Sukatžolė – nuo seno vertinama „ramybės žolė“: kuo ji gali būti naudinga ir kam reikėtų jos vengti?

383

Sukatžolė – vaistinis augalas, kuris liaudies medicinoje nuo seno siejamas su ramybe, nervine įtampa ir širdies plakimo pojūčiais. Įvairiose Europos ir Azijos tradicijose iš jos buvo ruošiamos arbatos, užpilai bei kiti augaliniai preparatai.

Kai kuriuose šaltiniuose šis augalas vadinamas ir „velnio burnos žole“, tačiau Lietuvoje gerokai dažniau vartojamas sukatžolės pavadinimas. Vaistinei žaliavai paprastai naudojamos antžeminės augalo dalys.

Internete sukatžolei priskiriamas itin platus poveikis – nuo kraujospūdžio mažinimo ir menstruacijų skausmų iki nevaisingumo ar širdies ligų gydymo. Vis dėlto ne visi šie teiginiai turi pakankamą mokslinį pagrindą.

Todėl sukatžolę verta vertinti kaip biologiškai aktyvų augalą, o ne universalią priemonę nuo daugybės ligų.

Kaip atrodo sukatžolė?

Sukatžolės priklauso notrelinių šeimai. Lietuvoje geriausiai žinoma paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca).

Tai gana aukštas žolinis augalas, galintis užaugti maždaug iki metro ar net daugiau. Ant stiebo išsidėstę lapai, o žiedai dažniausiai būna rausvi ar violetinio atspalvio.

Vaistinei žaliavai naudojama antžeminė augalo dalis, renkama tinkamu vegetacijos laikotarpiu ir vėliau apdorojama.

Tačiau laukinio augalo atpažinimą geriausia patikėti išmanančiam žmogui. Gydomiesiems tikslams nėra saugu vartoti nežinomą augalą vien todėl, kad jis vizualiai panašus į nuotraukoje matytą sukatžolę.

Kodėl sukatžolė siejama su ramybe?

Tradicinis sukatžolės panaudojimas daugiausia susijęs su nervine įtampa ir jos lydimais pojūčiais.

Žmogui stipriai jaudinantis gali padažnėti širdies plakimas, atsirasti vidinis neramumas ar sunkiau atsipalaiduoti. Būtent tokiose situacijose sukatžolės preparatai tradiciškai buvo vartojami kaip raminamojo poveikio augalinės priemonės.

Tačiau svarbus žodis yra „tradicinis“.

Augalinio preparato naudojimo istorija nėra tas pats, kas šiuolaikiniais klinikiniais tyrimais įrodytas konkrečios ligos gydymas.

Todėl sukatžolės nereikėtų pristatyti kaip vaisto nuo nerimo sutrikimų, depresijos ar kitų psichikos sveikatos problemų.

Sukatžolė ir širdis – čia būtinas atsargumas

Net lotyniškas paprastosios sukatžolės pavadinimas cardiaca primena istorinį jos ryšį su širdimi.

Tradiciniuose augaliniuose preparatuose ji gali būti naudojama esant nervinės įtampos lydimam širdies plakimo pojūčiui.

Tačiau tai nereiškia, kad sukatžolė gydo širdies ligas.

Širdies plakimo pokyčius gali sukelti daugybė priežasčių – stresas, kofeinas, skydliaukės sutrikimai, mažakraujystė, širdies ritmo sutrikimai ir kitos būklės.

Jeigu širdis dažnai plaka labai greitai ar nereguliariai, atsiranda krūtinės skausmas, alpimas, stiprus silpnumas arba dusulys, žolelių arbata nėra tinkamas problemos sprendimas.

Tokius simptomus turi įvertinti medikai.

Ar sukatžolė mažina kraujospūdį?

Liaudies medicinoje sukatžolė minima ir kalbant apie kraujospūdį.

Tačiau būtų klaidinga rekomenduoti ją kaip hipertenzijos gydymą ar paskirtų vaistų pakaitalą.

Padidėjęs kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų, nors tuo pat metu didina insulto, infarkto ir kitų komplikacijų riziką.

Todėl hipertenziją reikia kontroliuoti patikimais metodais.

Be to, žmogui, kurio kraujospūdis natūraliai žemas arba kuris vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus, papildomi augaliniai preparatai gali būti netinkami.

Moterų sveikata – tradicija nereiškia įrodyto gydymo

Sukatžolė turi ilgą naudojimo moterų sveikatai istoriją.

Tradicinėje medicinoje ji buvo minima kalbant apie menstruacijų ciklą ir įvairius su juo susijusius nemalonius pojūčius.

Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad sukatžolė gydo nevaisingumą, gimdos infekcijas ar kitas ginekologines ligas.

Nevaisingumas gali turėti daugybę skirtingų priežasčių tiek moterims, tiek vyrams, todėl jo gydymas priklauso nuo konkrečios diagnozės.

Infekcijų taip pat negalima gydyti vien žolelėmis.

Jeigu atsiranda neįprastų išskyrų, stiprus dubens skausmas, karščiavimas ar neįprastas kraujavimas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Ypač svarbus perspėjimas nėščiosioms

Sukatžolė nėra augalas, kurį nėštumo metu reikėtų savarankiškai vartoti kaip paprastą žolelių arbatą.

Šis augalas tradiciškai siejamas su poveikiu gimdos veiklai, todėl nėštumo laikotarpiu jo vartojimas gali būti netinkamas.

Apskritai nėštumo ir žindymo metu prieš vartojant bet kokį koncentruotą augalinį preparatą geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

„Natūralus“ nereiškia „saugus nėštumo metu“.

Ar sukatžolė padeda nuo mažakraujystės?

Originaliuose liaudies medicinos receptuose kartais teigiama, kad sukatžolė padeda sergant mažakraujyste.

Tačiau toks teiginys pernelyg platus.

Anemija gali atsirasti dėl geležies, vitamino B12 ar folatų trūkumo, kraujavimo, lėtinių ligų ir kitų priežasčių.

Todėl pirmiausia reikia nustatyti jos kilmę.

Jeigu nustatytas geležies trūkumas, gydymas paprastai orientuojamas būtent į jo koregavimą. Sukatžolė geležies trūkumo gydymo nepakeičia.

O kaip galvos skausmas ir nuovargis?

Čia taip pat nereikėtų skubėti visko aiškinti stresu.

Nuovargis ir galvos skausmas yra labai nespecifiniai simptomai.

Juos gali sukelti miego trūkumas, dehidratacija, įtampa, infekcija, regėjimo problemos, mažakraujystė, kraujospūdžio pokyčiai ir daugybė kitų priežasčių.

Jeigu žmogus jaučiasi pavargęs po sunkios savaitės, poilsis ir ramesnis vakaro ritualas gali padėti.

Tačiau nuolat pasikartojančių simptomų nereikėtų maskuoti žolelių preparatais.

Ar galima dėti lapus ant nudegimo?

Liaudies medicinoje galima aptikti rekomendacijų sukatžolės lapus naudoti kompresams.

Tačiau šviežių, nesterilių augalų ant pažeistos odos ar nudegimo dėti nerekomenduojama.

Nedidelį terminį nudegimą pirmiausia reikėtų vėsinti vėsiu tekančiu vandeniu. Ant jo nereikėtų dėti atsitiktinių augalų, riebalų ar kitų naminių mišinių.

Dideli, gilūs, stipriai pūslėti arba veido, plaštakų ir kitų jautrių vietų nudegimai turi būti tinkamai mediciniškai įvertinti.

Kodėl dozė tokia svarbi?

Vaistiniai augalai nėra vien aromatingos arbatos.

Juose yra biologiškai aktyvių medžiagų, todėl didesnis kiekis nebūtinai reiškia stipresnę naudą.

Sukatžolės preparatai taip pat gali sąveikauti su vartojamais vaistais.

Ypač atsargiems reikėtų būti žmonėms, vartojantiems širdies ir kraujagyslių sistemą, kraujospūdį ar kraujo krešėjimą veikiančius preparatus.

Jeigu reguliariai vartojate receptinius vaistus, prieš pradėdami vartoti koncentruotą sukatžolės preparatą pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Homeopatas šiuo atveju nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos dėl galimos vaistų sąveikos.

Ar tikrai žalias augalas yra „nuodingas“?

Teiginį, kad sukatžolės jokiu būdu negalima liesti ar vartoti, nes ji tiesiog „nuodinga“, taip pat reikėtų vertinti atsargiau.

Problema pirmiausia yra netinkamas vartojimas, neaiški dozė ir galimas supainiojimas su kitu augalu.

Savarankiškai rinkti laukinius augalus ir iš jų gaminti stiprias tinktūras ar nuovirus nėra pats saugiausias būdas.

Jeigu norima vartoti sukatžolės preparatą, patikimiau rinktis aiškios sudėties produktą ir laikytis jo instrukcijoje nurodytų dozių.

Sukatžolė įdomi, tačiau jos galimybių nereikėtų pervertinti

Sukatžolė turi ilgą tradicinio vartojimo istoriją ir iki šiol naudojama kai kuriuose augaliniuose preparatuose, pirmiausia siejamuose su nervine įtampa bei jos lydimais pojūčiais.

Tačiau tai nėra universali priemonė nuo širdies ligų, hipertenzijos, nevaisingumo, infekcijų ar mažakraujystės.

Didžiausia klaida būtų rimtą sveikatos problemą bandyti gydyti vien žolelėmis todėl, kad receptas vadinamas „natūraliu“.

Vaistiniai augalai gali turėti realų biologinį poveikį – būtent todėl su jais verta elgtis taip pat atsakingai kaip ir su kitomis sveikatą veikiančiomis priemonėmis.