Kiaulpienė daugeliui pirmiausia asocijuojasi su pavasariu, geltonais laukais ir vaikystėje pintais vainikais. Tačiau šis augalas jau seniai naudojamas ir virtuvėje bei liaudies medicinoje. Iš kiaulpienių lapų, žiedų ir šaknų ruošiamos arbatos, salotos, sirupai ir kiti produktai.
Internete kiaulpienei dažnai priskiriamos labai plačios savybės – nuo „detoksikacijos“ ir svorio metimo iki odos problemų ar net išsiplėtusių venų gydymo. Vis dėlto tokius teiginius verta vertinti atsargiai. Kiaulpienė gali būti įdomi ir maistinga augalinė žaliava, tačiau ji nėra stebuklinga priemonė, kuri pati savaime tirpdytų riebalus ar gydytų lėtines ligas.
Taigi kuo iš tikrųjų gali būti naudinga kiaulpienių arbata ir kaip ją saugiai pasiruošti?
Kuo vertingos kiaulpienės?
Kiaulpienių lapuose yra įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, taip pat vitaminų ir mineralų. Juose galima rasti vitamino C, provitamino A, kai kurių B grupės vitaminų, kalio ir kitų mineralinių medžiagų.
Kiaulpienių šaknyse ypač svarbus inulinas – tirpios skaidulos rūšis, kuri gali būti naudinga žarnyno mikrobiotai. Inulino kiekis augale priklauso nuo sezono ir augimo sąlygų.
Tačiau vien tai, kad augale yra vitaminų ar skaidulų, nereiškia, jog arbata veikia kaip vaistas. Verdant ar mirkant iš augalo į vandenį pereina tik dalis jo medžiagų, todėl kiaulpienių arbatą geriausia vertinti kaip papildomą kasdienės mitybos dalį.
Ar kiaulpienių arbata padeda virškinimui?
Kiaulpienė liaudies medicinoje ilgą laiką buvo naudojama virškinimui skatinti. Kartus jos skonis siejamas su virškinimo sulčių išsiskyrimu ir apetito reguliavimu.
Kai kuriems žmonėms puodelis kiaulpienių arbatos po valgio gali būti malonus ir padėti jaustis lengviau, ypač jei įprastai vartojama daug riebaus ar sunkiai virškinamo maisto.
Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad arbata išspręs nuolatinį rėmenį, pilvo skausmus ar kitus virškinimo sutrikimus. Tokie simptomai gali turėti labai skirtingas priežastis.
Be to, žmonėms, kuriuos vargina refliuksas ar jautrus skrandis, kartūs augaliniai gėrimai kai kada gali simptomus net sustiprinti.
Ar kiaulpienė gali padėti mesti svorį?
Tai vienas dažniausių su kiaulpiene susijusių mitų.
Nėra pagrindo teigti, kad kiaulpienių arbata „degina riebalus“ ar tiesiogiai skaido jau susikaupusį riebalinį audinį. Kūno riebalų mažėjimas priklauso nuo ilgalaikio energijos balanso, mitybos įpročių, fizinio aktyvumo, miego ir kitų veiksnių.
Kiaulpienių arbata gali būti naudinga tik netiesiogiai.
Jeigu žmogus vietoj saldžių gėrimų renkasi nesaldintą žolelių arbatą, jis gali sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį. Tai jau gali prisidėti prie svorio kontrolės.
Tačiau pats augalas nėra „riebalų degintojas“.
Dar vienas niuansas – kiaulpienė gali turėti silpną šlapimą varantį poveikį. Todėl svarstyklės trumpam gali parodyti mažesnį skaičių dėl prarastų skysčių, bet tai nėra tas pats, kas kūno riebalų sumažėjimas.
O kaip dėl „organizmo valymo“?
Dažnai teigiama, kad kiaulpienių arbata valo organizmą nuo toksinų. Tokia formuluotė skamba patraukliai, tačiau yra pernelyg supaprastinta.
Žmogaus organizme šalinimo funkciją atlieka kepenys, inkstai, žarnynas ir plaučiai. Sveikam žmogui nereikia specialaus „detoksikacijos kurso“, kad šie organai pradėtų veikti.
Kiaulpienių arbata gali prisidėti prie skysčių vartojimo, o pakankamas vandens kiekis yra svarbus normaliai organizmo veiklai. Tačiau tai nėra tas pats, kas „toksinų išvalymas“.
Kiaulpienių lapų arbata
Jeigu norite išbandyti paprastą kiaulpienių lapų arbatą, ją galima paruošti iš džiovintų lapų.
Vienam puodeliui galima naudoti maždaug 1–2 arbatinius šaukštelius džiovintų lapų.
Užpilkite juos apie 200 ml karšto vandens ir palikite 5–10 minučių. Tada nukoškite.
Arbatą galima gerti šiltą arba atvėsintą.
Jeigu skonis per kartus, galima pridėti:
- šiek tiek citrinos;
- kelis mėtų lapelius;
- cinamono;
- nedidelį kiekį medaus, jeigu norisi saldumo.
Nebūtina gerti po kelis puodelius kasdien. Pradėti geriau nuo vieno puodelio ir stebėti, kaip jaučiatės.
Kiaulpienių šaknų arbata
Kiaulpienių šaknų gėrimas dažniausiai būna stipresnio ir žemiškesnio skonio.
Galima naudoti džiovintą smulkintą šaknį.
Maždaug 1 arbatinį šaukštelį užpilkite 250–300 ml vandens, pakaitinkite iki užvirimo ir ant silpnos ugnies pavirkite apie 5–10 minučių.
Tuomet palikite dar kelioms minutėms ir nukoškite.
Kai kurie žmonės šaknį mirko per naktį ir tik ryte trumpai pakaitina. Tai irgi galima daryti, tačiau nėra įrodymų, kad toks būdas turėtų ypatingą poveikį svorio mažėjimui.
Ar kiaulpienių arbata naudinga kepenims?
Kiaulpienė tradiciškai siejama su kepenų veiklos palaikymu, tačiau teigti, kad ji „valo kepenis“ ar gydo kepenų ligas, būtų netikslu.
Laboratoriniuose ir gyvūnų tyrimuose tiriamos įvairios kiaulpienėse esančios medžiagos, tačiau tai dar nereiškia, kad paprasta arbata turi tokį pat poveikį žmogui.
Sergant kepenų ligomis nereikėtų savarankiškai gydytis augaliniais preparatais. Tokiais atvejais svarbi gydytojo konsultacija ir nustatytas gydymo planas.
Ar galima kiaulpienių arbatą naudoti odai?
Tradiciniuose receptuose atvėsinta kiaulpienių arbata kartais naudojama odai nuvalyti ar kaip kompresas.
Jeigu oda sveika ir nejautri, atvėsintas silpnas užpilas gali būti naudojamas kosmetiškai, tačiau pirmiausia verta išbandyti nedideliame odos plote.
Kiaulpienių arbata nėra patvirtintas gydymas nuo:
- spuogų;
- egzemos;
- rožinės;
- pigmentinių dėmių;
- bėrimų;
- išsiplėtusių venų.
Jeigu tokios problemos nuolat kartojasi ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą.
Ypač nereikėtų kiaulpienių nuoviru bandyti gydyti išsiplėtusių venų. Venų problema susijusi su kraujotaka ir kraujagyslių vožtuvų veikla, todėl žolelių kompresas jos nepašalins.
Kada kiaulpienių reikėtų vengti?
Nors kiaulpienė yra įprastas augalas, ji tinka ne visiems.
Atsargiau reikėtų elgtis žmonėms, kurie yra alergiški astrinių šeimos augalams. Jai priklauso ir ramunėlės, ambrozijos, medetkos bei kai kurie kiti augalai.
Taip pat reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, jeigu:
- vartojate šlapimą varančius vaistus;
- vartojate kraują skystinančius preparatus;
- turite tulžies pūslės ar tulžies latakų problemų;
- sergate inkstų liga;
- nuolat vartojate kelis receptinius vaistus.
Augalinės priemonės gali sąveikauti su vaistais, todėl „natūralus“ nebūtinai reiškia „visiškai saugus“.
Kaip rinkti kiaulpienes?
Jeigu planuojate rinkti kiaulpienes patys, svarbu pasirinkti švarią vietą.
Nerinkite jų:
- prie intensyvių kelių;
- automobilių stovėjimo aikštelėse;
- šalia pramoninių teritorijų;
- vietose, kur galėjo būti naudojami herbicidai ar pesticidai;
- teritorijose, kur dažnai vedžiojami gyvūnai.
Lapus ir šaknis prieš naudojant būtina gerai nuplauti.
Jeigu nesate tikri dėl augalo ar jo augimo vietos, saugiau rinktis vaistinėje ar specializuotoje parduotuvėje parduodamą džiovintą žaliavą.
Kiaulpienė – naudinga, bet ne stebuklinga
Kiaulpienių arbata gali būti malonus pavasario ir vasaros gėrimas, papildantis įprastą mitybą. Ji turi augalinių medžiagų, gali būti geras nesaldintas gėrimas ir kai kuriems žmonėms padėti palaikyti komfortišką virškinimą.
Tačiau ji netirpdo kūno riebalų, negydo išsiplėtusių venų, nepašalina pigmentinių dėmių ir neatlieka stebuklingo „detokso“.
Norint numesti svorio, daug svarbiau subalansuota mityba, judėjimas ir pastovūs įpročiai. O esant odos, virškinimo, kepenų ar inkstų problemoms, pagrindinis žingsnis turėtų būti ne naminis nuoviras, o tinkamas sveikatos būklės įvertinimas.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.