Penktadienį, liepos 24 dieną, dalį Lietuvos pirkėjų pasitiko netikėta situacija – „Mere“ parduotuvės pradėjo užsidarinėti visoje šalyje. Kai kur pirkėjų buvo paprašyta palikti parduotuves, o ant durų atsirado pranešimų apie „technines kliūtis“.
Tačiau tikroji priežastis gerokai rimtesnė nei įprastas techninis gedimas. Uždarymai sutapo su Europos Sąjungos sankcijomis asmenims, siejamiems su „Mere“ valdančia verslo grupe. Lietuvos institucijų teigimu, sankcijos reiškia turto ir lėšų įšaldymą bei draudimą suteikti sankcionuotiems asmenims ekonominių išteklių.
Kas nutiko „Mere“ parduotuvėms?
Liepos 24-ąją pasirodė pranešimų, kad „Mere“ parduotuvės Lietuvoje uždaromos labai staigiai.
15min skelbė, kad sprendimas buvo netikėtas net darbuotojams. Portalo šaltinių teigimu, kai kur buvo nurodyta per trumpą laiką uždaryti parduotuves ir palikti patalpas. Tuo metu Lietuvoje veikė apie 20 tinklo parduotuvių.
Kaune situacija buvo panaši – pirkėjų paprašyta išeiti, o prie parduotuvių atsirado lapeliai, kuriuose nurodyta, kad jos nedirba dėl techninių kliūčių.
Tačiau svarbiausias įvykis vyko ne pačiose parduotuvėse.
Kodėl „Mere“ uždaroma?
Europos Sąjunga į sankcionuotų asmenų sąrašą įtraukė su „Svetofor Group“ siejamus savininkus. Tarp jų – Rusijos verslininkas Sergejus Šnaideris, siejamas su „Mere“ prekybos tinklu.
Lietuvos Ekonomikos ir inovacijų ministerija nurodė, kad sankcionuotiems asmenims priklausančios ar jų kontroliuojamos lėšos bei ekonominiai ištekliai turi būti įšaldyti.
Dar svarbiau – sankcionuotiems asmenims ar jų naudai negali būti tiesiogiai arba netiesiogiai suteikiamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.
FNTT atstovė BNS aiškino, kad fiziniai ir juridiniai asmenys turi nutraukti dalykinius santykius su sankcionuotais asmenimis bei jų valdomomis ar kontroliuojamomis bendrovėmis – nebeatlikti mokėjimų ir nebeteikti paslaugų.
Tai iš esmės paaiškina, kodėl įprasta prekybos tinklo veikla tapo problemiška.
Ką sankcijos reiškia praktiškai?
Parduotuvė nėra vien pastatas, lentynos ir kasos aparatas. Jos veiklai kasdien reikia tiekėjų, bankinių operacijų, nuomos, logistikos, paslaugų teikėjų ir daugybės kitų verslo santykių.
Jeigu bendrovė yra kontroliuojama sankcionuoto asmens ir jai taikomi atitinkami apribojimai, įprasta veikla gali tapti faktiškai neįmanoma.
Todėl šiuo atveju nereikėtų susidaryti įspūdžio, kad „Mere“ tiesiog nusprendė uždaryti nepelningas parduotuves. Viešai paskelbta informacija uždarymą tiesiogiai sieja su naujomis ES sankcijomis.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas taip pat teigė, kad įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda prie Rusijos režimo finansavimo, neturėtų veikti Lietuvoje.
Ar „Mere“ iš Lietuvos pasitraukia visam laikui?
Šiuo metu reikėtų atsargiai vertinti kategoriškus teiginius, kad „Mere“ jau galutinai ir visam laikui pasitraukė iš Lietuvos.
Aišku tai, kad parduotuvės buvo uždaromos ir kad sankcijos smarkiai apriboja su tinklu susijusios veiklos galimybes.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas iškėlė versiją, kad veiklos stabdymu gali būti siekiama apsaugoti likusį turtą, persigrupuoti ir vėliau jį realizuoti bei pasitraukti iš Lietuvos. Tačiau tai yra eksperto vertinimas, o ne paskelbtas oficialus „Mere“ pasitraukimo planas.
Todėl artimiausiu metu svarbiausias klausimas bus ne tai, kada parduotuvės vėl atsidarys, bet kas nutiks Lietuvoje veikiančio tinklo turtui, darbuotojams ir pačiam verslui.
„Mere“ Lietuvoje veikė nuo 2019 metų
„Mere“ Lietuvoje nebuvo naujokė. Tinklo svetainėje nurodoma, kad bendrovė šalies rinkoje veikia nuo 2019 metų.
Jos verslo modelis paremtas itin žemų kainų koncepcija: paprastesnės parduotuvės, griežta sąnaudų kontrolė, tiesioginis bendradarbiavimas su gamintojais ir nedideli antkainiai.
Tinklo svetainėje iki šiol nurodomos parduotuvės Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Jonavoje, Mažeikiuose, Utenoje ir kituose miestuose.
Kas bus su darbuotojais?
Tai vienas svarbiausių klausimų, nes staigus parduotuvių uždarymas paliečia ne tik savininkus ar pirkėjus.
15min šaltinių duomenimis, darbuotojams netikėtai buvo pervesti atlyginimai už ateinantį mėnesį. Vis dėlto vien iš šios informacijos negalima spręsti, kokie bus ilgalaikiai sprendimai dėl darbo vietų.
Jeigu veikla nebus atnaujinta, bendrovei teks spręsti darbo santykių, turto, atsiskaitymų ir kitus klausimus laikantis Lietuvos bei ES teisės.
Ar uždarymas paveiks Lietuvos maisto kainas?
Didelio poveikio visai Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai tikėtis sunku.
Marius Dubnikovas vertino, kad „Mere“ užėmė maždaug 1 proc. šalies rinkos. Tai reiškia, kad tinklo pasitraukimas pats savaime neturėtų iš esmės pakeisti bendros maisto prekių rinkos.
Vis dėlto konkrečiuose miestuose situacija gali būti juntamesnė. „Mere“ orientavosi į žemų kainų segmentą, todėl daliai pirkėjų tai buvo alternatyva didiesiems prekybos tinklams.
Kas laukia „Mere“ toliau?
Dabar daug kas priklausys nuo sankcijų įgyvendinimo ir teisinių sprendimų.
Aišku viena: tai nėra įprastas kelių parduotuvių uždarymas dėl remonto, sezoniškumo ar prastų finansinių rezultatų. Įvykiai prasidėjo po ES sankcijų, kurios apribojo galimybę naudotis sankcionuotų asmenų lėšomis ir ekonominiais ištekliais.
Todėl ant parduotuvės durų atsiradusi „techninių kliūčių“ formuluotė neatskleidžia viso situacijos masto.
„Mere“ atvejis parodo, kaip ES sankcijos gali per labai trumpą laiką paveikti kasdienę realaus verslo veiklą – nuo finansinių operacijų iki parduotuvių durų užvėrimo.
Ar „Mere“ Lietuvoje išnyks galutinai, ar vėliau verslas bus pertvarkytas, parduotas ar perimtas kitų savininkų, kol kas nėra pagrindo tvirtai teigti. Tačiau po liepos 24-osios įvykių tinklo ateitis Lietuvos rinkoje tapo labai neaiški.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt