Naminiai kompresai – vienas iš tų senų buities metodų, kurie perduodami iš kartos į kartą. Kopūsto lapas ant skaudančio kelio, vėsus audinys karščiuojant ar svogūnų kompresas ant kaklo daugeliui primena vaikystę ir močiučių patarimus.
Tačiau čia svarbu atskirti du dalykus. Kompresas gali suteikti laikiną komfortą, pavyzdžiui, vėsinti, šildyti ar raminti sudirgusią vietą, tačiau jis nepakeičia ligos gydymo. Ypač atsargiai reikėtų vertinti plaučių uždegimą, meningitą, stiprų ausies skausmą, aukštą temperatūrą ar ilgai trunkantį kosulį.
Todėl surinkome devynis tradicinius namuose naudojamus kompresus ir paaiškiname, kaip juos naudoti saugiau bei kada geriau neeksperimentuoti.
1. Kopūsto lapas skaudančiam sąnariui
Kopūstų lapų kompresai nuo seno naudojami tada, kai vargina pavargę, jautrūs ar patinę sąnariai. Šis metodas patrauklus savo paprastumu – dažniausiai viską, ko reikia, galima rasti virtuvėje.
Atskirkite kelis švarius kopūsto lapus, pašalinkite labai kietą centrinę dalį ir švelniai pakočiokite arba paspauskite lapą, kad jis suminkštėtų. Jį galima trumpai palaikyti šiltame vandenyje, tačiau lapas neturi būti karštas.
Uždėkite ant kelio ar kito sąnario ir lengvai pritvirtinkite audiniu. Kompresas neturi spausti ir trikdyti kraujotakos.
Svarbu suprasti, kad toks metodas neišgydo artrito, podagros ar kitų sąnarių ligų. Jeigu sąnarys staiga smarkiai patino, paraudo, tapo karštas arba skausmas atsirado po traumos, reikalingas sveikatos specialisto įvertinimas.
2. Vėsus kompresas karščiuojant
Karščiuojant kartais norisi kuo greičiau sumažinti kūno temperatūrą, tačiau labai šaltas vanduo nėra geriausias pasirinkimas.
Jeigu žmogui malonu, galima naudoti drungnu vandeniu sudrėkintą audinį. Jis gali būti dedamas ant kaktos ar kitų kūno vietų kaip komforto priemonė.
Vanduo neturėtų būti ledinis. Jeigu žmogus pradeda drebėti, jam šalta arba procedūra nemaloni, ją reikia nutraukti.
Svarbiau už patį kompresą yra poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir būklės stebėjimas. Aukšta temperatūra nėra liga savaime – svarbu nustatyti jos priežastį.
3. Šiltas kompresas varginant kosuliui
Šiluma gali suteikti malonų pojūtį, kai peršalus vargina kosulys ar įsitempę krūtinės raumenys.
Tam nereikia alkoholio, cukraus ar kitų agresyvių mišinių. Paprastesnis pasirinkimas – šiltu vandeniu sudrėkintas ir gerai išgręžtas rankšluostis.
Jį galima trumpam uždėti ant krūtinės, jei temperatūra yra komfortiška.
Ypač vaikams nereikėtų ant odos naudoti stipraus alkoholio turinčių mišinių. Taip pat kompresas nėra būdas gydyti plaučių infekciją.
Jeigu kosulį lydi dusulys, krūtinės skausmas, kraujas atsikosint ar būklė blogėja, reikia medicininės pagalbos.
4. Vėsus pėdų kompresas
Dar vienas senas metodas – vėsinamos pėdos. Anksčiau tam naudota varškė, šlapios kojinės ir įvairūs kiti produktai.
Jeigu norisi išbandyti vėsinimą, paprasčiau naudoti drungnu vandeniu sudrėkintą audinį.
Nereikia pėdų šaldyti ledu ar labai šaltu vandeniu. Tikslas nėra priversti kūną staigiai atvėsti.
Ši procedūra gali būti maloni, tačiau nėra pagrindo tikėtis, kad vien kompresas išgydys karščiavimą sukėlusią infekciją.
5. Imbiero aromatas užgulus nosiai
Imbieras dažnai naudojamas maiste ir šiltuose gėrimuose, tačiau liaudies receptuose galima rasti ir imbiero kompresų.
Problema ta, kad koncentruotas imbieras gali dirginti odą, ypač veido srityje. Todėl tirštos imbiero pastos ant kaktos ar aplink nosį geriau nedėti.
Kai nosis užgulta dėl paprasto peršalimo, dažnai pakanka skysčių, poilsio ir tinkamos nosies priežiūros.
Jeigu spaudimas veido srityje stiprėja, simptomai ilgai nepraeina ar atsiranda aukšta temperatūra, verta pasitarti su gydytoju.
6. Svogūnų kompresas kaklui – senas metodas, kurį verta vertinti atsargiai
Supjaustytų svogūnų kompresai anksčiau buvo populiarūs gerklės skausmui malšinti. Svogūnai būdavo dedami į audinį, o šis apvyniojamas aplink kaklą.
Šiandien tokio metodo nereikėtų laikyti anginos ar kitos infekcijos gydymu.
Jeigu norisi šilumos, daug saugesnis variantas – paprastas šiltas, bet ne karštas audinys.
Ypač nereikėtų svogūnų ar kitų medžiagų dėti į ausies kanalą. Stiprus ausies skausmas, išskyros, pablogėjusi klausa ar karščiavimas gali būti infekcijos požymiai.
7. Citrininis kompresas
Citrina taip pat minima daugybėje tradicinių receptų. Jos aromatas malonus, tačiau citrinos rūgštis gali sudirginti jautrią odą.
Todėl citrinos sulčių nereikėtų tepti ant pažeistos, suskeldėjusios ar jau sudirgusios odos.
Jeigu po kontakto atsiranda deginimas, paraudimas ar niežėjimas, odą reikia nuplauti.
Gerklės skausmui citrina dažniau naudojama kaip gėrimo ingredientas, tačiau net ir tokiu atveju ji nepašalina bakterinės ar virusinės infekcijos priežasties.
8. Arbatmedžio aliejus ir utėlės
Utėlės yra viena iš problemų, kuriai egzistuoja daugybė naminių receptų. Vienas jų – arbatmedžio aliejus.
Tačiau koncentruoto eterinio aliejaus nereikėtų gausiai tepti tiesiai ant galvos odos, ypač vaikams. Jis gali sukelti dirginimą ar alerginę reakciją.
Nustačius utėles patikimiau naudoti tam skirtas priemones ir tankias utėlių šukas pagal produkto instrukciją.
Taip pat svarbu patikrinti kitus artimai kontaktuojančius šeimos narius.
Vien kvapnus eterinis aliejus nėra garantuota apsauga nuo pakartotinio užsikrėtimo.
9. Krienų kompresas – tradicinis, bet rizikingas
Krienai yra aštrūs ne tik valgant. Ant odos laikomas tarkuotas krienas gali sukelti stiprų dirginimą ir net cheminį nudegimą.
Todėl krienų kompreso, ypač vaikams, geriau atsisakyti.
Dar svarbiau – jokiu naminiu kompresu negalima bandyti gydyti plaučių uždegimo. Tai liga, kuriai gali prireikti skubaus medicininio įvertinimo ir specifinio gydymo.
Dusulys, stiprus krūtinės skausmas, pamėlusios lūpos, sumišimas ar labai pablogėjusi savijauta yra priežastis nedelsti kreiptis pagalbos.
Kodėl kompresai kartais atrodo veiksmingi?
Dalis jų poveikio yra gana paprasta. Šiluma gali atpalaiduoti įsitempusius raumenis, o vėsuma – laikinai sumažinti nemalonų karščio ar patinimo pojūtį.
Be to, pati procedūra verčia žmogų sustoti, atsigulti ir pailsėti.
Tačiau tai nereiškia, kad kompresas pašalina negalavimo priežastį.
Būtent čia slypi didžiausia senųjų receptų problema: metodas, galintis suteikti komfortą, kartais pristatomas kaip rimtos ligos gydymas.
Kada naminių priemonių nebeužtenka?
Jeigu negalavimas lengvas ir trumpalaikis, švelnus šiltas ar vėsus kompresas gali būti naudojamas kaip papildoma komforto priemonė.
Tačiau užsitęsęs arba stiprėjantis skausmas, labai aukšta temperatūra, dusulys, sąmonės pokyčiai, stiprus silpnumas, krūtinės skausmas, kaklo sustingimas ar neįprastas bėrimas nėra situacijos eksperimentams namuose.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis gydant vaikus, vyresnio amžiaus žmones ir sergančius lėtinėmis ligomis.
Senolių patarimai gali būti įdomi buities tradicijų dalis, tačiau geriausia iš jų pasiimti tai, kas saugu: poilsį, švelnią šilumą ar vėsą ir rūpinimąsi savijauta. O rimtesnius simptomus palikti šiuolaikinei medicinai.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.