Skydliaukė – nedidelė, drugelio formos liauka kaklo priekinėje dalyje, tačiau jos gaminami hormonai daro įtaką daugeliui organizmo procesų. Dėl to skydliaukės veiklos sutrikimai gali pasireikšti labai įvairiai – nuo nuovargio ir kūno svorio pokyčių iki širdies ritmo, miego ar kūno temperatūros toleravimo pokyčių.
Internete netrūksta patarimų, kaip skydliaukę esą galima „atkurti“ žolelėmis, jodu ar įvairiais papildais. Tačiau čia būtina atsargiai atskirti du dalykus: subalansuota mityba iš tiesų svarbi normaliai organizmo veiklai, tačiau nei maisto produktai, nei vaistažolės neturėtų būti pateikiami kaip hipotirozės ar hipertirozės gydymo pakaitalas.
Ypač rizikingas gali būti savavališkas jodo papildų vartojimas. Skydliaukei jodo reikia, tačiau daugiau nebūtinai reiškia geriau.
Kodėl skydliaukė tokia svarbi?
Skydliaukė gamina hormonus, kurie dalyvauja reguliuojant medžiagų apykaitą ir energijos naudojimą. Jų poveikį jaučia praktiškai visas organizmas.
Kai hormonų gaminama per mažai, kalbama apie hipotirozę. Žmogus gali jausti nuovargį, mieguistumą, šalčio netoleravimą, pastebėti kūno svorio didėjimą, sausesnę odą, vidurių užkietėjimą ar kitus pokyčius.
Hipertirozės atveju skydliaukės hormonų yra per daug. Tuomet gali atsirasti širdies plakimas, prakaitavimas, karščio netoleravimas, neramumas, drebulys, svorio mažėjimas ar miego problemos.
Tačiau vien simptomų diagnozei nepakanka. Pavyzdžiui, nuovargį gali sukelti daugybė visiškai skirtingų priežasčių.
Todėl skydliaukės sutrikimai nustatomi ne pagal internetinį simptomų sąrašą, o gydytojui įvertinus žmogaus būklę ir, kai reikia, atlikus kraujo bei kitus tyrimus.
1. Jodas – būtinas, tačiau su juo persistengti nereikėtų
Jodas reikalingas skydliaukės hormonų gamybai, todėl jo trūkumas iš tiesų gali turėti neigiamos įtakos skydliaukei.
Tačiau iš to atsirado klaidinga mintis, kad kiekvienam žmogui, turinčiam skydliaukės problemų, reikia papildomo jodo.
Taip nėra.
Dideli jo kiekiai kai kuriems žmonėms gali net pabloginti skydliaukės veiklos sutrikimus. Dėl šios priežasties nereikėtų savarankiškai pradėti vartoti koncentruotų jodo preparatų vien todėl, kad jaučiate nuovargį ar įtariate hipotirozę.
Dar viena dažna klaida – nekontroliuojamas jūros dumblių papildų vartojimas. Kai kuriuose jų gali būti nemažai jodo, o tikslus jo kiekis skirtinguose produktuose gali skirtis.
2. Linų sėmenys – vertingas maistas, bet ne vaistas skydliaukei
Linų sėmenyse yra skaidulinių medžiagų, alfa-linoleno rūgšties ir kitų mitybos požiūriu vertingų junginių.
Todėl maltos linų sėmenys gali būti įprastos subalansuotos mitybos dalis.
Vis dėlto teiginiai, kad šaukštas linų sėmenų per dieną gali atkurti skydliaukės hormonų gamybą, būtų pernelyg drąsūs. Maisto produktas nėra gydytojo paskirto gydymo pakaitalas.
Be to, vartojantiems vaistus svarbu laikytis jų vartojimo rekomendacijų. Kai kurių vaistų pasisavinimui įtakos gali turėti maistas, papildai ar didelis skaidulų kiekis.
3. Saldymedis nėra nekalta žolelių arbata
Saldymedžio šaknis tradiciškai naudojama įvairiose kultūrose, todėl ją dažnai galima sutikti ir internetiniuose „skydliaukės receptuose“.
Tačiau saldymedžio nereikėtų pristatyti kaip priemonės skydliaukės hormonams sureguliuoti.
Svarbiausia tai, kad didesni saldymedžio kiekiai ar ilgalaikis jo vartojimas gali sukelti nepageidaujamą poveikį, pavyzdžiui, paveikti kraujospūdį ir kalio kiekį organizme.
Todėl „natūralus“ šiuo atveju tikrai nereiškia „saugus visiems“.
4. Nakvišų aliejus nepakeičia skydliaukės gydymo
Nakvišų aliejus dažniausiai parduodamas kaip maisto papildas. Internete jam priskiriama daugybė savybių – nuo poveikio odai iki hormonų pusiausvyros.
Tačiau teiginį, kad nakviša gali normalizuoti sutrikusią skydliaukės veiklą, reikėtų vertinti atsargiai.
Jeigu žmogui slenka plaukai, tai taip pat nebūtinai reiškia skydliaukės sutrikimą. Priežasčių gali būti daug – nuo mitybos ir streso iki kitų sveikatos būklių.
5. Ežiuolė dažniau siejama visai ne su skydliauke
Ežiuolė gerokai dažniau minima kalbant apie peršalimo simptomus ir imuninę sistemą nei apie skydliaukės ligų gydymą.
Todėl vien faktas, kad augalas turi biologiškai aktyvių medžiagų, dar nereiškia, kad jis gali normalizuoti skydliaukės hormonų kiekį.
Tai svarbus principas vertinant beveik visas „gydomąsias“ žoleles.
Laboratorijoje nustatytas tam tikros medžiagos poveikis nėra tas pats, kas įrodytas ligos gydymas žmogui.
6. Melisa gali būti malonus vakaro gėrimas
Melisa gerai žinoma dėl savo aromato ir tradiciškai vartojama kaip raminanti žolelių arbata.
Dėl to puodelis melisų arbatos vakare daugeliui žmonių gali būti tiesiog malonus ritualas.
Tačiau visai kas kita būtų teigti, kad melisa gali pakeisti hipertirozės gydymą. Jeigu skydliaukė gamina per daug hormonų, reikalingas medicininis būklės įvertinimas.
Negydoma hipertirozė nėra vien nemalonus širdies plakimas ar prakaitavimas – kai kuriais atvejais ji gali sukelti rimtesnių komplikacijų.
7. Dilgėlė – maistinis augalas, bet ne skydliaukės „reguliatorius“
Dilgėlės Lietuvoje puikiai pažįstamos. Jauni jų lapai naudojami maiste, o džiovinti – arbatoms.
Dilgėlėse yra įvairių mineralinių ir augalinių medžiagų, tačiau tai nėra priežastis dilgėlių arbatą laikyti hipotirozės ar hipertirozės gydymo priemone.
Jeigu žmogui nustatytas jodo trūkumas, tinkamiausią jo koregavimo būdą reikėtų aptarti su sveikatos specialistu, o ne bandyti savarankiškai nustatyti reikalingą dozę pagal internete rastus receptus.
8. Imbieras gali papildyti mitybą
Šviežias imbieras tinka arbatai, įvairiems patiekalams ir gali būti įprastos mitybos dalis.
Jame yra įvairių biologiškai aktyvių junginių, todėl imbieras dažnai tyrinėjamas mokslininkų.
Tačiau čia galioja ta pati taisyklė: maisto produkto naudingumas nereiškia, kad jis gydo konkrečią endokrininę ligą.
Imbierinė arbata gali būti malonus gėrimas, tačiau ji nepakeis skydliaukės hormonų tyrimų ar gydytojo paskirto gydymo.
Kokie požymiai turėtų paskatinti pasitikrinti?
Skydliaukės sutrikimai gali vystytis palaipsniui, todėl žmogus kartais ilgai savo savijautos pokyčius nurašo stresui, darbui ar miego trūkumui.
Vertėtų pasikalbėti su gydytoju, jeigu ilgiau išlieka nepaaiškinamas nuovargis, ryškūs svorio pokyčiai, neįprastas jautrumas šalčiui ar karščiui, širdies plakimas, drebulys, ryškūs miego pokyčiai, plaukų slinkimas arba pastebimas patinimas ar darinys kaklo srityje.
Tai dar nereiškia, kad problema būtinai susijusi su skydliauke. Būtent todėl reikalingas ištyrimas.
Svarbiausia klaida – bandyti „sutvarkyti“ skydliaukę savarankiškai
Didžiausia problema nėra puodelis melisų ar imbierinės arbatos. Problema prasideda tada, kai žmogus, turintis realų skydliaukės sutrikimą, nusprendžia vaistus pakeisti žolelėmis, jūros dumbliais ar didelėmis jodo dozėmis.
Skydliaukės hormonų pusiausvyra yra sudėtinga, o hipotirozė ir hipertirozė nėra viena ir ta pati liga. Tai, kas teoriškai galėtų būti aktualu vienu atveju, kitu atveju gali būti visiškai netinkama.
Todėl geriausia strategija gana paprasta: įvairi mityba, atsargus požiūris į papildus ir gydytojo konsultacija atsiradus simptomams.
Žolelės gali likti mūsų virtuvėje ir kasdienybėje, tačiau diagnozuotos skydliaukės ligos gydymo jomis pakeisti nereikėtų.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt