtumas

Dar vienas dažnas pažadas – esą soros gali gydyti cistitą.

Tokio teiginio geriau nenaudoti.

Cistitą dažnai sukelia bakterinė infekcija. Skysčių vartojimas gali būti bendros savijautos ir hidratacijos dalis, tačiau sorų vanduo nepašalina infekcijos priežasties ir nepakeičia reikalingo gydymo.

Jeigu atsiranda deginimas šlapinantis, dažnas noras šlapintis, skausmas pilvo apačioje ar kiti simptomai, ypač jei jie stiprėja, verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kada nereikėtų eksperimentuoti namuose?

Yra simptomų, kurių nereikėtų bandyti „išlaukti“ geriant sorų ar kitus naminius gėrimus.

Stiprus skausmas šone ar nugaroje, karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas ar vėmimas, kraujas šlapime, labai sumažėjęs šlapimo kiekis ar negalėjimas pasišlapinti gali rodyti būklę, kurią reikia mediciniškai įvertinti.

Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, jau sergantys inkstų ligomis. Jiems net skysčių kiekis kartais turi būti individualiai derinamas su gydytoju.

Paprastas receptas, bet ne stebuklingas gydymas

Sorų vandens receptas išliko todėl, kad yra paprastas, pigus ir paremtas senomis buities tradicijomis.

Jeigu žmogui patinka jo skonis ir nėra medicininių priežasčių jo vengti, soras galima įtraukti į įvairią mitybą. Tačiau nėra pagrindo žadėti, kad jų užpilas „išvalys“ inkstus, ištirpins akmenis ar išgydys cistitą.

Būtent toks skirtumas svarbus kalbant apie natūralias priemones: tradicinis receptas gali būti įdomus, tačiau liga reikalauja diagnozės ir tinkamo gydymo.

Šis tekstas yra informacinio pobūdžio. Esant inkstų, šlapimo pūslės ar šlapimo takų simptomams, gydymo nereikėtų keisti naminėmis priemonėmis nepasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.

REKLAMA

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE