Rankos ar kojos „užmigimas“ – daugeliui pažįstamas pojūtis. Kurį laiką nepatogiai pasėdėjus ar miegant ant rankos gali atsirasti dilgčiojimas, deginimas, sumažėjęs jautrumas ir trumpalaikis silpnumas. Pakeitus kūno padėtį ir pajudėjus, šie pojūčiai paprastai greitai išnyksta.
Dažniausiai toks trumpas tirpimas atsiranda dėl laikino nervo suspaudimo. Tačiau jeigu jutimo sutrikimai kartojasi, trunka ilgiau, stiprėja ar pasireiškia kartu su kitais simptomais, jų nereikėtų automatiškai aiškinti nepatogia miegojimo poza.
Tirpimas nėra atskira liga – tai simptomas, kurį gali sukelti įvairios būklės. Vienais atvejais priežastis būna nesudėtinga, kitais reikalingas gydytojo įvertinimas, o staiga atsiradęs vienos kūno pusės tirpimas gali būti skubios būklės požymis.
Kodėl ranka ar koja trumpam „užmiega“?
Ilgai sėdint sukryžiavus kojas, atsirėmus į alkūnę ar miegant ant rankos, tam tikroje kūno vietoje gali būti laikinai suspaudžiamas nervas. Dėl to sutrinka nervinių signalų perdavimas ir atsiranda adatėlių badymo, dilgčiojimo ar nejautros pojūtis.
Pakeitus padėtį spaudimas sumažėja, todėl jautrumas palaipsniui grįžta. Toks epizodas dažniausiai trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių ir nėra pavojingas.
Vis dėlto tirpimo nereikėtų visada vadinti vien kraujotakos problema. Medicinos šaltiniai nurodo, kad dažnos priežastys yra nervo spaudimas, dirginimas arba pažeidimas. Rečiau pojūčius gali lemti nepakankamas kraujo pritekėjimas į galūnę, tačiau tai nėra vienintelis ar dažniausias paaiškinimas.
Svarbu stebėti, kaip dažnai tirpimas kartojasi, kurią vietą apima, kiek laiko trunka ir ar kartu atsiranda skausmas, raumenų silpnumas, pusiausvyros ar regėjimo sutrikimai.
Nervų spaudimas rieše, alkūnėje ar stuburo srityje
Viena dažnesnių rankų tirpimo priežasčių – periferinio nervo spaudimas. Simptomų vieta gali padėti gydytojui suprasti, kuris nervas paveiktas.
Riešo kanalo sindromas atsiranda, kai rieše spaudžiamas vidurinis nervas. Dažniausiai tirpsta nykštys, smilius, vidurinis ir dalis bevardžio piršto, tačiau mažylis paprastai lieka nepažeistas. Pojūčiai gali sustiprėti naktį, laikant telefoną, vairuojant ar atliekant pasikartojančius rankos judesius. Negydant ilgai trunkančio nervo spaudimo gali silpnėti plaštakos jėga.
Jeigu tirpsta mažylis ir bevardis pirštas, priežastis gali būti alkūnėje arba rieše spaudžiamas alkūninis nervas. Tokį spaudimą kartais sustiprina įprotis ilgai remtis alkūnėmis.
Kaklo stuburo pokyčiai, disko išvarža ar kitas nervinės šaknelės dirginimas taip pat gali sukelti į petį, ranką ar pirštus plintantį tirpimą. Dažnai kartu jaučiamas kaklo skausmas, tempimas, dilgčiojimas arba raumenų silpnumas. Juosmens srityje dirginamas nervas gali sukelti panašius simptomus kojoje ar pėdoje.
Tačiau vien iš tirpimo negalima savarankiškai nustatyti „osteochondrozės“ ar disko išvaržos. Diagnozei reikalingas simptomų įvertinimas, neurologinė apžiūra ir tik prireikus – papildomi tyrimai.
Diabetas, vitaminų trūkumas ir periferinė neuropatija
Kai tirpimas palaipsniui prasideda pėdose, apima abi kojas ir ilgainiui kyla aukštyn, viena galimų priežasčių yra periferinė neuropatija – už galvos ir nugaros smegenų ribų esančių nervų pažeidimas.
Periferinė neuropatija gali sukelti ne tik nejautrą, bet ir deginimą, badymą, padidėjusį jautrumą prisilietimui, skausmą ar raumenų silpnumą. Viena dažniausių jos priežasčių yra diabetas. Diabetinė neuropatija paprastai pirmiausia paveikia pėdas ir kojas, o vėliau gali pasireikšti rankose.
Nervų veiklą taip pat gali paveikti vitamino B12 stoka, skydliaukės veiklos sutrikimai, kai kurios autoimuninės ar infekcinės ligos, alkoholio vartojimas, chemoterapija ir tam tikri vaistai. Galimų priežasčių sąrašas platus, todėl savarankiškai pradėti vartoti dideles vitaminų dozes nėra gera išeitis.
Kai kurių B grupės vitaminų perteklius taip pat gali būti žalingas, todėl papildai turėtų būti vartojami tik nustačius trūkumą arba rekomendavus sveikatos priežiūros specialistui.
Gydytojas, atsižvelgęs į simptomus, gali paskirti gliukozės, vitamino B12, skydliaukės funkcijos ar kitus kraujo tyrimus. Kai kuriais atvejais atliekami nervų laidumo ir raumenų elektrinio aktyvumo tyrimai.
Ar tirpimas gali būti išsėtinės sklerozės požymis?
Išsėtinė sklerozė iš tiesų gali sukelti tirpimą ar dilgčiojimą, tačiau vien šio simptomo neužtenka ligai įtarti ar diagnozuoti. Ši neurologinė liga gali paveikti jutimus, regėjimą, koordinaciją, judėjimą, šlapimo pūslės veiklą ir kitas funkcijas, o simptomai tarp žmonių labai skiriasi.
Trumpai „užmigusi“ ranka, ypač po nepatogios padėties, nėra tipinis pagrindas manyti, kad žmogus serga išsėtine skleroze.
Neurologo konsultacija gali būti reikalinga, jeigu tirpimas trunka ilgai, kartojasi be aiškaus paaiškinimo arba kartu atsiranda regėjimo pokyčių, pusiausvyros sutrikimas, neįprastas silpnumas ar kiti neurologiniai simptomai.
Svarbu nebandyti diagnozuoti ligos pagal internete perskaitytą simptomų sąrašą. Tas pats pojūtis gali būti būdingas daugeliui visiškai skirtingų būklių.
Kada tirpimas gali reikšti insultą?
Staiga atsiradęs veido, rankos ar kojos tirpimas, ypač vienoje kūno pusėje, gali būti insulto arba praeinančiojo smegenų išemijos priepuolio požymis. Tokiu atveju būtina reaguoti nedelsiant.
Įspėjamieji simptomai gali būti:
- nusviręs vienas veido kampas;
- staigus vienos rankos ar kojos silpnumas;
- neaiški kalba arba sunkumas suprasti kitus;
- staigus regėjimo pablogėjimas;
- koordinacijos ar pusiausvyros praradimas;
- neįprastai stiprus, staiga prasidėjęs galvos skausmas.
Pastebėjus šiuos požymius reikia skambinti skubiosios pagalbos numeriu 112. Negalima laukti, kol simptomai praeis, ar pačiam vykti automobiliu į ligoninę. Net jeigu simptomai išnyksta po kelių minučių, tai gali būti praeinantysis išemijos priepuolis, kuriam taip pat reikalingas skubus medicininis įvertinimas.
Staigus tirpimas kartu su sąmonės sutrikimu, paralyžiumi, stipriu galvos svaigimu ar kalbos sutrikimu nėra situacija, kurią reikėtų stebėti namuose.
Ar tirpimą sukelia trombozė?
Trombozė originaliame tekste minima kaip dažna rankų ir kojų tirpimo priežastis, tačiau toks teiginys gali klaidinti. Giliųjų venų trombozei dažniau būdingas vienos galūnės patinimas, skausmas, šiluma ir odos spalvos pokyčiai, o ne izoliuotas tirpimas.
Kita vertus, staigus arterinės kraujotakos sutrikimas gali sukelti galūnės skausmą, blyškumą, šaltumą, silpnumą ir jutimo praradimą. Tai yra skubi būklė.
Jeigu viena ranka ar koja staiga tampa labai šalta, išblykšta, pamėlsta, stipriai skauda arba jos nepavyksta normaliai pajudinti, reikia skubios medicininės pagalbos.
Tirpimo taip pat nereikėtų automatiškai sieti su mažakraujyste. Anemija dažniau sukelia nuovargį, silpnumą, dusulį, galvos svaigimą ar širdies plakimą. Galūnių jutimo sutrikimai gali pasireikšti esant vitamino B12 stokai, kuri kartais būna susijusi su tam tikros rūšies anemija, tačiau tai turi patvirtinti tyrimai.
Kada užsiregistruoti pas gydytoją?
Planinė šeimos gydytojo ar neurologo konsultacija rekomenduojama, jeigu tirpimas:
- kartojasi vis dažniau arba palaipsniui stiprėja;
- trunka ilgiau ir nepraeina pakeitus padėtį;
- apima abi rankas ar kojas;
- plinta į kitas kūno vietas;
- pažadina naktį;
- susijęs su konkrečiais pasikartojančiais judesiais;
- pasireiškia kartu su kaklo ar nugaros skausmu;
- lydi raumenų silpnumas, pusiausvyros problemos ar dažnas daiktų išmetimas iš rankų.
Mayo klinika rekomenduoja kreiptis į gydytoją, kai tirpimas išlieka, palaipsniui blogėja, kartojasi arba plinta. Diagnozė priklauso nuo tikslios simptomų vietos, trukmės ir lydinčių požymių.
Kol laukiate konsultacijos, galima pasižymėti, kada simptomai prasideda, kiek trunka, kuriuos pirštus ar galūnės dalis apima ir kas juos sustiprina. Tokia informacija gali padėti gydytojui greičiau nustatyti galimą priežastį.
Trumpalaikis galūnės „užmigimas“ dažniausiai nėra pavojingas. Tačiau pasikartojantis, ilgai trunkantis arba su silpnumu ir kitais neurologiniais požymiais pasireiškiantis tirpimas nusipelno profesionalaus įvertinimo. Svarbiausia ne spėlioti, kokia liga jį sukėlė, bet laiku atpažinti situacijas, kai pagalbos reikia nedelsiant.
Pastaba: šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos, diagnozės ar individualiai parinkto gydymo. Staiga atsiradus vienos kūno pusės tirpimui, silpnumui, kalbos, regėjimo ar koordinacijos sutrikimams, skambinkite numeriu 112.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.