Ryškiai oranžinės šaltalankių uogos Lietuvoje gerai pažįstamos. Vieni jas šaldo žiemai, kiti verda uogienes, spaudžia sultis ar sutrina su medumi. Atvėsus orams šaltalankiai vėl dažnai prisimenami kaip produktas, kurį norisi įtraukti į rudeninį valgiaraštį.
Ir tam yra priežasčių. Šaltalankių uogose randama vitamino C, karotenoidų, vitamino E, įvairių fenolinių junginių bei riebalų rūgščių. Ypač įdomi jų savybė – vertingų riebalų yra ne tik sėklose, bet ir uogų minkštime.
Tačiau kartu su tikromis šaltalankių savybėmis internete paplito ir gerokai drąsesni pažadai: esą šios uogos „degina riebalus“, spartina medžiagų apykaitą, saugo nuo gripo ar net padeda organizmui pašalinti sukauptus riebalus.
Šaltalankiai tikrai verti vietos virtuvėje, tačiau stebuklų iš jų tikėtis nereikėtų.
Kodėl šaltalankiai laikomi vertingomis uogomis?
Šaltalankių skonis gana išskirtinis – rūgštus, kartais net sutraukiantis, todėl šviežias uogas mėgsta ne visi.
Tačiau jų maistinė sudėtis įdomi.
Šaltalankiuose yra vitamino C, nors tikslus jo kiekis gali smarkiai skirtis priklausomai nuo veislės, augimo sąlygų, sunokimo ir uogų laikymo.
Tai svarbu, nes internete kartais pateikiamas vienas konkretus skaičius ir sudaromas įspūdis, kad visos šaltalankių uogos turi identišką vitaminų kiekį.
Taip nėra.
Uogose taip pat aptinkama karotenoidų – pigmentų, suteikiančių joms būdingą geltoną ir oranžinę spalvą. Be jų, šaltalankiai turi vitamino E, flavonoidų bei kitų augalinių junginių.
Tai viena priežasčių, kodėl šios uogos domina ir maisto bei augalinių produktų tyrėjus.
Šaltalankiuose yra ir neįprastų riebalų rūgščių
Kalbant apie uogas, dažniausiai galvojame apie vitaminus ir antioksidantus, tačiau šaltalankiai išsiskiria ir savo aliejumi.
Šaltalankių sėklose bei minkštime yra įvairių riebalų rūgščių. Ypač dažnai minima palmitoleino rūgštis, dar vadinama omega-7.
Būtent dėl savo riebalų sudėties šaltalankių aliejus naudojamas įvairiuose maisto papilduose ir kosmetikos produktuose.
Vis dėlto tai nereiškia, kad omega-7 automatiškai paverčia šaltalankius vaistu nuo konkrečių ligų.
Uogos pirmiausia turėtų būti vertinamos kaip maisto produktas.
Ar šaltalankiai tikrai „stiprina imunitetą“?
Šį posakį galima išgirsti labai dažnai.
Imuninė sistema nėra jungiklis, kurį galima staiga „įjungti“ vienu produktu. Normaliam jos darbui reikalingos įvairios maistinės medžiagos, pakankamas miegas, visavertė mityba ir kiti gyvenimo būdo veiksniai.
Vitaminas C prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos, o šaltalankiai gali būti vienas iš jo šaltinių.
Tačiau tai nėra tas pats, kas pasakyti, jog šaukštas šaltalankių apsaugos nuo peršalimo ar gripo.
Todėl rudenį šias uogas verta valgyti ne todėl, kad jos garantuos sezoną be ligų, o todėl, kad jos gali tapti įvairios mitybos dalimi.
O kaip pažadai „deginti riebalus“?
Čia verta būti ypač atsargiems.
Internete galima rasti teiginių, kad šaltalankiai pagreitina medžiagų apykaitą, mažina apetitą, padeda kepenims skaidyti riebalus ir dėl to svoris pradeda kristi.
Tokie pažadai skamba patraukliai, tačiau vien šaltalankių valgymas nesukelia savaiminio kūno riebalų tirpimo.
Kūno svorio pokyčius lemia daug veiksnių: bendras suvartojamos energijos kiekis, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, miegas, sveikatos būklė ir genetika.
Jokia uoga negali šių veiksnių pakeisti.
Tačiau šaltalankius galima panaudoti ruošiant maistingus patiekalus ir gėrimus. Būtent toks požiūris daug prasmingesnis nei bandymas juos paversti „riebalų degintoju“.
Šaltalankių kokteilis su natūraliu jogurtu
Vienas paprasčiausių būdų panaudoti šaldytas šaltalankių uogas – sumaišyti jas su natūraliu jogurtu.
Reikės:
- saujos šviežių arba šaldytų šaltalankių;
- 200 ml natūralaus jogurto;
- 1 arbatinio šaukštelio medaus pagal skonį.
Šaltalankius sutrinkite trintuvu. Jeigu nepatinka sėklos ir odelės, tyrę galima pertrinti per sietelį.
Sumaišykite su natūraliu jogurtu ir paragaukite. Kadangi šaltalankiai gana rūgštūs, galima įdėti šiek tiek medaus.
Toks kokteilis gali būti užkandžio dalis, tačiau nereikėtų žadėti, kad viena jo stiklinė būtinai kelioms valandoms panaikins alkį.
Sotumas kiekvienam žmogui skiriasi.
Jeigu norisi sotesnio varianto, galima pridėti avižinių dribsnių, banano ar šaukštą sėklų.
Šilta šaltalankių ir imbiero arbata
Rudenį dar malonesnis gali būti šiltas gėrimas.
Reikės:
- saujos šaltalankių;
- nedidelio gabalėlio šviežio imbiero;
- citrinos griežinėlio;
- 250 ml vandens;
- šiek tiek medaus pagal skonį.
Imbierą smulkiai supjaustykite arba sutarkuokite. Šaltalankius šiek tiek patrinkite šaukštu, kad išsiskirtų sultys.
Užpilkite karštu vandeniu ir kelias minutes palaikykite. Kai gėrimas šiek tiek atvės, galima įdėti medaus ir citrinos.
Kodėl medų geriau dėti ne į verdantį, o į kiek atvėsusį gėrimą? Pirmiausia todėl, kad jo skonis ir aromatas taip išlieka malonesni.
Šis gėrimas ypač tinka vėsiam rudens vakarui.
Tačiau jo taip pat nereikėtų vadinti vaistu nuo kosulio ar gripo. Susirgus svarbiausia vertinti simptomus ir, jeigu būklė sunki ar užsitęsusi, kreiptis į medikus.
Šviežios ar šaldytos – kurios geriau?
Šaltalankių sezonas nėra ilgas, todėl šaldymas yra vienas praktiškiausių būdų jų turėti žiemą.
Uogas galima nuplauti, gerai nusausinti, paskleisti vienu sluoksniu, užšaldyti ir vėliau suberti į sandarų indą ar šaldymo maišelį.
Taip galima pasiimti tik tiek uogų, kiek tuo metu reikia.
Kitas populiarus variantas – trinti šaltalankius su cukrumi ar medumi.
Tačiau verta prisiminti, kad didelis cukraus ar medaus kiekis keičia produkto maistinę vertę. Jeigu uogos valgomos dėl sveikatai palankesnės mitybos, nebūtina jų paversti labai saldžiu desertu.
Šaldymas dažnai yra paprastesnis pasirinkimas.
Ne visiems šaltalankiai vienodai malonūs
Dėl rūgštaus skonio šaltalankių produktai kai kuriems žmonėms gali sukelti nemalonų pojūtį skrandyje, ypač jei jie jautrūs rūgštiems produktams.
Taip pat nereikėtų painioti įprasto uogų valgymo su koncentruotais šaltalankių papildais ar aliejais.
Maisto papildai gali turėti gerokai didesnes veikliųjų medžiagų koncentracijas nei įprasta maisto porcija. Jeigu žmogus vartoja vaistus, turi lėtinių ligų, laukiasi ar žindo, dėl koncentruotų papildų verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Paprasta uoga, kuriai nereikia stebuklingų pažadų
Šaltalankiams nereikia priskirti gebėjimo „tirpdyti pilvo riebalus“, išvalyti organizmą ar garantuotai apsaugoti nuo sezoninių ligų, kad jie būtų vertingi.
Tai ryškios, rūgščios uogos, turinčios vitamino C, karotenoidų, vitamino E ir įvairių augalinių junginių. Jas galima šaldyti, trinti, dėti į košes, jogurtą, kokteilius ar ruošti šiltus gėrimus.
O artėjant rudeniui tai dar ir puiki proga prisiminti produktą, kurį nemažai žmonių turi savo sode arba gali rasti turguje.
Kartais sveikesnė mityba prasideda ne nuo egzotiško „supermaisto“, o nuo paprastų sezoninių produktų, kuriuos jau seniai pažįstame.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt