Varikozė, arba išsiplėtusios kojų venos, daugeliui žmonių sukelia ne tik estetinį diskomfortą. Dažnai kartu jaučiamas kojų sunkumas, tinimas, maudimas, tempimas ar nuovargis dienos pabaigoje. Kai kuriems simptomai sustiprėja ilgai stovint, sėdint, karštu oru ar po didesnio fizinio krūvio.
Judėjimas gali būti svarbi kasdienės savijautos dalis, tačiau jis turi būti pasirinktas protingai. Švelnūs pratimai gali padėti aktyvinti blauzdų raumenis, kurie veikia tarsi natūralus „siurblys“ ir padeda kraujui lengviau grįžti iš kojų į viršutinę kūno dalį. Vis dėlto pratimai neišgydo varikozės ir nepakeičia gydytojo paskirto gydymo.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio. Jei varikozė progresuoja, atsiranda stiprus skausmas, staigus vienos kojos tinimas, odos paraudimas, žaizdos, sukietėjimai ar kiti nerimą keliantys simptomai, būtina kreiptis į gydytoją. Savarankiškai gydyti venų ligų nereikėtų.
Kodėl judėjimas svarbus sergant varikoze?
Veninė kraujotaka kojose priklauso ne tik nuo venų būklės, bet ir nuo raumenų darbo. Kai einame, judiname pėdas ar įdarbiname blauzdas, raumenys padeda kraujui judėti aukštyn. Kai ilgai sėdime ar stovime nejudėdami, kojose gali atsirasti sunkumo ir tinimo pojūtis.
Todėl daugeliui žmonių naudinga į dieną įtraukti lengvą, reguliarų judėjimą. Tai gali būti vaikščiojimas, švelni mankšta, pėdų judesiai, kojų pakėlimas ar trumpi aktyvūs pertraukimai darbo metu.
Svarbiausia taisyklė paprasta: judėjimas turi palengvinti savijautą, o ne pabloginti simptomus. Jei pratimas sukelia skausmą, stiprų tempimą ar diskomfortą, jį reikia nutraukti.
Kokio fizinio krūvio geriau vengti?
Ne kiekvienas sportas tinka visiems. Sergant varikoze arba turint polinkį į venų problemas, atsargiau reikėtų vertinti labai intensyvų krūvį, sunkų svorių kilnojimą, pratimus su dideliu spaudimu pilvo srityje ir veiklas, po kurių kojų simptomai ryškiai sustiprėja.
Tai nereiškia, kad visiems reikia atsisakyti jėgos pratimų. Tačiau krūvis turi būti pritaikytas individualiai. Jei turite ryškią varikozę, buvusių trombozių, kraujotakos sutrikimų ar kitų ligų, prieš pradedant naują treniruočių programą verta pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.
Dabar – švelnūs pratimai, kuriuos daugelis žmonių gali atlikti namuose be specialios įrangos.
1. „Dviratis“ gulint ant nugaros
Tai vienas paprasčiausių pratimų, kuris įdarbina kojas, blauzdas ir klubus. Jis gali būti naudingas tada, kai norisi pajudinti kojas be didelės apkrovos sąnariams.
Atsigulkite ant nugaros ant kilimėlio arba kito patogaus paviršiaus. Pakelkite kojas ir lėtai imituokite važiavimą dviračiu. Judesiai neturi būti greiti. Svarbiausia – ramus tempas ir tolygus kvėpavimas.
Pradėkite nuo trumpo laiko, pavyzdžiui, 20–30 sekundžių, tada pailsėkite. Jei jaučiatės gerai, galite pakartoti kelis kartus. Nereikia daryti iki išsekimo. Pratimo tikslas – ne varžybos, o lengvas judėjimas.
2. Kojų pakėlimas gulint
Kojų pakėlimas gali padėti trumpam sumažinti sunkumo pojūtį ir paskatinti lengvesnį kraujo grįžimą iš kojų. Tai ypač patogu atlikti vakare, kai kojos pavargusios.
Atsigulkite ant nugaros. Lėtai pakelkite vieną koją, kelias sekundes palaikykite ir nuleiskite. Tą patį atlikite su kita koja. Judesys turi būti kontroliuojamas, be staigių mostų.
Jeigu sunku kelti tiesią koją, galima ją šiek tiek sulenkti per kelį. Jeigu jaučiate tempimą nugaroje, pratimą atlikite mažesne amplitude arba pasitarkite su specialistu.
3. Lengvi įtūpstai vietoje
Originaliai šis pratimas dažnai klaidingai vadinamas pritūpimais, bet pagal aprašymą tai labiau įtūpstai. Jie gali stiprinti kojų raumenis, tačiau žmonėms su venų problemomis svarbu juos atlikti atsargiai.
Atsistokite tiesiai, vieną koją ženkite į priekį ir švelniai sulenkite kelius. Nenuleiskite kūno per giliai. Grįžkite į pradinę padėtį ir pakartokite su kita koja.
Jei turite kelių, klubų ar nugaros problemų, šį pratimą atlikite labai atsargiai arba rinkitės lengvesnę alternatyvą. Pratimai neturi sukelti aštraus skausmo. Jei po jų kojos labiau tinsta ar maudžia, krūvį reikia mažinti.
4. Pasistiebimai ant pirštų
Pasistiebimai yra vienas paprasčiausių būdų įdarbinti blauzdų raumenis. Juos galima atlikti namuose, darbe ar net stovint prie virtuvės stalviršio.
Atsistokite tiesiai, ranka galite lengvai laikytis už kėdės ar sienos. Lėtai pasistiebkite ant pirštų, tada nuleiskite kulnus žemyn. Judesys turi būti ramus, be spyruokliavimo.
Pradėkite nuo kelių pakartojimų. Jei jaučiatės gerai, palaipsniui didinkite kiekį. Svarbiausia ne skaičius, o reguliarumas. Kelios trumpos pertraukos per dieną gali būti naudingesnės nei viena ilga, per sunki treniruotė.
5. Supimasis nuo kulnų ant pirštų
Šis pratimas panašus į pasistiebimus, tačiau įtraukia ir pėdų judėjimą. Jis gali būti patogus žmonėms, kurie daug laiko praleidžia stovėdami.
Atsistokite tiesiai. Lėtai perkelkite svorį ant pirštų, tada ant kulnų. Judėkite švelniai, išlaikydami pusiausvyrą. Jei reikia, laikykitės už atramos.
Šis pratimas gali būti atliekamas kelis kartus per dieną po trumpą laiką. Jis ypač tinkamas kaip aktyvi pertrauka, kai kojos ilgai buvo nejudrios.
6. Pėdų tempimas sėdint
Sėdimas pėdų tempimas gali padėti sumažinti įtampą pėdose ir blauzdose. Atsisėskite ant kilimėlio arba ant kėdės. Ištieskite kojas arba vieną koją priešais save. Švelniai traukite pėdos pirštus savęs link.
Netraukite per jėgą. Tempimas turi būti švelnus, o ne skausmingas. Palaikykite kelias sekundes ir atleiskite. Pakartokite su kita koja.
Jei sunku pasiekti pirštus rankomis, galima naudoti rankšluostį: uždėkite jį per pėdą ir švelniai traukite galus savęs link.
7. Kojos prie sienos
Kojų pakėlimas prie sienos yra paprastas būdas pailsinti kojas po ilgos dienos. Atsigulkite ant nugaros šalia sienos ir pakelkite kojas taip, kad jos remtųsi į sieną. Raskite patogią padėtį, kurioje nejaučiate tempimo ar skausmo.
Pabūkite kelias minutes, ramiai kvėpuodami. Jei pradeda tirpti kojos, atsiranda skausmas ar nemalonus spaudimas, poziciją nutraukite.
Šis pratimas nėra gydymas, bet kai kuriems žmonėms jis gali padėti sumažinti sunkumo pojūtį ir suteikti palengvėjimo po dienos.
Ar šaltas dušas gali padėti?
Vėsus vanduo kai kuriems žmonėms gali trumpam sumažinti kojų sunkumo ar tinimo pojūtį. Tačiau nereikėtų žadėti, kad šaltas dušas sustabdys varikozės progresavimą. Tai būtų per stiprus ir klaidinantis teiginys.
Jei norite išbandyti, rinkitės vėsesnį, bet ne ekstremaliai šaltą vandenį. Pradėkite nuo trumpesnio laiko ir stebėkite savijautą. Žmonėms, turintiems kraujotakos, širdies ar kitų sveikatos problemų, dėl kontrastinių procedūrų geriau pasitarti su gydytoju.
Paprasti įpročiai, kurie gali padėti kasdien
Be pratimų, svarbi ir kasdienė rutina. Jei ilgai sėdite, darykite trumpas pertraukas. Atsistokite, pasivaikščiokite, pajudinkite pėdas. Jei ilgai stovite, stenkitės keisti padėtį ir neperkelti viso svorio tik ant vienos kojos.
Patogi avalynė taip pat svarbi. Labai aukšti kulnai ar nepatogūs batai gali didinti diskomfortą. Kai kuriems žmonėms gydytojas gali rekomenduoti kompresines kojines, bet jas reikėtų rinktis pagal specialisto patarimą, o ne atsitiktinai.
Kūno svorio kontrolė, reguliarus vaikščiojimas ir pakankamas skysčių vartojimas taip pat gali būti naudingi bendrai savijautai. Tačiau visa tai turi būti vertinama kaip pagalbinės priemonės, o ne gydymo pakaitalas.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei venos ryškėja, kojos tinsta, skauda, atsiranda odos pakitimų, žaizdelių, niežėjimas ar naktiniai mėšlungiai, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Ypač skubiai reikėtų reaguoti, jei viena koja staiga stipriai ištinsta, parausta, tampa skausminga ar karšta.
Varikozė nėra tik kosmetinė problema. Kai kuriais atvejais ji gali būti susijusi su rimtesniais veninės kraujotakos sutrikimais. Todėl geriau pasitikrinti anksčiau, o ne laukti, kol simptomai taps sunkesni.
Išvada
Pratimai sergant varikoze gali būti naudingi, jei jie atliekami atsargiai, reguliariai ir be per didelio krūvio. „Dviratis“ gulint, kojų pakėlimas, pasistiebimai, pėdų tempimas ar kojos prie sienos gali padėti sumažinti sunkumo pojūtį ir paskatinti lengvą judėjimą.
Tačiau nereikia savęs apgaudinėti: šie pratimai neišgydo išsiplėtusių venų ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Jie yra pagalbinė priemonė, o ne pagrindinis gydymas.
Geriausias požiūris – derinti judėjimą, protingą krūvį, gydytojo rekomendacijas ir kasdienius įpročius. Jei kūnas siunčia signalus, jų nereikia ignoruoti. Kojų sveikata nėra smulkmena, todėl rūpinkitės ja atsakingai.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.