Padidėjęs cholesterolio kiekis yra viena tų sveikatos problemų, kurios gali ilgą laiką nesukelti jokių aiškių pojūčių. Žmogus gali jaustis gerai, gyventi įprastą gyvenimą ir net neįtarti, kad jo kraujyje cholesterolio rodikliai nėra optimalūs.
Pats cholesterolis nėra priešas. Tai organizmui reikalinga riebalinė medžiaga, dalyvaujanti ląstelių membranų, tam tikrų hormonų ir kitų svarbių medžiagų gamyboje. Problema atsiranda tuomet, kai tam tikrų kraujo lipidų, ypač mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL), kiekis tampa per didelis.
Ilgainiui tai gali prisidėti prie aterosklerozės – proceso, kai arterijų sienelėse formuojasi riebalinės sankaupos. Dėl jų kraujagyslės gali siaurėti, o kraujui tampa sunkiau laisvai tekėti. Tai siejama su didesne širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant infarktą bei insultą, rizika.
Svarbiausia problema – aukštas cholesterolis paprastai nėra tai, ką galima patikimai nustatyti pagal savijautą ar išvaizdą.
Kodėl aukštą cholesterolį taip lengva pražiūrėti?
Kai pakyla kūno temperatūra, dažniausiai tai pajuntame. Kai skauda gerklę ar galvą, organizmas taip pat siunčia aiškų signalą. Su padidėjusiu cholesteroliu situacija kitokia.
Dažniausiai jis nesukelia specifinių simptomų. Todėl žmogus gali metų metus nežinoti apie padidėjusius rodiklius, jei neatlieka kraujo tyrimų.
Būtent dėl šios priežasties nereikėtų laukti, kol organizmas pradės siųsti įspėjamuosius ženklus. Profilaktinis lipidų tyrimas leidžia įvertinti situaciją gerokai anksčiau, nei gali išsivystyti rimtesnių kraujotakos problemų.
Tyrimuose paprastai vertinamas bendras cholesterolis, MTL, didelio tankio lipoproteinų cholesterolis (DTL) ir trigliceridai. Rezultatus reikėtų vertinti kartu su kitais rizikos veiksniais, o ne pagal vieną skaičių.
Kai kurie požymiai vis dėlto gali būti pastebimi
Nors padidėjęs cholesterolis dažniausiai neturi išorinių simptomų, tam tikrais atvejais, ypač esant labai dideliam cholesterolio kiekiui ar paveldimiems lipidų apykaitos sutrikimams, gali atsirasti matomų požymių.
Vienas jų – ksantomos. Tai cholesterolio sankaupos, galinčios atrodyti kaip gelsvi ar gelsvai rusvi dariniai odoje arba aplink sausgysles. Jos gali atsirasti įvairiose kūno vietose.
Kitas galimas požymis – ksantelazmos, gelsvos sankaupos aplink akių vokus. Tačiau vien jų buvimas automatiškai nereiškia, kad žmogaus cholesterolio kiekis yra padidėjęs. Jei jos atsirado, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju ir, jei reikia, atlikti kraujo tyrimus.
Kartais aplink akies rageną galima pastebėti šviesų ar pilkšvą žiedą. Vyresniame amžiuje toks pokytis gali būti gana įprastas ir nebūtinai rodo ligą. Tačiau jaunesniam žmogui toks požymis gali būti priežastis pasitikrinti lipidų rodiklius.
Todėl vien pagal išvaizdą diagnozuoti aukšto cholesterolio negalima.
Ką bendro su tuo turi kraujotaka?
Ilgą laiką padidėjęs MTL cholesterolio kiekis gali prisidėti prie aterosklerozinių plokštelių susidarymo arterijose. Jei procesas progresuoja, gali pradėti trūkti kraujo tam tikriems audiniams ir organams.
Tuomet atsirandantys simptomai jau gali būti susiję ne su pačiu cholesteroliu, o su išsivysčiusia kraujagyslių liga.
Pavyzdžiui, fizinio krūvio metu atsirandantis krūtinės spaudimas ar skausmas gali būti vienas iš širdies kraujotakos sutrikimo požymių. Kojų skausmas einant, kuris sumažėja sustojus, kartais siejamas su periferinių arterijų liga.
Erekcijos sutrikimai taip pat gali turėti kraujagyslinę priežastį, nors juos gali lemti daugybė kitų veiksnių. Todėl tokio simptomo nereikėtų automatiškai priskirti aukštam cholesteroliui.
Staigus stiprus krūtinės skausmas, dusulys, vienos kūno pusės silpnumas, veido nusvirimas ar kalbos sutrikimas yra simptomai, dėl kurių reikalinga skubi medicinos pagalba.
Kas turėtų cholesteroliu domėtis labiau?
Cholesterolio rodikliai gali būti padidėję įvairaus amžiaus žmonėms. Riziką gali lemti ne tik mityba ar kūno svoris, bet ir genetika, amžius, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas bei kitos sveikatos būklės.
Didesnį dėmesį verta skirti žmonėms, kurių šeimoje buvo ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų atvejų arba labai aukšto cholesterolio. Kai kuriems žmonėms pasireiškia paveldima būklė, dėl kurios MTL cholesterolio koncentracija gali būti labai didelė jau jauname amžiuje.
Taip pat svarbu stebėti savo būklę sergant cukriniu diabetu, turint padidėjusį kraujospūdį ar kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Tačiau nereikėtų vadovautis taisykle, kad cholesteroliu reikia rūpintis tik sulaukus 40 metų. Profilaktinių tyrimų dažnis priklauso nuo amžiaus, ankstesnių rezultatų, bendros sveikatos ir individualios rizikos, todėl tinkamiausią intervalą gali rekomenduoti gydytojas.
Ar mityba gali pakeisti cholesterolio rodiklius?
Gyvensena yra svarbi cholesterolio kontrolės dalis. Tačiau nėra vieno produkto, arbatos ar naminio mišinio, kuris per kelias dienas „išvalytų“ kraujagysles.
Daug daugiau naudos suteikia ilgalaikiai įpročiai.
Kasdienėje mityboje verta daugiau dėmesio skirti daržovėms, vaisiams, ankštiniams augalams, viso grūdo produktams, riešutams ir kitiems skaidulų turintiems maisto produktams. Ypač naudingos tirpios skaidulos, kurių galima gauti, pavyzdžiui, iš avižų, pupelių ir kai kurių vaisių.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vartojamų riebalų rūšį. Dalį sočiųjų riebalų pakeitus nesočiaisiais ir laikantis subalansuotos mitybos galima prisidėti prie geresnių kraujo lipidų rodiklių.
Reguliarus fizinis aktyvumas, nerūkymas, pakankamas miegas ir kūno svorio kontrolė taip pat svarbūs bendrai širdies bei kraujagyslių sveikatai.
Kartais vien gyvenimo būdo nepakanka
Jeigu cholesterolio rodikliai labai aukšti arba žmogaus širdies ir kraujagyslių ligų rizika didelė, gydytojas gali rekomenduoti ne tik gyvenimo būdo pokyčius, bet ir vaistus.
Tai nėra ženklas, kad žmogus „nepakankamai stengėsi“. Cholesterolio koncentraciją stipriai veikia genetika ir individuali organizmo medžiagų apykaita.
Todėl vienam žmogui pakanka pakeisti mitybą ir daugiau judėti, o kitam, nepaisant sveiko gyvenimo būdo, gali būti reikalingas papildomas gydymas.
Svarbiausia vaistų nenutraukti ir nekeisti jų dozės savarankiškai vien dėl to, kad cholesterolio rodikliai pagerėjo.
Geriausias būdas sužinoti – ne ieškoti simptomų
Aukšto cholesterolio pavojus slypi jo tylume. Gelsvi dariniai aplink akis ar sausgysles gali būti priežastis atlikti tyrimus, tačiau dauguma padidėjusį cholesterolį turinčių žmonių tokių požymių apskritai neturi.
Todėl kur kas patikimesnis kelias – profilaktiniai kraujo tyrimai ir individualios širdies bei kraujagyslių ligų rizikos įvertinimas.
Jeigu rezultatai geri, žmogus gauna daugiau aiškumo apie savo sveikatą. Jei nustatomi pakitimai, atsiranda galimybė pradėti veikti anksčiau – koreguoti gyvenimo būdą, stebėti rodiklius ir, kai būtina, kartu su gydytoju pasirinkti tinkamą gydymą.
Cholesterolio nereikia bijoti, tačiau jo ignoruoti taip pat neverta. Kartais paprastas kraujo tyrimas gali suteikti informacijos, kurios organizmas jokiais išoriniais simptomais dar neparodė.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.