Atėjus vėsesniems orams į kasdienį racioną dažniau sugrįžta česnakas, imbieras, medus, citrina ir įvairūs prieskoniai. Tokie produktai virtuvėje naudojami šimtmečius, o iš kartos į kartą perduodami receptai neretai tampa šeimos tradicija.
Vienas tokių receptų – šiltas gėrimas iš česnako, obuolio ir gvazdikėlių. Jo paruošimas paprastas, ingredientai lengvai prieinami, o pats gėrimas gali būti įdomus būdas paįvairinti mitybą šaltuoju metų laiku.
Vis dėlto tradicinį receptą vadinti „natūraliu antibiotiku“, galinčiu gydyti gripą, bakterines infekcijas ar kitas ligas, būtų klaidinama. Maisto produktai gali būti visavertės mitybos dalis, tačiau jie nepakeičia antibiotikų ar kito gydytojo paskirto gydymo.
Tad kuo iš tikrųjų įdomūs šie trys ingredientai ir kaip iš jų pasigaminti aromatingą gėrimą?
Kodėl česnakas toks populiarus?
Česnakas tikriausiai yra svarbiausia šio seno recepto dalis. Jis naudojamas ne tik dėl ryškaus skonio – česnake yra įvairių sieros junginių.
Vienas žinomiausių yra alicinas, susidarantis česnaką susmulkinus ar sutraiškius. Būtent dėl to receptuose dažnai rekomenduojama česnaką susmulkinti ir prieš naudojant kurį laiką palaikyti.
Česnakas taip pat suteikia nedidelius kiekius įvairių vitaminų bei mineralinių medžiagų. Tačiau vienas ar keli česnako gabalėliai nėra vaistas nuo infekcijos.
Jeigu žmogus serga bakterine infekcija ir gydytojas paskyrė antibiotikus, česnako gėrimas nėra jų alternatyva.
Kasdienėje mityboje situacija visai kita. Česnakas gali būti puikus prieskonis, padedantis patiekalams suteikti daugiau skonio nepridedant daug druskos ar cukraus.
Obuolys sušvelnina intensyvų skonį
Jeigu kada nors bandėte gerti gėrimą, kuriame yra žalio česnako, tikriausiai žinote, kad jo skonis gali būti gana intensyvus.
Čia praverčia obuolys.
Obuoliai suteikia natūralaus saldumo, švelnaus rūgštumo ir aromato. Be to, valgomas visas obuolys yra skaidulų, įskaitant pektiną, šaltinis.
Svarbi detalė – gėrimą perkošus didžioji dalis pačiame vaisiuje esančių skaidulų lieka koštuve. Todėl norint gauti daugiau skaidulų, obuolius geriausia ne tik virti gėrimuose, bet ir reguliariai valgyti kaip vaisių.
Šiame recepte obuolio paskirtis pirmiausia kulinarinė: jis subalansuoja česnako aštrumą ir gvazdikėlių aromatą.
Gvazdikėlių reikia nedaug
Trečiasis ingredientas – gvazdikėliai.
Tai labai aromatingas prieskonis, todėl į gėrimą jų nereikia berti saujomis. Kelių gvazdikėlių paprastai visiškai pakanka, kad atsirastų charakteringas šiltas aromatas.
Gvazdikėliuose yra augalinių junginių, tarp kurių gerai žinomas eugenolis. Tačiau tai nereiškia, kad kuo daugiau gvazdikėlių suvartosime, tuo būsime sveikesni.
Su koncentruotais gvazdikėlių produktais, ypač eteriniu aliejumi, reikia elgtis gerokai atsargiau nei su keliais prieskoniais maiste.
Todėl šiame recepte verta laikytis paprastos taisyklės – gvazdikėliai turi būti prieskonis, o ne pagrindinė gėrimo dalis.
Šiltas česnako, obuolio ir gvazdikėlių gėrimas
Receptą galima paruošti paprastai ir be sudėtingų ingredientų.
Reikės:
- 3 česnako skiltelių;
- 1 vidutinio obuolio;
- 3–5 gvazdikėlių;
- maždaug 500–700 ml vandens.
Jeigu česnako skonis jums per stiprus, pirmą kartą galima naudoti mažesnį jo kiekį.
Kaip paruošti?
Česnako skilteles nulupkite ir smulkiai supjaustykite arba sutraiškykite. Palikite jas pastovėti maždaug 10–15 minučių.
Tuo metu gerai nuplaukite obuolį. Pašalinkite sėklalizdį ir supjaustykite vaisių nedideliais gabalėliais. Jeigu obuolys gerai nuplautas, žievelės lupti nebūtina.
Į nedidelį puodą supilkite vandenį, sudėkite obuolio gabalėlius ir kelis gvazdikėlius.
Užvirinkite, tuomet sumažinkite kaitrą ir trumpai pavirkite. Nukelkite puodą nuo viryklės ir palaukite kelias minutes.
Tik tada galima sudėti susmulkintą česnaką.
Uždenkite puodą ir palikite gėrimą maždaug 10 minučių. Galiausiai perkoškite.
Gėrimą geriausia vartoti šiltą, bet ne verdantį.
Ar jis tikrai „stiprina imunitetą“?
Čia verta atsargiai vertinti internete paplitusius pažadus.
Imuninė sistema nėra jungiklis, kurį galima įjungti vienu gėrimu. Jos veiklai svarbi visa mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas, įvairių maistinių medžiagų gavimas ir bendra sveikatos būklė.
Česnakas, obuoliai ir prieskoniai gali būti įvairios mitybos dalis, tačiau nėra pagrindo tikėtis, kad vien šis gėrimas apsaugos nuo gripo ar kitų infekcijų.
Taip pat negalima žadėti, kad jis „išvalys plaučius“, išgydys bronchitą ar sustabdys bakterinę infekciją.
Tai svarbu ne tik dėl tikslumo. Žmogui, kuriam iš tikrųjų reikia medicininės pagalbos, toks pažadas gali paskatinti per ilgai gydytis namuose.
O jei jau prasidėjo kosulys?
Šiltas gėrimas kai kuriems žmonėms gali būti tiesiog malonus, kai skauda ar peršti gerklę. Pakankamas skysčių vartojimas taip pat svarbus sergant.
Tačiau kosulys turi daugybę priežasčių.
Jį gali sukelti virusinė infekcija, kvėpavimo takų dirginimas, alergija, refliuksas ir įvairios kitos būklės. Todėl vien pagal kosulį nuspręsti, kokio gydymo reikia, negalima.
Jeigu kosulys užsitęsia, stiprėja arba kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, labai aukšta temperatūra, kraujas skrepliuose ar ryškus bendros būklės pablogėjimas, reikėtų kreiptis į medikus.
Kada su česnaku verta būti atsargesniems?
Maistui naudojamas česnakas daugeliui žmonių problemų nesukelia, tačiau didesni jo kiekiai gali dirginti virškinimo sistemą.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti rėmuo, pilvo diskomfortas ar pykinimas.
Atsargumas taip pat reikalingas vartojant tam tikrus vaistus, ypač veikiančius kraujo krešėjimą. Jei turite lėtinių ligų, vartojate vaistus ar planuojate didelius česnako kiekius vartoti kaip papildą, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Tas pats principas galioja ir įvairiems koncentruotiems žolelių bei prieskonių preparatams – „natūralus“ nereiškia, kad produktą galima vartoti neribotai.
Senas receptas gali likti šeimos tradicija
Česnako, obuolio ir gvazdikėlių derinys įdomus tuo, kad iš kelių visiškai paprastų produktų gaunamas aromatingas šiltas gėrimas.
Česnakas suteikia intensyvumo, obuolys – natūralaus saldumo, o keli gvazdikėliai – šiltą prieskoninį aromatą. Šaltą rudens ar žiemos vakarą toks gėrimas gali tapti malonia kasdienio raciono dalimi.
Tik nereikia jam priskirti savybių, kurių maistas negali garantuoti.
Močiutės ir seneliai paliko daugybę įdomių virtuvės receptų, kuriuos verta išsaugoti. Tačiau šiandien galime padaryti dar geriau – išlaikyti tradiciją ir kartu aiškiai atskirti maistą nuo vaistų.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.