Varnalėšų, kiaulpienių ir paprastųjų varpučių šaknys liaudies medicinoje naudojamos jau seniai. Iš jų ruošiami nuovirai, arbatos ir įvairūs mišiniai, o senesniuose žolininkystės šaltiniuose šioms šaknims priskiriama labai daug savybių – nuo virškinimo gerinimo iki sąnarių skausmo mažinimo.
Internete vis dar galima rasti ir kur kas stipresnių teiginių. Pavyzdžiui, kad trijų šaknų mišinys gali išgydyti vėžį, hepatitą C, diabetą, aukštą kraujospūdį, inkstų akmenligę ar kitas sunkias ligas. Tokie pažadai skamba viliojančiai, tačiau jų nereikėtų vertinti kaip patikimų medicininių rekomendacijų.
Augalai gali turėti biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau tai nereiškia, kad paprastas naminis nuoviras gali pakeisti vaistus ar gydytojo paskirtą gydymą.
Todėl verta atskirti tradicinį šių augalų vartojimą nuo to, ką iš tiesų galima pagrįstai apie juos pasakyti.
Varnalėšos šaknis – daug daugiau nei piktžolė
Varnalėša daugeliui pažįstama dėl kibias sėklas turinčių žiedynų, kurie lengvai prikimba prie drabužių ar gyvūnų kailio. Tačiau žolininkystėje dažniausiai vertinama jos šaknis.
Varnalėšų šaknyse randama inulino, įvairių fenolinių junginių ir kitų augalinių medžiagų. Kai kuriose šalyse varnalėšos šaknis net vartojama kaip daržovė.
Tradicinėje medicinoje ji naudota virškinimui, odai, šlapimo išsiskyrimui ir bendrai savijautai.
Tačiau teiginiai, kad varnalėša „išgydo visus vėžio tipus“ ar per kelis mėnesius pašalina hepatitą C, nėra pagrįsti.
Vėžys ir virusinis hepatitas C yra rimtos ligos, kurioms reikalinga specifinė diagnostika ir gydymas. Šiuolaikinė medicina hepatitui C turi labai veiksmingų antivirusinių vaistų, o onkologinių ligų gydymas priklauso nuo konkretaus naviko tipo ir stadijos.
Varnalėšų arbata šių gydymo metodų nepakeičia.
Kiaulpienės šaknis – įdomi virškinimo sistemai, bet ne stebuklinga
Kiaulpienę daugelis laiko paprasta pievų ar vejų piktžole, tačiau jos lapai ir šaknys nuo seno naudojami maiste bei žolininkystėje.
Kiaulpienės šaknyje taip pat yra inulino, todėl ji kartais minima kalbant apie žarnyno mikrobiotą ir skaidulas.
Tradicinėje medicinoje kiaulpienė dažnai siejama su virškinimu ir tulžies sistemos veikla.
Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad kiaulpienės šaknis gydo kepenų ar skrandžio vėžį, mažakraujystę ar rimtas sąnarių ligas.
Jeigu žmogui nustatyta anemija, būtina išsiaiškinti jos priežastį. Tai gali būti geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumas, kraujavimas ar kita sveikatos problema.
Vien žolelių nuoviru tokios būklės gydyti nereikėtų.
Paprastoji varputė – augalas, kurį daugelis stengiasi išrauti
Paprastoji varputė, dažnai vadinama tiesiog varpučiu, yra viena atkakliausių daržų ir sodų piktžolių.
Jos ilgi šakniastiebiai greitai plinta dirvoje, todėl sodininkai dažnai kovoja su ja metų metus.
Tačiau liaudies medicinoje varpučio šakniastiebiai taip pat buvo naudojami.
Jiems tradiciškai priskiriamas lengvas šlapimą varantis poveikis, todėl varputė minima senesniuose receptuose, skirtuose šlapimo takams.
Vis dėlto teiginiai, kad varputė gydo diabetą, hipertenziją, plaučių ligas, kiaušidžių vėžį, osteochondrozę ar akmenligę, yra nepagrįstai platūs.
Ypač atsargiai reikia elgtis esant inkstų ar tulžies pūslės akmenims. Bandymas „išvaryti“ akmenį žolelėmis gali būti pavojingas, jei akmuo užkemša lataką.
Ar šių trijų šaknų mišinys turi ypatingą poveikį?
Liaudies receptuose dažnai siūloma lygiomis dalimis sumaišyti varnalėšų, kiaulpienių ir varpučių šaknis.
Tačiau nėra pagrindo manyti, kad būtent šių trijų augalų derinys tampa universalia priemone nuo daugybės skirtingų ligų.
Skirtingos ligos atsiranda dėl visiškai skirtingų priežasčių.
Pavyzdžiui, bakterinė infekcija, aukštas kraujospūdis, autoimuninė liga ir vėžys nėra viena problema, kurią galima išspręsti vienu nuoviru.
Todėl teiginys, kad „trys šaknys gydo viską“, turėtų būti vertinamas kaip liaudies medicinos pasakojimas, o ne medicininis faktas.
Kaip tradiciškai ruošiamas šaknų nuoviras?
Vienas senųjų receptų siūlo maždaug valgomąjį šaukštą susmulkintų džiovintų šaknų užpilti maždaug dviem stiklinėmis vandens ir kelias minutes pavirti.
Po to nuoviras paliekamas pritraukti ir perkošiamas.
Tačiau net ir žolelių arbatos nereikėtų automatiškai laikyti saugiomis visiems.
Skirtingi augalai gali veikti virškinimo sistemą, šlapimo išsiskyrimą ar sąveikauti su vartojamais vaistais. Be to, namuose paruošto nuoviro veikliųjų medžiagų koncentracija nėra tiksliai žinoma.
Todėl ilgalaikis koncentruotų žolelių mišinių vartojimas nėra tas pats, kas išgerti paprastą puodelį arbatos.
Atsargiai vartojantiems vaistus
Tai ypač svarbu žmonėms, kurie reguliariai vartoja vaistus nuo kraujospūdžio, diabeto, kraujo krešėjimo sutrikimų ar kitų lėtinių ligų.
Augaliniai preparatai gali pakeisti vaistų poveikį arba sustiprinti tam tikrus nepageidaujamus reiškinius.
Pavyzdžiui, šlapimą varantį poveikį turinčių žolelių ir kai kurių vaistų derinys gali paveikti skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą.
Jeigu žmogus turi lėtinių ligų ar kasdien vartoja vaistus, prieš ilgesnį laiką naudojant koncentruotus žolelių preparatus verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Surinkti pačiam galima ne visada
Dar viena problema – augalų atpažinimas ir jų surinkimo vieta.
Ne kiekviena pakelėje, miesto skvere ar prie intensyviai dirbamo lauko auganti žolė tinkama vartoti.
Augalai gali būti užteršti sunkiaisiais metalais, pesticidais, gyvūnų išmatomis ar kitais teršalais.
Be to, nepatyrusiam žmogui kai kuriuos augalus galima supainioti su kitomis rūšimis.
Todėl žaliavą ar arbatas saugiau įsigyti iš patikimo gamintojo, kur aiškiai nurodyta augalo rūšis ir produkto paskirtis.
Kada žolelių nebeužtenka?
Jeigu žmogų vargina stiprus ar nuolat pasikartojantis skausmas, ilgai trunkantis karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, kraujavimas, gelta, ryškus silpnumas, dusulys ar kiti neįprasti simptomai, nereikėtų mėnesiais eksperimentuoti su naminiais nuovirais.
Tokiais atvejais svarbiausia nustatyti priežastį.
Tas pats galioja jau diagnozuotoms ligoms. Aukštas kraujospūdis, diabetas, hepatitas, onkologinės ligos ar rimti sąnarių sutrikimai neturėtų būti gydomi vien žolelėmis.
Augaliniai produktai kai kuriais atvejais gali būti papildoma mitybos ar savijautos dalis, tačiau tik tada, kai jie netrukdo pagrindiniam gydymui.
Gamtos dovanos vertingos, tačiau jų nereikia paversti vaistais nuo visko
Varnalėšų, kiaulpienių ir varpučių šaknys tikrai nėra bevertės.
Tai įdomūs augalai, turintys įvairių maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų bei ilgą naudojimo liaudies medicinoje istoriją.
Tačiau tarp teiginio „šis augalas tradiciškai vartojamas“ ir teiginio „šis augalas išgydo ligą“ yra labai didelis skirtumas.
Ypač pavojinga tikėti pažadais, kad kelių šaknų nuoviras išgydo vėžį, hepatitą C, diabetą ar kitas rimtas ligas.
Jeigu šias žoleles norisi vartoti kaip tradicinę arbatą, svarbu tai daryti saikingai, rinktis patikimą žaliavą ir įvertinti vartojamus vaistus bei sveikatos būklę.
O rimtoms ligoms gydyti reikalingi metodai, kurių veiksmingumas ir saugumas yra patikrinti.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt