Pavasarį miškuose pasirodantys laukiniai česnakai, dar vadinami meškiniais česnakais, daugeliui tampa vienu laukiamiausių sezono augalų. Jų sodriai žali lapai pasižymi ryškiu česnakų aromatu, todėl puikiai tinka salotoms, užtepėlėms, sriuboms, padažams ir kitiems patiekalams.
Vienas įdomesnių būdų panaudoti šį trumpai prieinamą sezoninį augalą – pasigaminti aromatingo aliejaus.
Internete laukinių česnakų aliejui priskiriama daugybė savybių: nuo imuniteto stiprinimo ir organizmo „valymo“ iki pagalbos metant svorį ar gydant įvairias ligas. Vis dėlto tokius teiginius reikėtų vertinti atsargiai. Tai pirmiausia maisto produktas, o ne vaistas.
Tačiau laukiniai česnakai yra vertingas augalas, o tinkamai paruoštas jų aliejus gali tapti išskirtiniu virtuvės ingredientu.
Kodėl laukiniai česnakai tokie populiarūs?
Meškinis česnakas (Allium ursinum) priklauso tai pačiai augalų genčiai kaip įprasti česnakai, svogūnai ir porai.
Švieži jo lapai pasižymi ryškiu aromatu, tačiau skonis paprastai yra švelnesnis nei česnako skiltelių. Dėl to juos lengva panaudoti patiekaluose, kuriems norisi česnakinio skonio, tačiau ne per didelio aitrumo.
Laukiniuose česnakuose yra vitamino C ir įvairių augalinių junginių. Kaip ir kituose česnakų genties augaluose, juose yra sieros junginių, kurie lemia būdingą aromatą.
Tai gali būti puikus sezoninės ir įvairios mitybos papildymas.
Tačiau teiginiai, kad laukiniai česnakai gydo artritą, osteoporozę, nemigą, kvėpavimo ligas ar pašalina nikotino žalą, nėra pagrindas šiuos produktus naudoti vietoje gydymo.
Svarbiausia taisyklė – nesupainioti augalo
Jeigu laukinius česnakus renkate patys, būtina tiksliai žinoti, ką dedate į krepšelį.
Jų lapus galima supainioti su kai kuriais nuodingais augalais, ypač pakalnutėmis. Vien tai, kad lapas yra žalias ir panašios formos, nėra pakankamas požymis.
Būdingas česnako kvapas yra vienas iš atpažinimo požymių, tačiau jei kyla bent menkiausia abejonė, augalo geriau nerinkti.
Taip pat rinkitės švarias vietas, esančias toliau nuo intensyvaus eismo kelių ir kitų galimų taršos šaltinių.
Aromatingas laukinių česnakų aliejus
Receptas labai paprastas, tačiau šviežių žolelių laikymas aliejuje reikalauja daugiau atsargumo, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Reikės:
- apie 80–90 g šviežių laukinių česnakų;
- 500 ml alyvuogių aliejaus;
- pasirinktinai – nedidelio kiekio džiovintų aitriųjų paprikų ar kitų prieskonių.
Naudokite tik geros kokybės, šviežius lapus. Pažeistus, pradėjusius gesti ar neįprastai atrodančius lapus išmeskite.
Kaip paruošti?
Pirmiausia laukinius česnakus kruopščiai nuplaukite.
Tuomet ateina labai svarbus etapas – lapus reikia gerai nusausinti. Galite naudoti popierinius rankšluosčius arba salotų džiovyklę ir po to palikti lapus trumpam apdžiūti.
Susmulkinkite tiek, kiek reikia pasirinktam receptui.
Jeigu norite šviežių laukinių česnakų skonio aliejuje, saugiausia gaminti nedidelę porciją, laikyti ją šaldytuve ir suvartoti greitai, o ne palikti žalias žoleles aliejuje savaitėms ar mėnesiams.
Kodėl?
Šviežios žolelės yra mažai rūgštus produktas. Panardinus jas į aliejų susidaro aplinka, kurioje netinkamai laikant produktą gali daugintis pavojingos bakterijos, įskaitant Clostridium botulinum.
Todėl originalus patarimas laikyti namuose pagamintą šviežių laukinių česnakų aliejų šaldytuve iki metų nėra saugi rekomendacija.
O jeigu norisi pasiruošti ilgesniam laikui?
Paprasčiausias variantas – šaldymas.
Susmulkintus laukinius česnakus galima sumaišyti su nedideliu kiekiu aliejaus, sudėti į mažas porcijas ar ledukų formeles ir užšaldyti.
Vėliau vieną porciją galima išimti ruošiant makaronus, padažą, sriubą ar daržoves.
Taip išsaugosite sezoninį skonį ir nereikės laikyti šviežių česnakų aliejuje mėnesių mėnesius.
Kitas variantas – šviežius laukinius česnakus naudoti iš karto, o aliejaus įpilti ruošiant konkretų patiekalą.
Kur panaudoti laukinių česnakų aliejų?
Čia prasideda įdomiausia dalis.
Ryškus česnakinis aromatas puikiai dera su bulvėmis. Kelis lašus galima užpilti ant virtų ar orkaitėje keptų bulvių ir pagardinti druska bei šviežiais žalumynais.
Aliejus taip pat tinka makaronams. Į karštus makaronus įmaišykite šiek tiek laukinių česnakų aliejaus, tarkuoto kietojo sūrio ir juodųjų pipirų – gausite itin paprastą vakarienę.
Juo galima gardinti pomidorų, agurkų, ridikėlių ar lapines salotas.
Dar vienas variantas – varškė. Varškę sumaišykite su trupučiu laukinių česnakų, druskos ir natūralaus jogurto. Gaunama pavasariška užtepėlė duonai ar skrebučiams.
Laukinių česnakų skonis puikiai dera ir su kiaušiniais, todėl jų galima įmaišyti į omletą ar kiaušinienę.
O gal geriau pesto?
Jeigu turite daug šviežių lapų, verta dalį jų panaudoti laukinių česnakų pesto.
Susmulkinkite lapus su alyvuogių aliejumi, riešutais ar sėklomis ir kietuoju sūriu. Pagal skonį įberkite druskos.
Tokį pesto galima valgyti su makaronais, tepti ant skrudintos duonos ar naudoti kaip padažą prie keptų daržovių.
Vėlgi – šviežią naminį pesto laikykite šaldytuve trumpai arba užšaldykite porcijomis.
Ar šaukštą aliejaus verta gerti kasdien?
Tam nėra būtinybės.
Alyvuogių aliejus gali būti sveikos mitybos dalis, tačiau jis yra kaloringas produktas. Vienas valgomasis šaukštas suteikia nemažai energijos, todėl papildomai gerti aliejų tikintis pagreitinti medžiagų apykaitą ar numesti svorio nėra pagrįsta.
Daug praktiškiau jį naudoti maiste – pavyzdžiui, salotų padaže vietoje kitų riebalų.
Tas pats galioja laukiniams česnakams. Nereikia jų paversti „gydymo kursu“. Įtraukite į įvairią mitybą ir mėgaukitės sezoniniu produktu.
Pavasario produktas, kurį verta išbandyti
Laukinių česnakų sezonas nėra ilgas, todėl pavasaris – tinkamas metas eksperimentuoti.
Šviežius lapus galima naudoti salotoms, sriuboms, omletams, padažams, pesto ir užtepėlėms. Sumaišyti su alyvuogių aliejumi jie suteikia patiekalams išraiškingą aromatą, dėl kurio net paprastos bulvės ar duonos riekė gali tapti visai kitu patiekalu.
Tačiau svarbu atskirti kulinarinę vertę nuo internete plintančių gydomųjų pažadų. Laukinių česnakų aliejus nėra vaistas nuo artrito, osteoporozės, gripo ar kitų ligų ir nepakeičia gydytojo paskirto gydymo.
Dar svarbiau – namuose pagaminto aliejaus su šviežiomis žolelėmis nereikėtų laikyti mėnesius ar metus. Gaminkite nedideliais kiekiais, laikykite šaltai ir greitai suvartokite, o norėdami išsaugoti derlių ilgesniam laikui rinkitės šaldymą.
Kartais geriausias receptas yra ne tas, kuriam priskiriama daugiausia stebuklingų savybių, o tas, kuris paprastą sezoninį produktą leidžia paversti tikrai skaniu maistu.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt