Pirmieji žingsniai išlipus iš lovos sukelia aštrų skausmą kulne, tačiau po kelių minučių jis šiek tiek sumažėja. Vėliau nemalonus pojūtis gali sugrįžti po ilgesnio sėdėjimo, stovėjimo ar vaikščiojimo. Tokia situacija pažįstama daugeliui žmonių, tačiau tikroji skausmo priežastis ne visuomet yra vadinamoji kulno atauga.
Kasdienėje kalboje kulno skausmas dažnai automatiškai siejamas su rentgeno nuotraukoje matomu kauliniu išaugimu. Vis dėlto šiuolaikinė medicina kulno ataugą ir plantarinės fascijos sutrikimą vertina kaip susijusias, bet skirtingas būkles.
Daugelis žmonių turi kulno ataugų ir nejaučia jokio skausmo. Tuo pat metu stiprų kulno skausmą galima patirti net tada, kai rentgeno nuotraukoje atauga nematoma. Todėl diagnozuojant svarbiausi yra simptomai, gydytojo apžiūra ir kitų galimų priežasčių atmetimas.
Kas yra plantarinė fascija?
Plantarinė fascija – tai tvirta jungiamojo audinio juosta, einanti per visą pėdos apačią nuo kulnakaulio iki pirštų pagrindo. Ji padeda išlaikyti pėdos skliautą ir sugeria dalį krūvio einant, bėgant ar ilgai stovint.
Kai fascijai tenka per didelė arba neįprasta apkrova, jos audiniai gali būti sudirginami. Anksčiau ši būklė dažniausiai vadinta plantariniu fascitu, pabrėžiant uždegimą. Dabar specialistai kartais vartoja ir terminą plantarinė fasciopatija, nes ilgai trunkančio skausmo atveju audinyje ne visuomet vyrauja vien uždegiminiai pokyčiai.
Dažniausias simptomas – duriantis arba deginantis skausmas pėdos apačioje, netoli kulno. Jis paprastai būna stipriausias žengiant pirmuosius žingsnius ryte arba atsistojus po ilgesnio poilsio. Pajudėjus skausmas gali sumažėti, bet vėl sustiprėti po ilgo stovėjimo ar vaikščiojimo.
Ar skausmą iš tiesų sukelia kulno atauga?
Kulno atauga – tai papildomo kaulinio audinio susiformavimas ties kulnakauliu. Ji gali atsirasti per ilgesnį laiką kaip organizmo reakcija į pasikartojantį krūvį, tenkantį pėdos raiščiams ir sausgyslėms.
Tačiau pats kaulinis išaugimas dažnai nesukelia simptomų. Amerikos ortopedų akademija nurodo, kad dauguma kulno ataugų turinčių žmonių kulno skausmo nejaučia. Skausmas, anksčiau dažnai priskirtas ataugai, daugeliu atvejų būna susijęs su plantarinės fascijos sudirginimu.
Dėl šios priežasties kaulinės ataugos paprastai nereikia šalinti. Gydymas dažniausiai orientuojamas į skausmo mažinimą, fascijai tenkančios apkrovos valdymą, pėdos ir blauzdos lankstumo gerinimą bei laipsnišką grįžimą prie įprasto aktyvumo.
Rentgeno tyrimas taip pat ne visada būtinas. Jis gali būti skiriamas, kai gydytojas nori atmesti stresinį lūžį, artritą ar kitą galimą skausmo priežastį.
Kodėl gali pradėti skaudėti kulną?
Vienos visiems tinkančios priežasties nėra. Plantarinės fascijos problemų rizika gali padidėti staiga pakeitus fizinio aktyvumo lygį, pradėjus daugiau vaikščioti ar bėgioti, ilgai stovint ant kieto paviršiaus arba avint nepakankamai pėdą palaikančią avalynę.
Reikšmės gali turėti ir pėdos mechanika. Plokščiapėdystė, labai aukštas skliautas ar pakitusi eisena keičia krūvio pasiskirstymą. Papildomą apkrovą fascijai gali sukelti didesnis kūno svoris, o įtempti blauzdos raumenys ir Achilo sausgyslė gali riboti čiurnos judesius.
Plantarinės fascijos skausmas dažniau pasitaiko žmonėms, kurie daug laiko praleidžia ant kojų, taip pat bėgikams ir intensyviai sportuojantiems asmenims. Tačiau ši problema gali atsirasti ir be akivaizdžios priežasties.
Internete kartais teigiama, kad pagrindinė kulno ataugų priežastis yra juosmens osteochondrozė, disko išsikišimas ar išvarža. Toks apibendrinimas nėra pagrįstas. Nervų dirginimas juosmens srityje iš tiesų gali sukelti į koją plintančius simptomus, tačiau plantarinės fascijos skausmas paprastai nėra automatiškai laikomas stuburo ligos padariniu.
Ką galima saugiai išbandyti namuose?
Dauguma plantarinės fascijos problemų gydomos konservatyviai, tačiau pagerėjimas paprastai nėra momentinis. Gijimas gali užtrukti kelis mėnesius, todėl svarbiausia nuoseklumas ir krūvio reguliavimas.
Pirmiausia verta sumažinti veiklą, kuri akivaizdžiai sustiprina skausmą. Tai nereiškia, kad būtina visiškai nejudėti. Bėgimą ar šuolius laikinai galima pakeisti mažesnio smūginio krūvio veikla, pavyzdžiui, plaukimu ar važiavimu dviračiu.
Padėti gali ir šios priemonės:
- patogi avalynė su tvirtesniu pado ir skliauto palaikymu;
- vaikščiojimo basomis ant kieto paviršiaus ribojimas;
- šaltas kompresas, apvyniotas audiniu;
- švelnūs blauzdos ir plantarinės fascijos tempimo pratimai;
- gydytojo ar kineziterapeuto rekomenduoti vidpadžiai;
- laipsniškas, o ne staigus fizinio aktyvumo didinimas.
Mayo klinika nurodo, kad fizinės terapijos metu gali būti mokoma tempti plantarinę fasciją ir Achilo sausgyslę bei stiprinti blauzdos ir pėdos raumenis. Kai kuriems žmonėms rekomenduojami naktiniai įtvarai arba pėdos skliautą palaikantys vidpadžiai.
Pratimai neturėtų sukelti aštraus ar vis stiprėjančio skausmo. Nereikia atlikti šimtų juosmens judesių kelis kartus per dieną tikintis „atstatyti diskus“ ar ištirpdyti kulno ataugą. Nėra pagrindo teigti, kad tokia programa išgydo tarpslankstelinę išvaržą ar yra universali priemonė nuo kulno skausmo.
Kada reikalingas gydytojas?
Kulno skausmą gali sukelti ne tik plantarinės fascijos dirginimas. Galimos ir kitos priežastys: Achilo sausgyslės problemos, bursitas, stresinis lūžis, nervo užspaudimas, artritas, sumušimas ar infekcija.
Į gydytoją verta kreiptis, jeigu:
- skausmas labai stiprus arba neleidžia normaliai priminti pėdos;
- kulnas patino, paraudo ar tapo karštas;
- skausmas prasidėjo po traumos;
- atsirado tirpimas, silpnumas ar deginimas;
- pakilo temperatūra;
- skausmas nepraeina arba stiprėja;
- sergate diabetu ar turite kraujotakos sutrikimų.
Staigus stiprus skausmas po traumos, negalėjimas atsistoti ant pėdos ar ryški jos deformacija reikalauja skubaus įvertinimo.
Gydytojas diagnozę dažniausiai nustato išklausęs simptomus ir apžiūrėjęs pėdą. Esant neaiškiai situacijai gali būti atliekamas rentgeno, ultragarso ar magnetinio rezonanso tyrimas.
Ką daryti, jei įprastos priemonės nepadeda?
Daugiau nei 90 procentų plantariniu fascitu sergančių pacientų būklė pagerėja taikant paprastas nechirurgines priemones, tačiau tam gali prireikti laiko.
Jeigu skausmas išlieka, gydytojas gali pasiūlyti kineziterapiją, individualų krūvio planą ar kitas procedūras. Kai kuriais atvejais svarstoma smūginės bangos terapija ar injekcijos, tačiau jų tinkamumas priklauso nuo individualios situacijos.
Operacijos prireikia retai ir dažniausiai tik tada, kai ilgalaikis skausmas išlieka nepaisant nuoseklaus konservatyvaus gydymo.
Svarbiausia ne bandyti „sutrupinti“ kiekvieną rentgeno nuotraukoje matomą ataugą, bet tiksliai nustatyti, kas sukelia simptomus. Tinkamai parinkta avalynė, palaipsniui didinamas aktyvumas, tempimo ir stiprinimo pratimai bei profesionalus įvertinimas paprastai yra saugesnis kelias nei nepatikrintos internete plintančios gydymo schemos.
Pastaba: straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo, ortopedo ar kineziterapeuto konsultacijos. Individuali diagnozė ir gydymas turi būti parenkami įvertinus simptomus, sveikatos būklę ir galimas kitas kulno skausmo priežastis.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.