Vaistažolės žmonių buityje naudojamos šimtmečius. Dar gerokai prieš šiuolaikinės medicinos atsiradimą įvairūs augalai buvo verdami, mirkomi, tepami ant odos ar naudojami vonioms. Balkanų kraštuose nemažai tokių receptų vėliau imta sieti ir su bulgarų aiškiarege Baba Vanga.
Internete galima rasti ilgus sąrašus patarimų nuo spuogų, alergijos, mažakraujystės, artrito ar astmos. Tačiau čia būtina viena labai aiški riba: tai, kad receptas yra senas ar priskiriamas žinomam žmogui, dar nereiškia, kad jis yra veiksmingas ir saugus.
Kai kurie tradiciniai būdai – pavyzdžiui, žolelių arbata ar šilta vonia – gali būti tiesiog maloni savijautos dalis. Kiti receptai, ypač skirti vaikams, astmai, alergijoms ar rimtoms ligoms gydyti, šiais laikais neturėtų būti naudojami be mediko įvertinimo.
Todėl į šiuos senus patarimus verta pažvelgti ne kaip į gydymo instrukciją, o kaip į įdomią liaudies medicinos istorijos dalį.
Kodėl senieji žolelių receptai išliko iki šių dienų?
Anksčiau žmonės neturėjo šiuolaikinių diagnostikos metodų, antibiotikų, vaistų nuo astmos ar tikslių laboratorinių tyrimų. Todėl buvo naudojama tai, ką buvo galima rasti aplinkoje – žolelės, medus, gyvūniniai riebalai, augalų žievė, sėklos ir įvairūs nuovirai.
Dalis šiuolaikinių vaistų veikliųjų medžiagų iš tiesų buvo atrastos tyrinėjant augalus. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad kiekvienas liaudiškas receptas veikia taip pat kaip šiuolaikinis vaistas.
Vaisto veiklioji medžiaga turi tiksliai nustatytą dozę, kokybės kontrolę ir ištirtą poveikį. Namuose paruošto augalinio mišinio koncentracija gali smarkiai skirtis.
Būtent todėl „natūralus“ ir „saugus“ nėra sinonimai.
Spuogai: žolelių kompresas problemos priežasties neišsprendžia
Senuose receptuose spuogams kartais rekomenduojami įvairūs melisos, šeivamedžio ar kitų augalų kompresai.
Šiltas ar vėsus kompresas gali trumpam nuraminti odą, tačiau spuogų atsiradimo priežastys yra daug sudėtingesnės. Tam įtakos turi riebalinių liaukų veikla, hormonai, odos ląstelių kaupimasis ir bakterijos.
Dar svarbiau – naminiai mišiniai gali sudirginti jau uždegiminę odą.
Jeigu spuogai nedideli, dažniausiai prasmingiau rinktis švelnią odos priežiūrą ir tam skirtas priemones. Jei atsiranda skausmingų mazgų, randų arba problema ilgai nepraeina, verta kreiptis į dermatologą.
Padidėjęs baltymų kiekis šlapime nėra „žolelių problema“
Viename iš senųjų receptų minimas padidėjęs albumino kiekis ir siūlomas beržo žievės nuoviras.
Tokio simptomo gydyti namuose nereikėtų.
Padidėjęs baltymo kiekis šlapime gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis – nuo laikino organizmo pokyčio iki inkstų ar kitų sveikatos problemų.
Todėl svarbiausias žingsnis yra ne nuoviras, o priežasties nustatymas.
Jeigu tyrimuose aptinkama baltymo šlapime, gydytojas gali rekomenduoti pakartotinį tyrimą ar papildomus tyrimus.
Pelynas nuo alergijos – ne toks nekaltas patarimas
Pelynas yra stipraus skonio ir biologiškai aktyvių medžiagų turintis augalas.
Senieji receptai kartais siūlo jo užpilą nuo alergijos, tačiau tokio patarimo šiuolaikiniame sveikatos straipsnyje kartoti nereikėtų.
Pirma, alergija gali būti labai įvairi – nuo lengvo čiaudulio iki gyvybei pavojingos reakcijos.
Antra, pats augalas jautriam žmogui gali sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Jeigu atsiranda veido ar gerklės tinimas, dusulys, staigus silpnumas arba kiti sunkios alerginės reakcijos požymiai, reikia skubios medicininės pagalbos, o ne žolelių.
Menstruacijų sutrikimų nereikėtų „gydyti“ svogūnų lukštais
Liaudiškuose sąrašuose galima rasti svogūnų lukštų nuovirų, skirtų dingusioms ar retoms menstruacijoms.
Tokio recepto gydymo priemone laikyti nereikėtų.
Menstruacijų ciklą gali keisti stresas, kūno svorio pokyčiai, intensyvus fizinis krūvis, nėštumas, hormoniniai sutrikimai ir daugybė kitų priežasčių.
Jeigu menstruacijos ilgam dingsta ar ciklas staiga pasikeičia, svarbiau nustatyti priežastį.
Mažakraujystei vien „stiprinančio mišinio“ nepakanka
Anemija, arba mažakraujystė, taip pat dažnai minima liaudies medicinos receptuose.
Tačiau anemija nėra viena konkreti liga.
Ji gali atsirasti dėl geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumo, kraujavimo, lėtinių ligų ir kitų priežasčių.
Todėl vienas augalas ar pieno ir medaus mišinys nėra universalus gydymas.
Jeigu žmogų nuolat vargina nuovargis, silpnumas, dusulys, galvos svaigimas ar blyškumas, reikėtų atlikti kraujo tyrimus.
Tik tuomet galima spręsti, ko iš tiesų trūksta.
Artritas: šilta vonia gali būti maloni, bet tai nėra gydymas
Dalis senųjų rekomendacijų artritui apima augalų nuovirus, voneles ar įtrinimus.
Šiluma kai kuriems žmonėms iš tiesų gali laikinai sumažinti sąstingio pojūtį ir padėti atsipalaiduoti.
Tačiau „artritas“ apima skirtingas ligas. Pavyzdžiui, osteoartritas nėra tas pats, kas reumatoidinis artritas ar podagra.
Todėl universalaus augalinio gydymo čia nėra.
Jeigu sąnarys patinęs, paraudęs, karštas, stipriai skauda arba simptomai tęsiasi ilgai, priežastį turi įvertinti specialistas.
Ypač atsargiai – su astmos receptais
Iš visų senųjų receptų būtent astmos patarimai yra tie, kurių nereikėtų bandyti savarankiškai.
Astma gali sukelti kvėpavimo takų susiaurėjimą ir rimtą dusulį. Šiuolaikinis jos gydymas remiasi gydytojo parinktais inhaliuojamais bei kitais vaistais.
Česnakų mišiniai, alkoholiu mirkyti lapai, taukai ar kiti kompresai nėra inhaliatoriaus pakaitalas.
Dar blogiau, kai tokie eksperimentai siūlomi vaikams.
Vaikui atsiradus švokštimui, dusuliui ar pasikartojančiam kosuliui, pirmiausia reikia medicininio įvertinimo.
Tradicinės žolelės gali likti kasdienybės dalimi
Visa tai nereiškia, kad augalų reikia bijoti.
Ramunėlės, melisa, čiobreliai, mėtos ir daugelis kitų žolelių gali būti naudojamos kaip įprastos arbatos ar kulinariniai ingredientai, jei žmogui jos tinka.
Kai kurios tradicijos – pavyzdžiui, šilta žolelių arbata vakare – gali būti malonus ritualas.
Tiesiog nereikia iš jų padaryti „vaisto nuo visko“.
Ką verta prisiminti apie Baba Vangai priskiriamus receptus?
Didelė dalis internete plintančių „Baba Vangos receptų“ perduodama iš vieno puslapio į kitą, todėl ne visada įmanoma patikimai nustatyti jų kilmę.
Tai dar viena priežastis tokius tekstus vertinti kaip folklorą ar tradicijų rinkinį, o ne medicinos vadovėlį.
Jeigu patarimas skamba taip, kad vienu augalu žadama išgydyti sudėtingą ligą, verta iš karto suabejoti.
Patikimas sveikatos turinys neturėtų žadėti, kad žolelių nuoviras išgydys astmą, anemiją, alergiją ar kitą ligą.
Senosios žinios įdomios, tačiau sveikatą geriau tikrinti šiuolaikiškai
Mūsų protėvių naudojami augalai yra įdomi kultūros ir buities istorijos dalis. Kai kurie augalai iš tiesų turi biologiškai aktyvių medžiagų, kurios iki šiol tiriamos.
Tačiau per kelis šimtmečius medicina pasikeitė iš esmės.
Šiandien galime atlikti kraujo tyrimus, nustatyti alergijos priežastį, įvertinti inkstų funkciją, diagnozuoti astmą ir parinkti konkrečiai būklei tinkamą gydymą.
Todėl seną receptą galima perskaityti iš smalsumo, o žolelių arbatą – išgerti dėl skonio.
Tačiau kai kalbama apie tikrą ligą, svarbiausias klausimas turėtų būti ne „kokį augalą naudojo senoliai?“, o „kokia šio simptomo priežastis?“
Būtent nuo atsakymo į šį klausimą prasideda saugus ir veiksmingas gydymas.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt