Atrodytų, čia nieko sudėtingo. Teisingai pasodinau medį, tada viskas priklauso nuo gamtos. Tegul auga savaime. Tačiau geri sodininkai žino, kad be ypatingo kruopštumo ir dėmesio kiekvienai smulkmenai jūsų „žaliasis kampelis“ niekada neatrodys padoriai ir nenustebins jūsų nuostabiu derliumi – bet gali!
Kad vyšnia gerai derėtų ir atrodytų sveika bei prižiūrėta, ją reikia genėti. Kasmetinis medžio pašalinimas nuo sausų ir pažeistų šakų taip pat padės suformuoti tinkamą vainiką.
Vyšnių genėjimas nereikalauja dažno kartojimo. Pakanka tai padaryti kartą per metus, geriausia pavasarį.
Svarbu pasirinkti tinkamą dieną. Vyšnių genėjimas pavasarį priklauso nuo klimato sąlygų. Atkreipkite dėmesį į orų prognozę. Krituliai lietaus ar šlapdribos pavidalu pakenks greitam medienos „žaizdų“ gijimui.
Atkreipkite dėmesį į ekspertų patarimus forumuose, žiniasklaidoje ar kituose šaltiniuose. Juk pavasarį vyšnias genėti gali būti visiškai draudžiama, jei metai pasirodė itin šalti, o oro temperatūra dažnai nukrisdavo žemiau 30°.
Kaip genėti vyšnias pavasarį?
Paprastai tokia prevencinė „chirurginė intervencija“ atliekama kovo viduryje – balandžio pradžioje. Ši procedūra padeda išvengti lajos sustorėjimo, vienpusio medžio augimo, derliaus sumažėjimo.
Išsiaiškinkime, kaip pavasarį genėti vyšnias. Taigi atminkite 3 svarbias taisykles.
- Nepamirškite dezinfekuoti savo įrankių (sekaterių, sodo peilio ar pjūklo). Kuo dažniau tuo geriau. Tačiau ypač svarbu pakartoti šį veiksmą pereinant nuo vieno medžio prie kito, kad būtų išvengta galimo įvairių medžių ligų plitimo.
- Kiekvieną šakų „žaizdą“ (pjovimo tašką) dezinfekuokite specialiu sodo tirpalu (parduotuvėse dabar platus jų pasirinkimas). Tai padės medžiui išgydyti pažeistas žievės vietas.
- Genėti reikia, kol pumpurai labai neišbrinks. Pavėluota procedūra atims iš medžio daug maistinių medžiagų.
Užduodami sau klausimą: „Kaip teisingai genėti vyšnią?“, pirmiausia pagalvokite, kad medis turi būti visiškai atviras saulei. Tai yra, svarbu teisingai suformuoti karūną. Paprastai jie pradeda tai daryti praėjus 5 metams po pasodinimo.
Atkreipkite dėmesį į sergančias ir sušalusias šakas. Jie pašalinami be jokių problemų. Krūmo formos medžiai palieka 7-9 skeletines šakas, o į medžius panašios veislės – 4-6. Šiuo atveju kamienas (kamieno dalis iki pirmosios skeleto šakos) turėtų siekti 30-40 cm.
Vienmečiai ataugai genimi tik jaunos vyšnios (3-4 metų amžiaus). Vienmečiai 50 cm ūgliai sutrumpinami 1/3. Tai padeda geriau išsišakoti.
Dingo visos šakos, kurios auga į vidų, o ne siekia saulės.
Vaisių veislių metinis augimas nenutrūksta, kitaip tikėtinas išdžiūvimas. Iš skiepytų medžių pašalinami šaknų ūgliai, dėl kurių susilpnėja pasėlių derlius.
Skeleto šakos yra sutrumpintos virš pirmosios šoninės šakos praėjusiais metais. Pjovimas atliekamas toje vietoje, kur išnyko šoninių šakų formavimasis.
Kaip taisyklingai genėti vyšnią, kuri jau seniai auga ir paskutinį kartą ją genėtojas palietė prieš keletą metų? Šis medis reikalauja ypatingo dėmesio. Senėjimą stabdantis genėjimas turės būti atliekamas ne per vienerius metus, o per 2–3 metus. Priešingu atveju gresia dantenų ligos – liga, kai ant medžių kamieno, šakų, vaisių ir net lapų atsiranda gintarinis arba rudas tirštas ir lipnus skystis.
Savarankiškai įsišaknijusias vyšnias atjaunina šakniavaisiai. Labiausiai išsišakojusias palikite 2-3 ir, genėdami, suformuokite iš jų naujas šakas. Bėgant metams vyšnia virsta krūmu, kurio iš žemės kyla įvairaus amžiaus kamienai. Toliau kiekvienas iš jų apipjaustomas pagal savo amžių.
