927

Insultas yra viena rimčiausių sveikatos būklių, kuri gali ištikti netikėtai ir per labai trumpą laiką sukelti ilgalaikių pasekmių. Nors daugelis žmonių insultą sieja tik su vyresniu amžiumi, iš tiesų ši būklė gali pasireikšti ir jaunesniems asmenims, ypač jei yra tam tikrų rizikos veiksnių.

Medikai pabrėžia, kad ankstyvas insulto atpažinimas ir skubi medicinos pagalba gali turėti lemiamą reikšmę žmogaus sveikatai bei gyvenimo kokybei. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė sumažinti galimų komplikacijų riziką.

Šiame straipsnyje apžvelgsime, kas yra insultas, kokie simptomai gali įspėti apie pavojų, kokie veiksniai didina riziką ir ką kiekvienas gali padaryti, kad sumažintų šios ligos tikimybę.

Kas yra insultas?

Insultas – tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas. Jis įvyksta tada, kai tam tikra smegenų dalis negauna pakankamai kraujo ir deguonies. Dėl to smegenų ląstelės pradeda žūti vos per kelias minutes.

Dažniausiai išskiriami du pagrindiniai insulto tipai.

Išeminis insultas įvyksta tuomet, kai kraujagyslę užkemša kraujo krešulys arba susiaurėjusi arterija nebegali aprūpinti smegenų krauju.

Hemoraginis insultas pasireiškia plyšus kraujagyslei ir kraujui išsiliejus į smegenų audinius.

Abiem atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, nes delsimas gali padidinti sunkių komplikacijų riziką.

Kodėl kiekviena minutė yra svarbi?

Neurologai dažnai kartoja posakį:

„Laikas – tai smegenys.“

Tai reiškia, kad kiekviena minutė be gydymo gali lemti vis daugiau pažeistų nervinių ląstelių.

Greitai suteikta medicininė pagalba gali:

• sumažinti smegenų pažeidimą;
• padidinti visiško pasveikimo tikimybę;
• sumažinti ilgalaikės negalios riziką;
• pagerinti gyvenimo kokybę po insulto.

Todėl labai svarbu neatidėlioti ir nedelsiant kviesti skubiąją medicinos pagalbą, jei įtariamas insultas.

Kokie žmonės turi didesnę insulto riziką?

Insultą gali lemti įvairūs veiksniai.

Dažniausiai didesnė rizika nustatoma žmonėms, kurie serga:

• padidėjusiu kraujospūdžiu;
• cukriniu diabetu;
• širdies ritmo sutrikimais (ypač prieširdžių virpėjimu);
• padidėjusiu cholesterolio kiekiu;
• širdies ir kraujagyslių ligomis.

Riziką taip pat gali didinti:

• rūkymas;
• dažnas alkoholio vartojimas;
• antsvoris;
• mažas fizinis aktyvumas;
• nesubalansuota mityba;
• ilgalaikis stresas.

Kai kurių rizikos veiksnių, pavyzdžiui, amžiaus ar paveldimumo, pakeisti negalime, tačiau gyvenimo būdo pasirinkimai gali turėti didelę įtaką bendrai sveikatai.

Kaip atpažinti insultą kitam žmogui?

Vienas paprasčiausių būdų prisiminti pagrindinius insulto simptomus yra FAST principas.

F – Face (veidas)

Paprašykite žmogaus nusišypsoti.

Jeigu viena veido pusė nusvyra arba šypsena atrodo kreiva, tai gali būti vienas pirmųjų insulto požymių.

A – Arms (rankos)

Paprašykite pakelti abi rankas.

Jeigu viena ranka nusvyra arba žmogui sunku ją išlaikyti pakeltą, būtina reaguoti nedelsiant.

S – Speech (kalba)

Paprašykite pakartoti paprastą sakinį.

Insulto metu kalba gali tapti nerišli, sulėtėjusi arba žmogui gali būti sunku suprasti kitų žodžius.

T – Time (laikas)

Pastebėjus bent vieną iš šių požymių reikia kuo greičiau skambinti skubiosios medicinos pagalbos numeriu.

Kuo greičiau žmogus pasieks gydymo įstaigą, tuo didesnė tikimybė sumažinti galimų komplikacijų riziką.

Kokie simptomai gali pasireikšti pačiam žmogui?

Ne visi insultai prasideda vienodai.

Dažniausi simptomai:

• staigus vienos kūno pusės silpnumas;
• rankos ar kojos tirpimas;
• veido nejautra;
• kalbos sutrikimai;
• sunkumas suprasti aplinkinius;
• regėjimo pablogėjimas viena arba abiem akimis;
• dvejinimasis akyse;
• koordinacijos sutrikimas;
• pusiausvyros praradimas;
• staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ir:

• pykinimas;
• vėmimas;
• mieguistumas;
• sumišimas.

Svarbu nepamiršti, kad simptomai gali būti labai skirtingi.

Trumpalaikiai simptomai taip pat svarbūs

Kartais simptomai praeina po kelių minučių.

Tokia būklė vadinama praeinančiuoju smegenų išemijos priepuoliu (PSIP), dar vadinamu trumpalaikiu insulto priepuoliu.

Nors simptomai išnyksta, jų ignoruoti negalima.

Tokie epizodai gali būti rimtas perspėjimas apie padidėjusią tikro insulto riziką artimiausiu metu.

Todėl net jei žmogus jaučiasi geriau, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Ko nereikėtų daryti įtariant insultą?

Pastebėjus galimus insulto simptomus svarbu:

• nelaukti, kol jie praeis;
• nevairuoti patiems į ligoninę, jei būklė blogėja;
• neduoti vaistų savo nuožiūra, nebent tai rekomendavo medikas;
• nebandyti gydytis namuose.

Geriausias sprendimas – kuo greičiau iškviesti profesionalią medicinos pagalbą.

Kaip sumažinti insulto riziką?

Nors ne visų rizikos veiksnių galima išvengti, specialistai pabrėžia, kad sveika gyvensena gali reikšmingai prisidėti prie insulto prevencijos.

Rekomenduojama:

Kontroliuoti kraujospūdį

Padidėjęs kraujospūdis laikomas vienu svarbiausių insulto rizikos veiksnių.

Reguliarūs matavimai padeda laiku pastebėti pokyčius.

Stebėti cholesterolio kiekį

Padidėjęs cholesterolio kiekis gali skatinti aterosklerozės vystymąsi.

Subalansuota mityba ir gydytojo rekomendacijų laikymasis padeda sumažinti riziką.

Rūpintis cukraus kiekiu kraujyje

Žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir laikytis gydymo plano.

Judėti daugiau

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems reguliariai būti fiziškai aktyviems.

Net kasdieniai pasivaikščiojimai gali būti naudingi bendrai sveikatai.

Subalansuota mityba

Kasdien verta rinktis:

• daugiau daržovių;
• vaisių;
• pilno grūdo produktų;
• ankštinių augalų;
• liesų baltymų šaltinių.

Taip pat rekomenduojama riboti:

• druską;
• cukrų;
• sočiuosius riebalus;
• itin perdirbtus produktus.

Nerūkyti

Rūkymas didina širdies ir kraujagyslių ligų bei insulto riziką.

Metus rūkyti, rizika ilgainiui mažėja.

Riboti alkoholio vartojimą

Per didelis alkoholio kiekis gali neigiamai paveikti kraujospūdį ir bendrą širdies bei kraujagyslių sistemos būklę.

Laikytis gydytojo rekomendacijų

Jeigu paskirtas gydymas dėl kraujospūdžio, diabeto ar kitų ligų, svarbu reguliariai vartoti vaistus taip, kaip nurodė gydytojas.

Savavališkai nutraukti gydymo nereikėtų.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

Pasikonsultuoti su gydytoju rekomenduojama, jei:

• dažnai padidėja kraujospūdis;
• pasireiškia širdies ritmo sutrikimai;
• atsiranda neįprastas galvos svaigimas;
• kartojasi trumpalaikiai kalbos ar regėjimo sutrikimai;
• jaučiamas vienos kūno pusės silpnumas ar tirpimas.

Ankstyvas ištyrimas gali padėti nustatyti rizikos veiksnius ir laiku pradėti prevencines priemones.

Išvada

Insultas išlieka viena dažniausių sunkių neurologinių būklių, tačiau daugelio rizikos veiksnių galima išvengti arba juos kontroliuoti. Svarbiausia – žinoti pagrindinius simptomus, nedelsti ieškoti medicinos pagalbos ir rūpintis kasdiene sveikata.

Atminkite, kad net trumpam pasireiškę kalbos, regėjimo ar judesių sutrikimai neturėtų būti ignoruojami. Greita reakcija gali turėti didelę reikšmę gydymo rezultatams.

Svarbi pastaba: šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Pajutus insultui būdingus simptomus ar įtarus insultą kitam žmogui, būtina nedelsiant kviesti skubiąją medicinos pagalbą. Ankstyvas gydymas yra vienas svarbiausių veiksnių, galinčių sumažinti sunkių pasekmių riziką.