Maži balti ar odos spalvos guzeliai ant veido dažnai palaikomi paprastais spuogais. Tačiau iš tiesų po panašia išvaizda gali slėptis skirtingos odos būklės, todėl ir jų priežiūra nėra vienoda. Dažniausiai tokie nelygumai būna uždari komedonai arba milijos – smulkios keratino pripildytos cistos.
Nors abi būklės paprastai nėra pavojingos, bandymas savarankiškai spausti ar pradurti guzelius gali sudirginti odą, sukelti uždegimą, infekciją ar palikti pigmentinių dėmių. Prieš renkantis kosmetikos priemones svarbu įvertinti darinių išvaizdą, vietą ir tai, ar jie keičiasi.
Kas yra uždari komedonai?
Uždari komedonai, dar vadinami baltaisiais inkštirais, yra viena iš aknės formų. Jie susidaro tada, kai plauko folikulo anga užsikemša riebalais ir negyvomis odos ląstelėmis, tačiau, skirtingai nei atviras inkštiras, lieka padengta plonu odos sluoksniu.
Dėl šios priežasties ant odos matomas nedidelis baltas arba kūno spalvos iškilimas. Jis dažniausiai nėra skausmingas, tačiau, prasidėjus uždegimui, gali parausti, tapti jautrus ir virsti įprastu spuogu.
Uždari komedonai neretai atsiranda:
- kaktoje;
- ant skruostų;
- smakro srityje;
- palei žandikaulio liniją;
- kartais ant krūtinės ar nugaros.
Jeigu kartu matoma daug inkštirų, uždegiminių spuogų ar gilesnių skausmingų mazgelių, tai gali būti aknė, kurios gydymą geriausia aptarti su šeimos gydytoju arba dermatologu.
Kodėl poros užsikemša?
Komedonų atsiradimą gali lemti keli tarpusavyje susiję veiksniai. Vieni žmonės natūraliai gamina daugiau odos riebalų, o kitų oda lėčiau pašalina negyvas paviršines ląsteles. Šioms medžiagoms susikaupus folikulo viduje, susiformuoja kamštis.
Odos būklę taip pat gali paveikti hormoniniai pokyčiai, ypač paauglystėje, menstruacinio ciklo metu ar kitais laikotarpiais. Komedonų gali padaugėti naudojant odai netinkančias, labai riebias arba poras kemšančias kosmetikos priemones.
Svarbu ne tik tai, kokį kremą naudojate, bet ir kaip kruopščiai vakare pašalinate makiažą, apsaugos nuo saulės priemones bei kitus produktus. Tačiau pernelyg intensyvus prausimas taip pat nėra naudingas – agresyvus šveitimas ir stiprūs valikliai gali pažeisti odos apsauginį barjerą bei sustiprinti sudirgimą.
Kodėl komedonų nereikėtų spausti?
Uždaras komedonas neturi aiškios angos į odos paviršių, todėl jį išspausti paprastai būna sunku. Stipriai spaudžiant galima pažeisti aplinkinius audinius, nustumti folikulo turinį giliau ir paskatinti uždegimą.
Po tokių bandymų kartais lieka šašelių, randelių ar ilgai neišnykstančių tamsesnių dėmių. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su jautria paakių, nosies ir lūpų srities oda.
Jeigu darinį būtina pašalinti, saugiausia tai patikėti dermatologui arba kvalifikuotam sveikatos priežiūros specialistui.
Kokios priemonės gali padėti nuo uždarų komedonų?
Nedideliam komedonų kiekiui dažniausiai taikoma švelni, nuosekli odos priežiūra. Rezultatų nereikėtų tikėtis po kelių dienų – aknės gydymo priemonėms dažnai reikia kelių savaičių ar net kelių mėnesių.
Vienas dažniausiai naudojamų ingredientų yra salicilo rūgštis. Ji priskiriama beta hidroksirūgštims ir gali padėti pašalinti negyvas ląsteles bei sumažinti porų užsikimšimą.
Taip pat naudojamos alfa hidroksirūgštys, pavyzdžiui, glikolio ar pieno rūgštis. Jos daugiau veikia odos paviršių, todėl gali padėti išlyginti jos tekstūrą.
Naujas rūgštines priemones rekomenduojama į rutiną įtraukti palaipsniui. Pradžioje pakanka jas naudoti vieną ar du kartus per savaitę ir stebėti, kaip reaguoja oda. Vienu metu pradėjus naudoti daug aktyviųjų ingredientų, galima sulaukti paraudimo, šerpetojimo ar deginimo.
Kada naudojami retinoidai ir kitos gydomosios medžiagos?
Vietiniai retinoidai, tokie kaip adapalenas ar receptinis tretinoinas, padeda mažinti negyvų ląstelių kaupimąsi folikuluose. Jie gali būti veiksmingi gydant komedoninę aknę, tačiau pradžioje neretai sukelia sausumą, dilgčiojimą ar sudirgimą. Retinoidai taip pat didina jautrumą ultravioletiniams spinduliams, o nėštumo metu vietiniai retinoidai nerekomenduojami.
Aknės gydymui taip pat gali būti naudojamas benzoilo peroksidas arba azelaino rūgštis. Benzoilo peroksidas gali sausinti, dirginti ir balinti plaukus bei audinius, todėl jį reikia naudoti pagal preparato instrukciją.
Pasirinkimas priklauso nuo odos tipo, aknės sunkumo, vartojamų vaistų ir kitų aplinkybių. Jeigu bėrimai gausūs, skausmingi arba nereceptinės priemonės nepadeda, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kas yra milijos?
Milijos – tai labai mažos, kietos, dažniausiai baltos arba gelsvos cistos, susidarančios keratinui įstrigus po odos paviršiumi. Jos nėra įprasti spuogai ir nesusijusios su riebalų pripildyta pora.
Dažniausiai milijos pastebimos:
- aplink akis;
- ant skruostų;
- nosies srityje;
- ant kaktos.
Jos paprastai neskauda, neniežti ir nebūna paraudusios. Milijų gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui, o naujagimiams jos itin dažnos ir paprastai savaime išnyksta per kelias savaites.
Suaugusiesiems jos kartais išlieka ilgiau. Atsiradimas gali būti siejamas su odos pažeidimu, nudegimu, tam tikromis procedūromis ar labai sunkiais, okliuziniais odos produktais. Pavyzdžiui, Mayo klinika pažymi, kad milijų gali atsirasti ir po lazerinių odos procedūrų, ypač naudojant tirštus kremus ar tvarsčius.
Ar galima milijus pašalinti namuose?
Milijų spausti, pradurti adata ar krapštyti nerekomenduojama. Jas dengia odos sluoksnis, todėl bandant pašalinti jėga lengva susižaloti.
Kai kurios milijos ilgainiui išnyksta savaime. Švelnus odos valymas ir atsargiai pasirinktos rūgštinės ar retinoidinės priemonės gali padėti atsinaujinti odos paviršiui, tačiau ypač paakių srityje aktyviuosius produktus reikia naudoti labai atsargiai.
Jeigu milijos ilgai neišnyksta ir kelia kosmetinį diskomfortą, dermatologas gali jas pašalinti steriliomis priemonėmis. Namuose tokios procedūros kartoti nereikėtų.
Kaip atskirti miliją nuo komedono?
Uždaras komedonas dažniausiai būna minkštesnis, gali atsirasti kartu su inkštirais ar kitais spuogais ir kartais parausta. Milija paprastai yra labai maža, kieta, aiškiai apčiuopiama ir ilgą laiką beveik nesikeičia.
Vis dėlto vien pagal nuotrauką ar aprašymą tiksliai diagnozuoti ne visada įmanoma. Balti guzeliai gali būti susiję ir su kitomis odos būklėmis.
Į dermatologą vertėtų kreiptis, jeigu dariniai:
- sparčiai plinta ar didėja;
- kraujuoja, šlapiuoja arba skauda;
- smarkiai niežti;
- tampa ryškiai raudoni;
- nepraeina nepaisant tinkamos priežiūros;
- kelia abejonių dėl diagnozės.
Paprasta kasdienė rutina dažnai yra geriausia pradžia
Nepriklausomai nuo to, ar įtariate komedonus, ar milijus, verta pradėti nuo švelnios rutinos. Odą prauskite neagresyviu valikliu, rinkitės porų nekemšančias drėkinamąsias ir kosmetikos priemones, kruopščiai nuvalykite makiažą ir kasdien naudokite plataus spektro apsaugą nuo saulės.
Venkite vienu metu sluoksniuoti kelias rūgštis, retinoidą, stiprų šveitiklį ir benzoilo peroksidą. Daugiau veikliųjų medžiagų nebūtinai reiškia greitesnį rezultatą – neretai tai tik pažeidžia odos barjerą.
Svarbiausia kantrybė. Uždari komedonai ir milijos paprastai nesusiformuoja per vieną naktį, todėl ir jų sumažėjimui reikia laiko.
Pastaba: straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar dermatologo konsultacijos. Prieš naudodami retinoidus, rūgštis ar kitas aktyvias gydomąsias priemones, ypač nėštumo metu, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.