Pagrindinis Patarimai Raudonėlio aliejus nuo nagų grybelio: laboratorijoje veikia įspūdingai, tačiau ar 2 lašai iš tiesų gali išgydyti infekciją?

Raudonėlio aliejus nuo nagų grybelio: laboratorijoje veikia įspūdingai, tačiau ar 2 lašai iš tiesų gali išgydyti infekciją?

by Aurelijus Arlauskas

Nagų grybelis – viena iš tų problemų, kurių norisi atsikratyti kuo greičiau, tačiau realybėje gydymas dažnai užtrunka mėnesius. Todėl nenuostabu, kad internete populiarėja paprasti naminiai receptai. Vienas dažniausiai minimų – raudonėlio eterinis aliejus, sumaišytas su alyvuogių aliejumi.

Šio patarimo pagrindas nėra visiškai išgalvotas. Raudonėlyje iš tiesų yra tokių junginių kaip karvakrolis ir timolis, kurie laboratoriniuose tyrimuose pasižymi antimikrobiniu ir priešgrybeliniu aktyvumu.

Tačiau tarp laboratorijoje slopinamo grybelio ir žmogaus nago infekcijos yra didelis skirtumas.

Todėl pažadas, kad keli raudonėlio aliejaus lašai per kelias dienas pašalins metų metus varginusį nagų grybelį, skamba patraukliai, bet nėra pagrįstas. Be to, netinkamai naudojamas koncentruotas eterinis aliejus gali sudirginti odą.

Kodėl raudonėlio aliejus apskritai siejamas su grybeliu?

Raudonėlis daugeliui pirmiausia yra virtuvės prieskonis, tačiau jo eterinis aliejus yra kur kas labiau koncentruotas produktas.

Vienos geriausiai žinomų jo sudedamųjų dalių yra karvakrolis ir timolis.

Laboratorinėmis sąlygomis šios medžiagos tiriamos dėl galimo poveikio įvairiems mikroorganizmams, įskaitant kai kuriuos grybelius.

Tai paaiškina, kodėl raudonėlio eterinis aliejus pradėtas reklamuoti kaip natūrali priemonė nuo grybelinių infekcijų.

Problema atsiranda tuomet, kai laboratorinių tyrimų rezultatai tiesiogiai perkeliami į žmogaus gydymą.

Medžiaga gali veikti mikroorganizmą mėgintuvėlyje, tačiau tai dar neįrodo, kad namuose ant nago tepamas eterinis aliejus saugiai ir patikimai išgydys infekciją.

Nagų grybelis nėra tik nago paviršiuje

Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl ši infekcija gali būti tokia atkakli.

Nagų grybelis, mediciniškai vadinamas onichomikoze, gali paveikti nago plokštelę ir po ja esančias struktūras.

Nagas gali pradėti storėti, keisti spalvą, trupėti, deformuotis ar atsiskirti nuo nago guolio.

Problema ta, kad ant paviršiaus užteptai priemonei nėra paprasta pasiekti visas vietas, kuriose yra infekcija.

Dėl to net specialiai nagų grybeliui gydyti sukurti vietiniai vaistai paprastai naudojami ilgą laiką.

Taigi tikėtis, kad naminis aliejų mišinys problemą pašalins per kelias dienas, būtų nerealu.

Ar verta išbandyti populiarų 2 lašų receptą?

Internete dažnai siūloma sumaišyti maždaug du lašus raudonėlio eterinio aliejaus su šaukštu alyvuogių aliejaus ir mišiniu reguliariai tepti pažeistą nagą.

Toks receptas bent jau turi vieną logišką principą – koncentruoto raudonėlio eterinio aliejaus nerekomenduojama tepti ant odos neskiesto.

Tačiau konkretaus naminio mišinio negalima laikyti patvirtintu nagų grybelio gydymu.

Eterinių aliejų sudėtis ir koncentracija gali skirtis, o jautresniems žmonėms net ir praskiestas produktas gali sukelti paraudimą, deginimą, niežėjimą ar kontaktinį dermatitą.

Jeigu atsiranda stiprus dirginimas, priemonės naudoti toliau nereikėtų.

Ypač atsargiai reikėtų elgtis su pažeista ar suskilinėjusia oda.

Neskiesto raudonėlio aliejaus ant odos geriau netepti

Čia senasis patarimas turi svarbią racionalią dalį.

Eterinis aliejus ir paprastas raudonėlis, kuriuo gardiname maistą, nėra tas pats.

Mažame eterinio aliejaus kiekyje susikaupia gerokai didesnė augalo junginių koncentracija. Todėl „natūralus“ šiuo atveju nereiškia „švelnus“.

Neskiestas eterinis aliejus gali sudirginti odą.

Dar blogesnė mintis – manyti, kad kuo daugiau aliejaus užpilsite, tuo stipresnis bus gydomasis poveikis.

Didesnė koncentracija gali reikšti ne geresnį rezultatą, o stipresnį odos sudirginimą.

Pirmiausia verta įsitikinti, kad tai iš tiesų grybelis

Pageltęs, sustorėjęs ar deformuotas nagas nebūtinai reiškia grybelinę infekciją.

Nagų išvaizda gali pasikeisti dėl traumų, nuolatinio spaudimo avalynėje, odos ligų ir kitų priežasčių.

Tai svarbi detalė.

Jeigu žmogus kelis mėnesius tepa nagą įvairiais aliejais, tačiau problema apskritai nėra grybelis, pagerėjimo greičiausiai nebus.

Todėl esant ryškiems ar ilgai trunkantiems nago pokyčiams verta kreiptis į gydytoją ar dermatologą. Prireikus gali būti atliekamas tyrimas, padedantis patvirtinti grybelinę infekciją.

Kodėl gydymas gali užtrukti taip ilgai?

Net veiksmingai sunaikinus infekciją, pažeistas nagas per vieną savaitę netampa normalus.

Jis turi ataugti.

Rankų nagai auga greičiau, o kojų – gerokai lėčiau. Todėl sveiko nago atauginimas gali užtrukti daug mėnesių.

Dėl šios priežasties internete matomi pažadai „atsikratyti nagų grybelio per kelias dienas“ turėtų kelti abejonių.

Kartais pirmieji pagerėjimo požymiai gali pasirodyti anksčiau, tačiau visiškai sveiko nago vaizdas atsiranda tik jam palaipsniui ataugant.

Kaip nagų grybelis gydomas įprastai?

Gydymas priklauso nuo infekcijos išplitimo, pažeistų nagų skaičiaus ir kitų aplinkybių.

Nedideliam pažeidimui gali būti naudojami specialiai nagų grybeliui skirti vietiniai priešgrybeliniai preparatai. Jie paprastai naudojami ilgai ir reguliariai.

Kai infekcija išplitusi, nagas labai sustorėjęs ar pažeisti keli nagai, gydytojas gali svarstyti geriamuosius priešgrybelinius vaistus.

Jie tinka ne kiekvienam, todėl sprendimas priimamas individualiai, įvertinus žmogaus sveikatą, vartojamus vaistus ir galimą šalutinį poveikį.

Raudonėlio eterinis aliejus šių gydymo būdų lygiaverčiu pakaitalu nelaikomas.

Vien vaistų neužtenka – svarbi ir kasdienė priežiūra

Nagų grybelis mėgsta drėgną ir šiltą aplinką, todėl verta pasirūpinti ir kasdieniais įpročiais.

Kojas po prausimosi gerai nusausinkite, ypač tarpupirščius. Kojines keiskite kasdien, o jeigu kojos stipriai prakaituoja – ir dažniau.

Avalynę verta reguliariai išdžiovinti ir kaitalioti.

Nagų kirpimo priemonėmis geriau nesidalyti su kitais šeimos nariais.

Jeigu kartu yra ir pėdų odos grybelio požymių – pleiskanojimas, niežėjimas ar odos skilinėjimas tarp pirštų – reikėtų spręsti ir šią problemą. Priešingu atveju infekcija gali kartotis.

Kada naminių eksperimentų geriau atsisakyti?

Didesnio atsargumo reikia žmonėms, sergantiems diabetu, turintiems kraujotakos sutrikimų ar nusilpusią imuninę sistemą.

Tokiais atvejais pėdų pažeidimai gali kelti didesnę komplikacijų riziką.

Į medikus taip pat verta kreiptis, jeigu aplink nagą atsiranda ryškus paraudimas, tinimas, stiprus skausmas ar pūliavimas.

Jeigu nagų pokyčiai progresuoja nepaisant ilgalaikės priežiūros, taip pat neverta mėnesių mėnesius eksperimentuoti su skirtingomis naminėmis priemonėmis.

Raudonėlis įdomus, bet „natūralus priešgrybelinis vaistas“ būtų per stiprus apibūdinimas

Raudonėlio eterinis aliejus moksliniu požiūriu nėra bevertis. Karvakrolis ir timolis iš tiesų yra įdomūs junginiai, kurių antimikrobinės savybės tyrinėjamos.

Tačiau laboratorijoje nustatytas priešgrybelinis aktyvumas dar nėra įrodymas, kad raudonėlio aliejus išgydys žmogaus nagų grybelį.

Todėl populiarų receptą geriau vertinti kaip liaudišką papildomą priemonę, o ne garantuotą gydymą.

Ir dar svarbiau – nepasikliauti pažadais apie rezultatą per kelias dienas.

Nagų grybelis gali būti atkaklus, o jo gydymas reikalauja kantrybės. Kartais geriausias pirmasis žingsnis nėra ieškoti stipresnio aliejaus – pirmiausia verta išsiaiškinti, ar pakitęs nagas apskritai yra grybelinės infekcijos požymis.

REKLAMA

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE