Vaikštant pievomis, pakelėmis ar laukų takais galima pamatyti daugybę iš pirmo žvilgsnio paprastų augalų. Šiandien dalį jų laikome nereikalingomis piktžolėmis, tačiau ankstesnės kartos į tokią augmeniją žvelgė visai kitaip. Žmonės rinko žoleles, jas džiovino ir naudojo arbatoms, užpilams bei kitoms buitinėms priemonėms ruošti.
Vienas geriausiai atpažįstamų Lietuvos pievų augalų – paprastoji kraujažolė, kurios botaninis pavadinimas yra Achillea millefolium. Ji išsiskiria smulkiais baltais ar švelniai rausvais žiedais, susitelkusiais į plokščius žiedynus, ir siaurais, smulkiai suskaidytais lapais.
Kraujažolė turi ilgą naudojimo liaudies medicinoje istoriją. Dažniausiai ji buvo siejama su virškinimu, laikinu apetito sumažėjimu ir įvairiais nedideliais kasdieniais negalavimais. Vis dėlto šio augalo nereikėtų vadinti universaliu vaistu. Šiuolaikiniai vertinimai pabrėžia, kad daugelis jo naudojimo būdų grindžiami tradicija, o ne tvirtais klinikiniais įrodymais.
Augalas, kurį lengva sutikti gamtoje
Kraujažolė auga pievose, ganyklose, pakelėse, šlaituose ir kitose sausesnėse vietose. Jos žydėjimo laikotarpis paprastai tęsiasi vasarą, todėl tuo metu augalą pastebėti lengviausia.
Nors dažniausiai matomi balti žiedai, jų atspalvis gali šiek tiek skirtis. Augalas turi savitą aromatą ir kartoką skonį. Būtent dėl šio kartumo kraujažolė tradiciškai pateko į virškinimui skirtų žolelių mišinius.
Tačiau savarankiškai renkant augalus būtina tiksliai juos atpažinti. Pievose gali augti ir panašiai atrodančių rūšių, todėl neturint pakankamai žinių saugiau rinktis vaistinėje ar patikimoje specializuotoje parduotuvėje įsigytą žaliavą.
Negalima rinkti augalų nuo intensyvaus eismo kelių, purškiamų laukų, pramoninių teritorijų ar kitų galimai užterštų vietų.
Kodėl kraujažolė siejama su virškinimu?
Liaudies žolininkystėje kraujažolės arbata dažniausiai buvo geriama tuomet, kai po valgio atsirasdavo sunkumo pojūtis, kaupėsi dujos ar laikinai sumažėdavo apetitas.
Kraujažolėje yra įvairių augalinių junginių, tarp jų – karčiųjų ir aromatinių medžiagų. Dėl šios sudėties jos preparatai tradiciškai buvo vartojami esant lengviems ir trumpalaikiams virškinimo nusiskundimams.
Tai nereiškia, kad arbata išsprendžia skrandžio ar žarnyno ligas. Pilvo pūtimą, skausmą ir virškinimo pokyčius gali sukelti labai skirtingos priežastys – nuo per greito valgymo ar tam tikrų maisto produktų iki netoleravimo, infekcijų ar lėtinių ligų.
Todėl kraujažolę tinkamiausia vertinti kaip tradicinį žolelių gėrimą, kuris kai kuriems žmonėms gali būti priimtinas esant nedideliam ir trumpam diskomfortui.
Kada jos poveikio nereikėtų pervertinti?
Internete augalams neretai priskiriama kur kas daugiau savybių, nei galima patikimai pagrįsti. Kraujažolė kartais pristatoma kaip priemonė nuo įvairių vidaus organų ligų, stipraus uždegimo, infekcijų ar kvėpavimo takų sutrikimų.
Tokie pažadai gali klaidinti.
Laboratoriniuose tyrimuose nagrinėjamos tam tikros kraujažolės medžiagų savybės, tačiau rezultatai mėgintuvėlyje dar neįrodo, kad puodelis arbatos gydys žmogaus ligą. Patikimam gydomajam poveikiui patvirtinti reikalingi kokybiški klinikiniai tyrimai su žmonėmis.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti teiginius, kad žolelės gali „išvalyti“ plaučius, sunaikinti infekciją ar pakeisti paskirtus vaistus. Sergant tokiais atvejais reikalingas tinkamas sveikatos būklės įvertinimas.
Paprastas kraujažolių arbatos paruošimo būdas
Tradiciniam gėrimui paprastai naudojama džiovinta antžeminė kraujažolės dalis arba jos žiedai.
Vienam puodeliui galima pasiruošti:
- arbatinį šaukštelį džiovintos žaliavos;
- apie 200 mililitrų karšto vandens.
Žolelę suberkite į puodelį ir užpilkite karštu vandeniu. Indą uždenkite ir palaikykite maždaug 5–10 minučių. Tada arbatą nukoškite.
Gėrimo skonis gali būti gana kartus. Pirmą kartą jo ragaujant verta pradėti nuo silpnesnio užpilo ir stebėti organizmo reakciją. Nereikėtų gerti didelio kiekio ar vartoti kraujažolės ilgą laiką vien dėl įsitikinimo, kad daugiau reiškia geriau.
Naudojant vaistinėje įsigytą žolelių preparatą svarbiausia vadovautis ant pakuotės pateiktomis dozavimo ir vartojimo instrukcijomis.
Ar kraujažolė tinka peršalus?
Liaudies medicinoje šilta kraujažolių arbata kartais buvo geriama peršalimo laikotarpiu. Šiltas skystis savaime gali būti malonus, padėti palaikyti skysčių vartojimą ir laikinai nuraminti sudirgusią gerklę.
Vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad kraujažolė gydo virusines ar bakterines kvėpavimo takų infekcijas. Ji taip pat nepakeičia gydytojo paskirtų vaistų.
Jeigu pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas, labai aukšta ar ilgai trunkanti temperatūra, sąmonės sutrikimas, stiprus silpnumas arba sparčiai blogėjanti savijauta, reikėtų kreiptis medicininės pagalbos, o ne pasikliauti vien žolelių arbata.
Kam reikėtų būti ypač atsargiems?
Natūralus produktas nebūtinai yra tinkamas kiekvienam žmogui. Kraujažolė priklauso astrinių šeimai, todėl gali sukelti alerginę reakciją žmonėms, jautriems kitiems šios šeimos augalams.
Atsargumas ypač svarbus, jeigu žmogus alergiškas ramunėlėms, medetkoms, ambrozijoms, chrizantemoms ar panašiems augalams.
Kraujažolės geriau nevartoti savarankiškai:
- nėštumo ar žindymo laikotarpiu;
- vaikams, nepasitarus su specialistu;
- sergant lėtinėmis ligomis;
- reguliariai vartojant vaistus;
- anksčiau patyrus reakciją į astrinių šeimos augalus.
Jeigu išgėrus arbatos atsiranda niežėjimas, bėrimas, tinimas, pykinimas ar kiti neįprasti simptomai, jos vartojimą reikia nutraukti. Pasunkėjus kvėpavimui ar pradėjus tinti veidui ir gerklei būtina skubi medicininė pagalba.
Kada virškinimo sutrikimų negalima gydyti savarankiškai?
Nedidelis pilvo pūtimas po gausaus valgio dažnai praeina savaime. Tačiau kai kurie simptomai gali rodyti rimtesnę problemą.
Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu vargina:
- stiprus arba pasikartojantis pilvo skausmas;
- kraujas išmatose ar labai tamsios išmatos;
- nuolatinis vėmimas;
- nepaaiškinamas svorio mažėjimas;
- rijimo sunkumai;
- ilgai trunkantis viduriavimas ar vidurių užkietėjimas;
- karščiavimas ir stiprėjantis skausmas;
- simptomai, nepraeinantys maždaug per dvi savaites.
Tokiais atvejais žolelių arbata gali tik uždelsti tinkamos priežasties nustatymą.
Sena tradicija, kurią verta vertinti atsakingai
Paprastoji kraujažolė yra įdomus mūsų pievų augalas, turintis ilgą naudojimo žolininkystėje istoriją. Tradiciškai jos preparatai vartoti esant laikinam apetito sumažėjimui, pilvo pūtimui, dujų kaupimuisi ir kitam lengvam virškinimo diskomfortui.
Tačiau senas naudojimas nėra tas pats, kas įrodytas ligų gydymas. Kraujažolė neturėtų būti pristatoma kaip stebuklinga priemonė ar profesionalios medicininės priežiūros pakaitalas.
Svarbiausia ją vartoti saikingai, rinktis saugią ir tinkamai paruoštą žaliavą, atsižvelgti į alergijų riziką ir nedelsti kreiptis į gydytoją, jeigu simptomai stiprūs, neįprasti ar ilgai nepraeina.
Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo ar vaistininko konsultacijos. Prieš vartodami vaistažoles, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis ar vartojate vaistus, pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.