Žolelių arbatos daugeliui žmonių asocijuojasi su jaukumu, tradicijomis ir noru natūraliai papildyti kasdienę mitybą. Lauro, mėtų, aviečių, alyvmedžių ar rozmarinų lapai įvairiose pasaulio kultūrose nuo seno naudojami gėrimams ir maistui gardinti. Tačiau internete neretai pasirodo teiginių, kad tam tikri lapai gali išgydyti diabetą, aukštą kraujospūdį, vėžį, sumažinti cholesterolį ar pakeisti vaistus.
Tokie pažadai nėra pagrįsti. Augaluose iš tiesų gali būti biologiškai aktyvių junginių, tačiau laboratorijoje nustatytos savybės dar nereiškia, kad namuose paruošta arbata gydo ligas. Be to, augaliniai produktai gali sąveikauti su vaistais, veikti kraujospūdį, gliukozės kiekį ar sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Todėl žolelių užpilus geriausia vertinti kaip maisto ar gėrimo dalį, o ne kaip alternatyvą gydytojo paskirtam gydymui.
Lauro lapai – daugiau nei sriubų prieskonis
Lauro lapai dažniausiai naudojami troškiniams, sriuboms ir padažams. Jie suteikia patiekalams išraiškingą aromatą, tačiau kai kuriose šalyse iš jų taip pat ruošiama arbata.
Liaudies praktikoje lauro lapų užpilas kartais vartojamas po sunkesnio maisto arba esant pilnumo jausmui. Vis dėlto nėra pakankamai patikimų įrodymų, kad toks gėrimas reikšmingai sumažintų cukraus kiekį kraujyje ar gydytų virškinimo sutrikimus.
Svarbu nepersistengti. Lauro lapai yra kieti ir sunkiai virškinami, todėl paruošus arbatą juos reikėtų išimti. Pačių lapų ryti nerekomenduojama.
Aviečių lapai – tradicinis žolelių arbatos ingredientas
Aviečių lapų arbata pasižymi švelniu, kiek žemišku skoniu. Ji tradiciškai vartojama kaip paprastas karštas gėrimas, ypač šaltuoju metų laiku.
Aviečių lapuose yra augalinių junginių, tarp jų polifenolių, tačiau teiginiai, kad jie patikimai reguliuoja gliukozę, mažina cholesterolį ar gerina kraujotaką, yra per daug kategoriški.
Nėščiosioms aviečių lapų arbatos nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai. Nors ji dažnai minima nėštumo pabaigos kontekste, jos tinkamumą ir kiekį turėtų įvertinti akušeris ar gydytojas.
Alyvmedžių lapai – tiriami, bet ne vaistas
Alyvmedžių lapuose randama oleuropeino ir kitų antioksidacinių junginių. Dėl to alyvmedžių lapų ekstraktai yra tiriami dėl galimo poveikio kraujospūdžiui ir medžiagų apykaitai.
Svarbu atskirti standartizuotus ekstraktus nuo namuose paruoštos arbatos. Tyrimuose naudojamuose produktuose veikliųjų medžiagų kiekis yra kontroliuojamas, o puodelyje užpilo jis gali labai skirtis.
Alyvmedžių lapų arbata negali pakeisti vaistų nuo hipertenzijos ar padidėjusio cholesterolio. Ji taip pat gali sustiprinti kai kurių vaistų poveikį, todėl reguliariai juos vartojantiems žmonėms būtina pasitarti su gydytoju.
Anakardžių lapai – egzotiškas, bet ne visada saugus pasirinkimas
Kai kuriuose regionuose anakardžių medžio lapai naudojami tradicinėje praktikoje. Tačiau jų kramtymas ar nuovirų ruošimas nėra plačiai ištirtas ir neturėtų būti rekomenduojamas kaip kasdienė sveikatinimo priemonė.
Anakardžių augalas priklauso tai pačiai šeimai kaip nuodingoji gebenė, todėl kai kurios jo dalys gali dirginti odą ar gleivinę. Nežinomos kilmės lapų vartoti nereikėtų.
Teiginiai, kad anakardžių lapai gydo diabetą, uždegimą ar aukštą kraujospūdį, nėra patvirtinti klinikiniais įrodymais.
Mėtos – populiarios dėl skonio ir aromato
Mėtų arbata yra viena dažniausiai vartojamų žolelių arbatų. Ji gali būti malonus pasirinkimas po valgio, o jos aromatas kai kuriems žmonėms padeda atsipalaiduoti.
Mėtos dažnai naudojamos ir išoriškai – pavyzdžiui, kosmetikoje ar masažo priemonėse. Tačiau koncentruotų eterinių aliejų negalima tepti tiesiai ant odos, nes jie gali sukelti dirginimą. Juos būtina tinkamai skiesti.
Žmonėms, kuriuos vargina refliuksas ar rėmuo, mėta gali netikti, nes kai kuriais atvejais ji atpalaiduoja apatinį stemplės rauką ir sustiprina simptomus.
Asiūklis – augalas, su kuriuo būtinas atsargumas
Asiūklis liaudies praktikoje kartais vartojamas dėl šlapimo išsiskyrimą skatinančių savybių. Tačiau tai nereiškia, kad jis „valo inkstus“, mažina kraujospūdį ar gydo skysčių kaupimąsi.
Tinimą gali sukelti širdies, inkstų, kepenų ar kraujotakos sutrikimai, todėl bandymas savarankiškai jį mažinti diuretinėmis arbatomis gali būti pavojingas.
Ilgalaikis ar gausus asiūklio vartojimas taip pat gali paveikti mineralų pusiausvyrą. Sergant inkstų, širdies ligomis ar vartojant šlapimą varančius vaistus, jo reikėtų vengti be gydytojo rekomendacijos.
Rozmarinas – vertingas prieskonis, bet ne kraujospūdžio gydymas
Rozmarinas puikiai tinka bulvių, daržovių, mėsos ir duonos patiekalams. Iš jo taip pat ruošiama aromatinga arbata.
Tradicinėje praktikoje rozmarinas siejamas su žvalumu, virškinimu ir kraujotaka. Tačiau nėra pagrindo teigti, kad jis reguliuoja kraujospūdį ar pašalina skausmą.
Koncentruoti rozmarinų papildai ir eterinis aliejus nėra tas pats, kas kulinarinis prieskonis. Eterinio aliejaus negalima gerti, o nėščiosioms, epilepsija sergantiems žmonėms ar vartojantiems tam tikrus vaistus dėl koncentruotų produktų reikėtų pasitarti su specialistu.
Gvajavos, mango ir graviolos lapų gėrimas – kodėl reikia vertinti kritiškai?
Internete plinta receptai, kuriuose siūloma kartu virti gvajavos, mango, graviolos lapus ir ciberžolę. Tokiam gėrimui kartais priskiriama daugybė savybių – nuo gliukozės reguliavimo iki vėžio gydymo.
Tai klaidinantys ir pavojingi teiginiai.
Gvajavos ir mango lapuose iš tiesų yra flavonoidų bei kitų augalinių junginių. Tačiau dauguma tyrimų atliekami laboratorijose, su gyvūnais arba naudojant koncentruotus ekstraktus. Jie neįrodo, kad naminis nuoviras gydo diabetą, hipertenziją ar kraujotakos ligas.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti graviolos, dar vadinamos guanabana, lapus. Nors laboratoriniuose tyrimuose kai kurie jų junginiai veikė ląsteles, nėra patikimų klinikinių įrodymų, kad graviolos arbata gydo ar apsaugo nuo vėžio. Ilgalaikis ar gausus vartojimas taip pat gali būti siejamas su galimu poveikiu nervų sistemai.
Todėl tokio mišinio nereikėtų pristatyti kaip „eliksyrą“, gydantį sunkias ligas.
Ar ciberžolė sustiprina gėrimo poveikį?
Ciberžolėje esantis kurkuminas aktyviai tiriamas, tačiau jo pasisavinimas organizme yra ribotas. Į maistą dedama nedidelė ciberžolės porcija gali suteikti skonio ir spalvos, bet tai nėra gydomoji dozė.
Teiginiai, kad ciberžolė detoksikuoja kepenis, mažina kraujospūdį ar naikina vėžio ląsteles žmogaus organizme, yra per daug supaprastinti.
Be to, didesni ciberžolės papildų kiekiai gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais, turėti įtakos tulžies pūslei ar sukelti virškinimo diskomfortą.
Kodėl nereikėtų gerti žolelių mišinio tuščiu skrandžiu?
Patarimas gerti stiprų augalinį nuovirą ryte tuščiu skrandžiu nėra pagrįstas universalia medicinine taisykle. Kai kuriems žmonėms toks gėrimas gali sukelti pykinimą, rėmenį, skrandžio dirginimą ar silpnumą.
Taip pat nėra įrodymų, kad 14 dienų kursas ar jo kartojimas kas mėnesį suteiktų konkrečią naudą. Tokios vartojimo schemos dažnai plinta socialiniuose tinkluose, tačiau neturi patikimo mokslinio pagrindo.
Žolelių arbatos ir vartojami vaistai
Didžiausia rizika atsiranda tada, kai žmogus žolelių arbatą pradeda vartoti kartu su receptiniais vaistais.
Augaliniai produktai gali sustiprinti arba susilpninti:
- vaistų nuo cukrinio diabeto poveikį;
- kraujospūdį mažinančių vaistų poveikį;
- kraują skystinančius preparatus;
- šlapimą varančius vaistus;
- raminamuosius ar migdomuosius.
Dėl to gali per daug sumažėti gliukozė, kraujospūdis, pasikeisti krešėjimas ar elektrolitų pusiausvyra.
Kaip žolelių arbatas vartoti saugiau?
Geriausia rinktis gerai atpažįstamus, maistui skirtus ir patikimo gamintojo augalus. Nežinomų medžių lapų rinkti ar kramtyti nereikėtų.
Pradėkite nuo mažo kiekio ir vienu metu nevartokite daugybės skirtingų žolelių. Taip bus lengviau pastebėti, kuris ingredientas sukėlė nepageidaujamą reakciją.
Nutraukite vartojimą, jeigu atsirado bėrimas, pykinimas, stiprus pilvo skausmas, viduriavimas, svaigimas, dusulys ar neįprastas silpnumas.
Nėščiosioms, žindyvėms, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis prieš reguliariai vartojant neįprastus augalinius užpilus reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Natūralu ne visada reiškia saugu
Žolelių arbata gali būti maloni kasdienybės dalis, tačiau ji neturėtų tapti priežastimi atidėti tyrimus ar nutraukti paskirtus vaistus. Diabetas, hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis, kraujotakos sutrikimai ir vėžys reikalauja profesionalios medicininės priežiūros.
Lauro lapus, mėtas ar rozmariną galima naudoti kulinarijoje, o kai kuriomis žolelių arbatomis mėgautis dėl skonio. Tačiau egzotiški lapų mišiniai nėra universali gydymo priemonė, o pažadai išgydyti sunkias ligas vienu puodeliu nėra patikimi.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.