Kasdienius pirkinius planuojantys Lietuvos gyventojai pastaruoju metu parduotuvių lentynose gali pastebėti pasikeitusias kai kurių produktų kainas. Prekybos tinklas „Maxima“ paskelbė dar kartą sumažinęs dalies šviežio maisto produktų įprastas kainas.
Svarbiausia detalė – kalbama ne vien apie trumpalaikes akcijas, kurios galioja kelias dienas. Mažinamos atrinktų produktų įprastos kainos, todėl pasikeitimai aktualūs ir tiems pirkėjams, kurie savo pirkinių neplanuoja pagal savaitinius akcijų leidinius.
Kainų mažinimas apima dalį pieno, mėsos ir duonos kategorijų produktų. Kai kuriais atvejais skirtumas tarp ankstesnės ir naujos įprastos kainos yra gana pastebimas.
Vis dėlto pirkėjams svarbu nepainioti dviejų skirtingų dalykų: sumažintos tam tikrų prekių kainos nereiškia, kad pigesnis tapo visas parduotuvės asortimentas.
Dėmesys – produktams, kurie į krepšelį patenka dažnai
Kainų pokyčiai ypač pastebimi tada, kai jie paliečia ne retai perkamas prekes, o kasdienius maisto produktus.
Pienas, duona, mėsos gaminiai ir kiti pagrindiniai produktai daugelyje namų ūkių perkami nuolat.
Net keliolikos ar keliasdešimties centų skirtumas vienam produktui iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nedidelis.
Tačiau situacija pasikeičia skaičiuojant visą mėnesį.
Jeigu šeima per savaitę parduotuvėje apsilanko kelis kartus ir reguliariai perka tuos pačius pagrindinius produktus, nedideli atskirų prekių kainų skirtumai per ilgesnį laiką susideda.
Būtent todėl prekybos tinklų konkurencija dėl kasdienių produktų kainų pirkėjams yra gerokai svarbesnė nei vienkartinė didelė nuolaida retai perkamai prekei.
Įprasta kaina ir akcija – ne tas pats
Parduotuvėse pirkėjai įprato matyti ryškias akcijų etiketes.
Vieną savaitę produktas kainuoja mažiau, kitą – grįžta į ankstesnę kainą. Tuomet atsiranda nauja akcija ir ciklas kartojasi.
Tačiau įprastos kainos sumažinimas veikia kitaip.
Jeigu prekybininkas iš tiesų pakeičia bazinę produkto kainą, mažesnė suma nėra susieta vien su kelių dienų akcijos laikotarpiu.
Žinoma, ateityje kainos gali keistis ir toliau.
Maisto produktų kainoms įtaką daro žaliavų, energijos, transportavimo, darbo ir daugybė kitų sąnaudų.
Todėl „įprastos kainos sumažinimas“ nereiškia pažado, kad konkreti prekė tokią pačią kainą turės amžinai.
Tačiau pirkėjui tai vis tiek yra svarbus skirtumas.
Kodėl prekybos tinklai taip aktyviai konkuruoja kainomis?
Lietuvos maisto mažmeninės prekybos rinka yra konkurencinga.
Pirkėjas gali rinktis iš kelių didžiųjų prekybos tinklų, mažesnių parduotuvių, turgaviečių ir internetinių maisto prekybos platformų.
Be to, žmonės šiandien kainas palygina gerokai lengviau nei prieš dešimtmetį.
Akcijų leidinius galima peržiūrėti telefone, o socialiniuose tinkluose pirkėjai dalijasi pastebėtomis kainomis ir pasiūlymais.
Todėl prekybininkams neužtenka turėti vieną pigų produktą.
Svarbus tampa visas dažniausiai perkamų prekių krepšelis.
Jeigu žmogus pastebi, kad jo kasdieniai produktai viename tinkle nuolat kainuoja mažiau, tai gali pakeisti jo apsipirkimo įpročius ilgam.
Ar verta važiuoti į kitą parduotuvę dėl keliolikos centų?
Čia pirkėjai kartais padaro kitą klaidą.
Pamatę, kad produktas kitoje parduotuvėje kainuoja 20 centų mažiau, sėda į automobilį ir važiuoja per pusę miesto.
Finansiškai toks sprendimas nebūtinai naudingas.
Reikia įvertinti degalus, sugaištą laiką ir tikimybę, kad nuvykus į kitą parduotuvę bus nupirkta papildomų neplanuotų prekių.
Visai kita situacija, kai vienoje vietoje planuojama pirkti visą savaitės maisto krepšelį.
Tada net nedideli daugelio produktų kainų skirtumai gali tapti reikšmingi.
Todėl protingiau lyginti ne vieno pieno pakelio kainą, o bendrą savo dažniausiai perkamų produktų krepšelį.
Akcijos vis dar gali būti pigesnės už naują įprastą kainą
Sumažinus bazinę kainą, produktui ateityje vis tiek gali būti pritaikyta papildoma akcija.
Todėl lentynoje galima pamatyti kelis skirtingus kainų lygius.
Pavyzdžiui, produktas anksčiau galėjo kainuoti 2,49 euro.
Jo įprasta kaina sumažinama iki 2,19 euro.
O specialios akcijos metu jis gali būti parduodamas dar pigiau.
Būtent todėl pirkėjui verta žiūrėti ne tik į didelį procentą ant akcijos etiketės, bet ir į galutinę kainą.
30 proc. nuolaida nebūtinai reiškia, kad produktas yra pigesnis už konkurento analogišką prekę be akcijos.
Tai viena paprasčiausių taisyklių, padedančių racionaliau apsipirkti.
Verta žiūrėti į kilogramo arba litro kainą
Dar vienas būdas neapsigauti lyginant kainas – vertinti standartinio kiekio kainą.
Du jogurto indeliai gali atrodyti beveik vienodi, tačiau viename yra 400 gramų, kitame – 500 gramų.
Vienas duonos kepalas gali kainuoti mažiau, tačiau būti gerokai mažesnis.
Tas pats galioja sūriui, mėsai, skalbimo priemonėms ir daugybei kitų produktų.
Todėl lentynų kainų etiketėse verta ieškoti kainos už kilogramą arba litrą.
Ji leidžia daug objektyviau palyginti skirtingo dydžio pakuotes.
Kartais „pigiausias“ produktas pagal vienos pakuotės kainą iš tikrųjų būna brangesnis perskaičiavus vienodą kiekį.
Didelė pakuotė taip pat ne visada reiškia sutaupymą
Pirkėjai dažnai vadovaujasi taisykle: kuo didesnė pakuotė, tuo pigiau.
Dažnai taip ir yra.
Tačiau ne visada.
Prekybininkų akcijos ir skirtinga kainodara gali lemti, kad dvi mažesnės pakuotės kainuos mažiau nei viena didelė.
Todėl matematiką verta patikrinti.
Ypač tai aktualu produktams, kuriuos perkame dažnai.
Yra ir dar vienas aspektas – maisto švaistymas.
Jeigu didelė pakuotė kainuoja šiek tiek pigiau, tačiau pusę produkto vėliau tenka išmesti, jokio realaus sutaupymo nebelieka.
Pirkinių sąrašas gali sutaupyti daugiau nei viena akcija
Prekybos tinklų kainų mažinimas pirkėjui naudingas, tačiau didelę dalį galutinės išleistos sumos lemia paties žmogaus elgesys.
Į parduotuvę atėjus be plano lengva prisirinkti prekių, kurių iš pradžių net neketinome pirkti.
Vienas užkandis.
Naujas gėrimas.
Desertas.
Dar viena prekė, nes jai „gera akcija“.
Ir prie kasos paaiškėja, kad vietoje planuotų 40 eurų išleidome 60.
Paprastas pirkinių sąrašas gali būti efektyvesnis taupymo įrankis nei nuolatinis akcijų medžiojimas.
Prieš važiuojant apsipirkti verta patikrinti šaldytuvą, šaldiklį ir virtuvės spinteles.
Kartais paaiškėja, kad dalies planuotų pirkinių namuose jau turime.
Nuolaidų kortelė neturėtų diktuoti, ką pirkti
Lojalumo programos leidžia gauti papildomų pasiūlymų, tačiau ir čia verta išlaikyti racionalumą.
Jeigu produktas kainuoja mažiau tik su lojalumo kortele, tai gali būti geras pasiūlymas žmogui, kuris tą produktą vis tiek planavo pirkti.
Tačiau nuolaida nereikalingai prekei nėra sutaupymas.
Jeigu 5 eurus kainuojančio daikto jums visai nereikia, net 50 procentų nuolaida reiškia ne 2,50 euro sutaupymą.
Ji reiškia 2,50 euro išlaidą, kurios galėjo apskritai nebūti.
Tai ypač aktualu perkant maistą, kurio galiojimo laikas trumpas.
Kasdienio krepšelio kainą lemia ne viena prekė
Prekybos tinklui paskelbus apie sumažintas kainas natūraliai norisi klausti: ar dabar visas apsipirkimas bus pigesnis?
Nebūtinai.
Vienų produktų kainos gali mažėti, kitų išlikti tokios pačios, o dar kitų – keistis priešinga kryptimi.
Todėl vienas kainų mažinimo pranešimas neleidžia daryti išvados apie bendrą maisto kainų lygį Lietuvoje.
Pirkėjui daug naudingiau stebėti savo asmeninį krepšelį.
Jeigu kiekvieną savaitę perkate maždaug 20 tų pačių pagrindinių produktų, jų kainos jums yra daug svarbesnės nei šimtų kitų parduotuvėje esančių prekių.
Galima net kelias savaites išsaugoti čekius.
Tada labai aiškiai matyti, kiek realiai kainuoja šeimos apsipirkimas ir kurios produktų grupės pabrango arba atpigo labiausiai.
Kainų mažėjimą pirkėjai pajunta tik prie kasos
Skambūs procentai ir reklaminiai pažadai gali patraukti dėmesį, tačiau galiausiai svarbiausias skaičius yra čekio apačioje.
Todėl „Maximos“ sprendimas sumažinti dalies pieno, mėsos ir duonos produktų įprastas kainas gali būti naudingas žmonėms, kurie šias prekes reguliariai perka.
Tačiau racionaliam pirkėjui verta žiūrėti plačiau.
Palyginti galutinę kainą.
Patikrinti kilogramo ar litro kainą.
Nepirkti vien dėl didelės nuolaidos.
Planuoti savaitės pirkinius ir nepamiršti, kas jau yra namuose.
Būtent tokiu būdu net palyginti nedideli kasdienių produktų kainų pokyčiai gali virsti realiu sutaupymu per mėnesį.
O prekybos tinklams toliau konkuruojant dėl pirkėjų, svarbiausia bus ne tai, kuris paskelbs didžiausią nuolaidos procentą, bet tai, kiek iš tiesų kainuos visas žmogaus pirkinių krepšelis prie kasos.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt