Galingiausias natūralus vaistas širdžiai: jis tirpdo riebalus ir svorį, taip pat apsaugo nuo insulto

4,7K

Linų sėmenys jau daugelį metų vertinami kaip paprastas, bet maistingas produktas, kurį lengva įtraukti į kasdienę mitybą. Jie tinka košėms, jogurtui, kefyrui, glotnučiams ar kepiniams, o dėl gausaus skaidulų kiekio dažnai minimi kalbant apie virškinimą ir cholesterolio kontrolę.

Internete linų sėmenims kartais priskiriamas itin platus poveikis – teigiama, kad jie „valo žarnyną“, gydo gastritą ar opas, greitai degina riebalus, apsaugo nuo infarkto, insulto ar normalizuoja cukraus kiekį kraujyje. Tokius pažadus reikėtų vertinti atsargiai.

Linų sėmenys gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, tačiau jie nėra vaistas nuo lėtinių ligų ir neatlieka stebuklingo organizmo „valymo“. Didžiausia jų vertė slypi paprastesniuose dalykuose – skaidulose, augalinėse omega-3 riebalų rūgštyse ir kituose augaliniuose junginiuose.

Kuo vertingi linų sėmenys?

Linų sėmenyse yra keli svarbūs komponentai.

Pirmiausia – skaidulos. Jos padeda palaikyti normalų žarnyno darbą, gali didinti išmatų tūrį ir prisidėti prie reguliaresnio tuštinimosi.

Antra – alfa-linoleno rūgštis, arba ALA. Tai augalinės kilmės omega-3 riebalų rūgštis.

Trečia – lignanai, augaliniai junginiai, kurių linų sėmenyse yra gana daug.

Būtent dėl šių medžiagų linų sėmenys dažnai įtraukiami į mitybą žmonių, kurie nori daugiau skaidulų ar ieško augalinių omega-3 šaltinių.

Ar linų sėmenys gali būti naudingi širdžiai?

Linų sėmenys gali būti palankus pasirinkimas širdžiai kaip bendros sveikos mitybos dalis.

Tirpios skaidulos gali padėti mažinti „blogojo“ MTL cholesterolio kiekį, ypač jei jos vartojamos reguliariai kartu su kitais mitybos pokyčiais.

Tačiau svarbu nepervertinti poveikio.

Linų sėmenys neapsaugo nuo infarkto ar insulto taip, kaip vaistai, kuriuos paskiria gydytojas dėl aukšto kraujospūdžio, cholesterolio ar kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Jie taip pat nėra širdies ritmo sutrikimų gydymo priemonė.

Jei žmogus turi padidėjusį cholesterolį, hipertenziją ar širdies ligą, linų sėmenys gali būti viena iš sveikos mitybos dalių, bet ne pagrindinis gydymas.

O kaip dėl cukraus kiekio kraujyje?

Skaidulų turintis maistas paprastai padeda lėčiau įsisavinti angliavandenius, todėl linų sėmenys gali būti naudingi planuojant subalansuotus valgymus.

Tačiau teiginys, kad kasdien valgomi linų sėmenys „reguliuoja cukrų kraujyje“ ar gydo diabetą, būtų per stiprus.

Sergant diabetu svarbiausia laikytis gydytojo ar dietologo plano, vartoti paskirtus vaistus ir stebėti gliukozės rodiklius.

Linų sėmenys gali būti mitybos dalis, tačiau ne vaistų pakaitalas.

Ar geriau rinktis maltus linų sėmenis?

Dažniausiai – taip.

Nesmulkintos sėklos gali praslinkti per virškinamąjį traktą beveik nepakitusios, todėl dalis jose esančių medžiagų lieka neįsisavinta.

Sumalus sėmenis, organizmas lengviau pasiekia jų viduje esančius riebalus ir kitas maistines medžiagas.

Geriausia sumalti nedidelį kiekį prieš vartojimą arba maltus sėmenis laikyti sandariame inde šaldytuve.

Taip sumažinama riebalų oksidacijos rizika.

Linų sėmenys su jogurtu ar kefyru

Vienas paprasčiausių būdų juos valgyti – sumaišyti su natūraliu jogurtu arba kefyru.

Tai gali būti sotus pusryčių ar užkandžio variantas, nes gaunate ir baltymų, ir skaidulų.

Pavyzdžiui:

• 1 valgomasis šaukštas maltų linų sėmenų;
• 150–200 g natūralaus jogurto arba kefyro;
• šiek tiek uogų ar vaisių;
• pagal skonį – cinamono.

Jeigu žmogus iki šiol valgė labai mažai skaidulų, pradėti geriau nuo mažesnio kiekio.

Staiga suvartojus daug linų sėmenų gali atsirasti pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ar diskomfortas.

Ar verta daryti 21 dienos „žarnyno valymo kursą“?

Internete populiarus trijų savaičių planas dažnai siūlo:

pirmą savaitę vartoti 1 šaukštą maltų sėmenų su jogurtu,

antrą – 2 šaukštus,

trečią – 3 šaukštus.

Toks planas savaime nėra būtinas.

Žarnynui nereikia „valymo kurso“, nes virškinimo sistema pati nuolat šalina atliekas.

Tačiau laipsniškas skaidulų kiekio didinimas gali būti protinga idėja, ypač jei iki šiol jų racione trūko.

Svarbiausia ne kursas, o ilgalaikis įprotis.

Kur kas naudingiau kasdien valgyti daugiau daržovių, vaisių, ankštinių, viso grūdo produktų ir tinkamą kiekį linų sėmenų, nei tris savaites laikytis griežto „detokso“, o paskui grįžti prie ankstesnės mitybos.

Ar linų sėmenys padeda nuo vidurių užkietėjimo?

Jie gali padėti, nes turi nemažai skaidulų.

Skaidulos sugeria vandenį ir padidina žarnyno turinio tūrį. Tai kai kuriems žmonėms palengvina tuštinimąsi.

Tačiau čia labai svarbus vanduo.

Jei skaidulų kiekis smarkiai padidinamas, bet geriama per mažai skysčių, rezultatas gali būti priešingas – vidurių užkietėjimas ar pilvo diskomfortas gali sustiprėti.

Todėl vartojant maltus linų sėmenis reikėtų nepamiršti reguliariai gerti vandens.

Nebūtina visiems siekti konkrečiai 2 litrų – poreikis priklauso nuo kūno svorio, oro temperatūros, fizinio aktyvumo, mitybos ir sveikatos būklės.

Ar linų sėmenys „valo storąją žarną“?

Ne ta prasme, kaip dažnai teigiama internete.

Žarnyne nesikaupia metų metus prilipusios „atliekos“, kurias reikėtų mechaniškai išvalyti sėklomis ar specialiais gėrimais.

Jeigu žmogus pradeda valgyti daugiau skaidulų, gerti pakankamai skysčių ir mažiau rinktis itin perdirbtą maistą, žarnyno veikla gali tapti reguliaresnė.

Tai kartais klaidingai vadinama „detoksu“.

Iš tiesų vyksta paprastesnis procesas – pagerėja mitybos kokybė ir išmatų konsistencija.

Ar linų sėmenys padeda mesti svorį?

Jie gali būti naudingi svorio kontrolei, bet ne todėl, kad „degina riebalus“.

Skaidulos gali padėti ilgiau jaustis sotiems, todėl kai kuriems žmonėms lengviau kontroliuoti porcijas ir užkandžiavimą.

Jogurtas ar kefyras su linų sėmenimis ir vaisiais gali būti sotesnis pasirinkimas nei saldus kepinys ar sausainiai.

Tačiau kūno riebalų mažėjimas priklauso nuo bendro energijos balanso.

Jeigu įprastą racioną tiesiog papildysite keliais šaukštais sėmenų, bet nieko daugiau nekeisite, svoris nebūtinai mažės, nes linų sėmenys patys turi kalorijų.

Linų sėmenys nėra gastrito ar opų gydymas

Kartais linų sėmenų gleivingas užpilas tradiciškai vartojamas norint sumažinti virškinimo diskomfortą.

Tačiau tai nereiškia, kad sėmenys gydo gastritą, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą.

Šios būklės gali būti susijusios su bakterija Helicobacter pylori, vaistų vartojimu ar kitomis priežastimis ir gali reikalauti specifinio gydymo.

Jei skauda skrandį, vargina nuolatinis rėmuo, pykinimas ar kiti pasikartojantys simptomai, geriau kreiptis į gydytoją.

Kam reikėtų būti atsargesniems?

Linų sėmenys daugumai žmonių tinka, tačiau jų negalima vartoti neribotai.

Atsargiau reikėtų elgtis, jei yra:

• rijimo sutrikimų;
• žarnyno nepraeinamumo ar susiaurėjimo rizika;
• stiprus ar neaiškios priežasties pilvo skausmas;
• kraujavimas iš virškinamojo trakto.

Jeigu vartojate receptinius vaistus, ypač cukraus kiekį kraujyje, kraujospūdį ar kraujo krešėjimą veikiančius preparatus, dėl reguliaraus didesnio linų sėmenų kiekio verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Dėl didelio skaidulų kiekio linų sėmenis ir kai kuriuos vaistus taip pat gali būti naudinga vartoti skirtingu metu.

Paprastesnis planas nei „detoksas“

Norint pagerinti virškinimą ar mitybą, galima pradėti nuo kelių realistiškų įpročių:

ryte į jogurtą ar košę įdėti šaukštą maltų linų sėmenų,

per dieną valgyti daugiau daržovių ir vaisių,

rinktis viso grūdo produktus,

reguliariai judėti,

gerti pakankamai skysčių.

Burokėlių, morkų ir kopūstų salotos taip pat gali būti puikus skaidulų šaltinis, tačiau nėra būtinybės jų valgyti būtent vakare ar derinti su medaus vandeniu.

Mažas produktas, bet nauda priklauso nuo visos mitybos

Linų sėmenys verti vietos virtuvėje. Jie suteikia skaidulų, augalinių omega-3 riebalų rūgščių ir gali padėti paįvairinti pusryčius ar užkandžius.

Tačiau svarbiausia jų nepadaryti stebuklingu vaistu.

Jie nevalo organizmo nuo „toksinų“, negydo gastrito, opų ar diabeto ir savaime neapsaugo nuo širdies priepuolio ar insulto.

Tikroji nauda atsiranda tada, kai linų sėmenys tampa dalimi įvairios, daug augalinių produktų turinčios mitybos kartu su fiziniu aktyvumu ir kitais sveikais įpročiais.