Kas nutiks organizmui, jei mėnesį kasdien valgysite po 2 bananus su rudomis dėmelėmis? Štai ką verta žinoti

9

Parduotuvėje rinkdamiesi bananus daugelis žmonių pirmiausia ieško gražių, ryškiai geltonų vaisių. Vos tik ant žievelės atsiranda rudų dėmelių, kai kurie pirkėjai tokius bananus palieka lentynoje, manydami, kad jie jau prarado savo vertę. Tačiau iš tikrųjų būtent šie išvaizdos pokyčiai atskleidžia įdomų vaisiaus nokimo procesą.

Internete jau ne vienus metus plinta teiginys, kad mėnesį kasdien suvalgant po du prinokusius bananus su rudomis dėmelėmis organizme gali įvykti įspūdingų pokyčių. Kalbama apie geresnį virškinimą, didesnį energijos kiekį, stipresnį imunitetą ir net apsaugą nuo įvairių ligų.

Tačiau ar tokie pažadai pagrįsti? Prinokę bananai iš tiesų yra maistingi, bet jų poveikis priklauso nuo bendros mitybos, suvalgomo kiekio ir individualios sveikatos būklės. Kai kurie internete skelbiami teiginiai apie dėmėtų bananų naudą gerokai peržengia tai, ką patvirtina moksliniai tyrimai.

Kodėl ant bananų atsiranda rudos dėmelės?

Bananai noksta net ir nuskinti nuo augalo. Šio proceso metu vaisiuje vyksta įvairūs biocheminiai pokyčiai, kurie veikia jo spalvą, skonį, kvapą ir tekstūrą. Žalia žievelė palaipsniui pagelsta, o vėliau ant jos gali atsirasti smulkių rudų dėmelių.

Vienas svarbiausių pokyčių vyksta vaisiaus viduje. Neprinokusiuose bananuose yra daugiau krakmolo, kuris nokstant palaipsniui skaidomas į paprastesnius cukrus. Dėl šios priežasties prinokę bananai tampa saldesni ir minkštesni.

Rudos dėmelės paprastai rodo, kad bananas yra gerai prinokęs. Tai savaime nereiškia, kad vaisius sugedęs ar netinkamas valgyti.

Tačiau jeigu bananas pradeda skleisti nemalonų kvapą, atsiranda pelėsio ar minkštimas tampa neįprastai gleivėtas, jo valgyti nereikėtų.

1. Organizmas gaus daugiau kalio

Bananai yra žinomi kaip vienas iš kalio šaltinių. Šis mineralas reikalingas normaliai nervų sistemos, raumenų ir širdies veiklai. Kalis taip pat dalyvauja reguliuojant skysčių pusiausvyrą organizme.

Viename vidutinio dydžio banane yra maždaug 400–450 miligramų kalio. Taigi du bananai gali suteikti reikšmingą dalį per dieną reikalingo šio mineralo kiekio.

Pakankamas kalio vartojimas, ypač kai mityboje nėra per daug natrio, siejamas su palankesniu kraujospūdžiu. Tačiau tai nereiškia, kad bananai gali pakeisti vaistus nuo padidėjusio kraujospūdžio.

Žmonėms, sergantiems tam tikromis inkstų ligomis arba vartojantiems kalio kiekį kraujyje didinančius vaistus, didelis kalio suvartojimas gali būti netinkamas. Tokiais atvejais vaisių kiekį reikėtų aptarti su gydytoju.

2. Gali pasikeisti virškinimas

Bananai turi skaidulinių medžiagų, kurios svarbios normaliai žarnyno veiklai. Jos padeda palaikyti reguliarų tuštinimąsi ir yra naudingos bendrai virškinimo sistemos sveikatai.

Tačiau prinokimo laipsnis turi reikšmės. Žalesniuose bananuose yra daugiau atspariojo krakmolo, kurio dalis nėra suvirškinama plonojoje žarnoje. Jis gali tapti maistu tam tikroms žarnyno bakterijoms.

Bananams nokstant atspariojo krakmolo kiekis mažėja, o cukrų daugėja. Todėl labai prinokę bananai nėra automatiškai naudingesni žarnynui už mažiau prinokusius.

Jeigu žmogus anksčiau valgydavo mažai vaisių, įtraukęs bananus į kasdienę mitybą gali pastebėti virškinimo pokyčių. Tačiau vien du bananai neišspręs visų žarnyno problemų, ypač jeigu likusioje mityboje trūksta skaidulų ir skysčių.

3. Prinokę bananai gali suteikti greitai panaudojamos energijos

Gerai prinokę bananai yra saldesni, nes dalis jų krakmolo jau virtusi cukrumi. Dėl šios priežasties jie gali būti patogus angliavandenių šaltinis prieš fizinį aktyvumą ar po jo.

Viename vidutiniame banane paprastai yra apie 100–110 kilokalorijų. Suvalgius du, organizmas gauna maždaug 200–220 kilokalorijų, priklausomai nuo vaisių dydžio.

Tai nėra nei labai daug, nei labai mažai – viskas priklauso nuo bendro dienos energijos poreikio. Fiziškai aktyviam žmogui toks užkandis gali būti naudingas, o mažiau judančiam svarbu atsižvelgti į kitus dienos patiekalus.

Bananus galima derinti su natūraliu jogurtu, varške ar nedideliu kiekiu riešutų. Taip užkandis turės daugiau baltymų ar riebalų ir gali ilgiau suteikti sotumo.

4. Kas nutinka cukraus kiekiui kraujyje?

Vienas svarbiausių skirtumų tarp žalesnių ir gerai prinokusių bananų yra angliavandenių sudėtis. Kuo bananas labiau prinokęs, tuo daugiau jame lengviau pasisavinamų cukrų.

Tai nereiškia, kad prinokę bananai yra nesveiki. Tačiau žmonėms, sergantiems diabetu ar turintiems gliukozės reguliavimo sutrikimų, gali būti svarbus ne tik vaisiaus dydis, bet ir jo prinokimo laipsnis.

Du dideli, labai prinokę bananai vienu metu gali sudaryti gana didelę angliavandenių porciją. Todėl kai kuriems žmonėms gali būti tinkamiau suvalgyti vieną mažesnį bananą arba derinti jį su kitais produktais.

Svarbu vertinti individualią organizmo reakciją, o ne vadovautis universaliu patarimu kasdien suvalgyti būtent du vaisius.

5. Bananai suteikia vitamino B6

Dar viena vertinga bananų savybė – juose esantis vitaminas B6. Šis vitaminas reikalingas normaliai energijos apykaitai, nervų sistemos veiklai ir įvairiems organizmo procesams.

Bananai taip pat suteikia šiek tiek vitamino C bei kitų maistinių medžiagų. Todėl jie gali būti naudinga įvairios mitybos dalis.

Tačiau internete kartais teigiama, kad bananai gali akimirksniu pagerinti nuotaiką ar išgydyti depresiją. Tokie pažadai nėra pagrįsti. Nors mityba svarbi psichologinei savijautai, vienas vaisius negali pakeisti tinkamos pagalbos ar gydymo.

Geriausia bananus vertinti kaip maistingą maisto produktą, o ne priemonę konkrečioms ligoms gydyti.

6. Ar rudos dėmelės reiškia stipresnę apsaugą nuo ligų?

Būtent čia prasideda vienas labiausiai paplitusių mitų. Socialiniuose tinkluose kartais tvirtinama, kad ant bananų atsiradusios rudos dėmelės rodo ypatingų medžiagų susidarymą, kurios neva stiprina imunitetą ir net naikina vėžines ląsteles.

Tokiems teiginiams pagrįsti nėra patikimų klinikinių įrodymų. Net jeigu laboratoriniuose tyrimuose nustatomas tam tikrų augalinių junginių biologinis aktyvumas, tai dar nereiškia, kad valgant bananus žmogaus organizme pasireikš toks pats poveikis.

Rudos dėmelės pirmiausia yra vaisiaus nokimo požymis, o ne įrodymas, kad bananas įgijo gydomųjų savybių.

Bananai gali būti sveikos mitybos dalis, tačiau jie neapsaugo nuo vėžio ir negali būti naudojami kaip gydymo alternatyva.

7. Ar mėnesį valgant po du bananus galima priaugti svorio?

Kartais manoma, kad vaisiai negali turėti įtakos kūno svoriui, nes yra natūralūs ir sveiki. Tačiau bet kuris maisto produktas suteikia energijos, todėl svarbu atsižvelgti į bendrą suvartojamų kalorijų kiekį.

Jeigu du bananai pakeičia saldumynus ar kitus kaloringus užkandžius, toks pasirinkimas gali būti palankus. Tačiau jeigu jie kasdien valgomi papildomai, nekeičiant kitų mitybos įpročių, bendras energijos kiekis padidės.

Per mėnesį tai gali turėti įtakos kūno svoriui, tačiau rezultatas priklausys nuo visos mitybos ir fizinio aktyvumo. Nėra pagrindo teigti, kad būtent prinokę bananai savaime degina riebalus arba skatina jų kaupimąsi.

Ar geriau rinktis geltonus, žalius ar rudomis dėmelėmis nusėtus bananus?

Visi šie variantai gali būti tinkami valgyti, jeigu vaisiai yra švieži ir nesugedę. Pasirinkimas labiausiai priklauso nuo skonio, virškinimo toleravimo ir individualių poreikių.

Mažiau prinokę bananai yra standesni, ne tokie saldūs ir turi daugiau atspariojo krakmolo. Geltoni bananai paprastai pasižymi subalansuotu saldumu bei tekstūra, todėl daugeliui žmonių yra patogiausias pasirinkimas.

Tuo metu rudomis dėmelėmis nusėti bananai būna minkštesni ir saldesni. Jie ypač tinka košėms, kokteiliams, blynams ar naminiams kepiniams, nes gali suteikti natūralaus saldumo.

Taigi nėra vieno visiems geriausio prinokimo laipsnio. Svarbiausia, kad vaisiai būtų saugūs valgyti ir derėtų prie bendros mitybos.

Ką iš tikrųjų galima pastebėti po 30 dienų?

Jeigu mėnesį kasdien valgysite po du bananus, organizmas reguliariai gaus kalio, vitamino B6, angliavandenių ir šiek tiek skaidulinių medžiagų. Priklausomai nuo ankstesnių įpročių, galite pastebėti didesnį sotumą, patogesnį užkandžiavimą ar tam tikrus virškinimo pokyčius.

Tačiau nereikėtų tikėtis, kad per 30 dienų bananai išvalys organizmą, išgydys ligas ar stebuklingai sustiprins imunitetą. Tokių rezultatų moksliniai tyrimai nepatvirtina.

Svarbiausia išvada – prinokę bananai su rudomis dėmelėmis nėra prastesni vien dėl savo išvaizdos. Juos drąsiai galima naudoti maistui, jeigu vaisiai nesugedę. Vis dėlto didžiausią naudą sveikatai suteikia ne kasdien kartojamas vienas produktas, o įvairi ir subalansuota mityba.