Skydliaukės sutrikimai yra viena iš tų sveikatos temų, aplink kurias sukasi daugybė liaudiškų receptų. Vienas jų – kaklą skalauti ar dėti kompresus iš augalo, vadinamo tikruoju lipiku. Kai kuriose šalyse jis nuo seno naudojamas liaudies medicinoje, o internete galima rasti pažadų, kad toks būdas padeda „normalizuoti skydliaukės veiklą“.
Receptas atrodo labai paprastas: žolė užpilama verdančiu vandeniu, skysčiu skalaujama gerklė, o likusi augalinė masė dedama ant kaklo skydliaukės srityje ir laikoma kelias valandas ar net per naktį.
Tačiau čia svarbu atskirti du dalykus – tradicinį augalo naudojimą ir įrodytą skydliaukės ligų gydymą.
Patikimų įrodymų, kad lipiko kompresas ar nuoviras galėtų normalizuoti skydliaukės hormonų kiekį, išgydyti hipotirozę, hipertirozę ar sumažinti skydliaukės mazgus, šiuo metu nepakanka.
Pirmiausia – kas yra tikrasis lipikas?
Originaliuose užsienio tekstuose šio augalo pavadinimas kartais išverčiamas netiksliai – jis gali būti pavadintas anyžiumi ar kita žole.
Tačiau kalbama apie tikrąjį lipiką (Galium verum).
Tai geltonais smulkiais žiedais žydintis augalas, aptinkamas pievose, pakelėse ir kitose atvirose vietose. Jis žinomas ir Europos liaudies medicinoje.
Kaip ir daugybėje augalų, lipike aptinkama įvairių biologiškai aktyvių junginių. Dėl jų augalas tyrinėjamas laboratorijose, tačiau vien tai nepatvirtina visų jam priskiriamų gydomųjų savybių.
Būtent šioje vietoje dažnai atsiranda painiava.
Jeigu augalas šimtmečius naudotas liaudies medicinoje, tai yra įdomi tradicija, tačiau tradicinis naudojimas savaime nėra klinikinis įrodymas, kad jis gydo konkrečią ligą.
Kodėl lipikas pradėtas sieti su skydliauke?
Liaudies medicinoje augalai dažnai būdavo pasirenkami pagal ilgalaikes tradicijas ir perduodamus receptus.
Lipiko nuovirai kai kur naudoti gerklei skalauti, o augalo kompresai – kaklo sričiai.
Ilgainiui iš to atsirado daug stipresnis teiginys: esą augalas gali „reguliuoti“ arba „normalizuoti“ skydliaukės veiklą.
Tačiau skydliaukė nėra paviršinis audinys, kurio hormonų gamybą būtų paprasta pakeisti ant kaklo uždėtu augaliniu kompresu.
Skydliaukės veiklą kontroliuoja sudėtinga hormonų sistema, o jos sutrikimų priežastys gali būti labai skirtingos.
Skydliaukės problema nėra viena liga
Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl universalaus „augalo skydliaukei“ idėja yra problemiška.
Vienam žmogui gali būti diagnozuota hipotirozė – nepakankama skydliaukės veikla. Kitam – hipertirozė, kai hormonų gaminama per daug.
Dar kitam gali būti nustatytas autoimuninis Hashimoto tiroiditas, Greivso liga, skydliaukės mazgai ar liaukos padidėjimas.
Tai visiškai skirtingos būklės.
Todėl teiginys, kad viena žolelė tiesiog „normalizuoja skydliaukę“, yra pernelyg supaprastintas.
Pavyzdžiui, žmogui, kurio skydliaukė gamina per mažai hormonų, gali reikėti gydytojo paskirto skydliaukės hormono. Tuo tarpu pernelyg aktyviai skydliaukei taikomas visai kitoks gydymas.
Ar kompresas ant kaklo gali pakeisti hormonų kiekį?
Patikimų įrodymų tam nėra.
Uždėjus drėgną augalinį kompresą ant kaklo galima pajusti šilumą, vėsą ar kitokį vietinį pojūtį. Tačiau tai nereiškia, kad augalo medžiagos pasiekia skydliaukę tokiais kiekiais, kad galėtų reguliuoti jos hormonų gamybą.
Dar mažiau pagrindo teigti, kad toks kompresas gali panaikinti skydliaukės mazgus.
Jeigu žmogui toks ritualas malonus ir nedirgina odos, tai viena. Tačiau naudoti jį vietoje diagnozės ar paskirto gydymo būtų visai kas kita.
O gerklės skalavimas?
Čia taip pat reikėtų atskirti skirtingus dalykus.
Gerklė ir skydliaukė yra anatomiškai artimos, tačiau gerklės skalavimas augaliniu nuoviru nėra būdas tiesiogiai paveikti skydliaukės hormonų gamybą.
Net jeigu žolelių nuoviras suteiktų laikiną malonų pojūtį gerklėje, iš to negalima daryti išvados, kad jis gydo skydliaukę.
Todėl seną receptą galima vertinti kaip liaudies medicinos tradiciją, bet ne kaip patvirtintą skydliaukės gydymo metodą.
Skydliaukės veiklą galima patikrinti daug tiksliau
Jeigu žmogus įtaria skydliaukės problemą, nereikia spėlioti pagal savijautą ar bandyti įvairių augalų.
Paprastai gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, pirmiausia įvertinant TSH, o prireikus ir laisvojo T4 bei kitus rodiklius.
Atsižvelgiant į situaciją gali būti atliekami papildomi tyrimai.
Jeigu kakle jaučiamas darinys, skydliaukė padidėjusi arba aptinkamas mazgas, gydytojas gali rekomenduoti ultragarsinį tyrimą ir, jei reikia, tolesnį ištyrimą.
Tai leidžia suprasti, kokia problema iš tikrųjų egzistuoja, o ne bandyti ją gydyti nežinant priežasties.
Su „natūraliais skydliaukės papildais“ taip pat reikėtų būti atsargiems
Lipikas nėra vienintelė žolelė, kuriai priskiriamas poveikis skydliaukei.
Internete galima rasti daugybę mišinių, papildų ir „skydliaukės arbatų“, žadančių atkurti hormonų pusiausvyrą.
Tačiau augalinės kilmės produktas nėra automatiškai saugus.
Kai kurie papildai gali sąveikauti su vartojamais vaistais, o tam tikros augalinės medžiagos gali būti netinkamos žmonėms, sergantiems skydliaukės ar autoimuninėmis ligomis.
Ypatingo atsargumo reikia ir su jodo turinčiais papildais.
Jodas būtinas normaliai skydliaukės hormonų gamybai, tačiau principas „daugiau jodo – geresnė skydliaukė“ yra klaidingas. Kai kuriems žmonėms per didelis jodo kiekis gali net pabloginti skydliaukės veiklos sutrikimus.
Kada skydliaukę verta pasitikrinti?
Skydliaukės sutrikimų simptomai kartais būna labai nespecifiniai.
Nuolatinis nuovargis, nepaaiškinami svorio pokyčiai, neįprastas jautrumas šalčiui ar karščiui, širdies plakimo pokyčiai, drebulys, prakaitavimas, miego sutrikimai ar pakitimai kaklo srityje gali turėti daugybę priežasčių.
Todėl vien pagal simptomų sąrašą sau diagnozuoti skydliaukės ligos nereikėtų.
Ypač verta kreiptis į gydytoją, jeigu kakle atsiranda naujas ar didėjantis darinys, pasidaro sunkiau ryti ar kvėpuoti, užkimsta balsas arba jau diagnozuotos skydliaukės ligos simptomai ryškiai pasikeičia.
O jeigu skydliaukės vaistai jau paskirti?
Tuomet žolelių kompresas tikrai neturėtų tapti priežastimi nutraukti gydymą.
Pavyzdžiui, esant hipotirozei paskirtas levotiroksinas pakeičia hormoną, kurio organizmui trūksta. Jo dozė parenkama pagal tyrimų rezultatus ir žmogaus būklę.
Savavališkai nutraukus gydymą ir jį pakeitus žolelėmis, hormonų kiekis gali vėl tapti netinkamas.
Tas pats principas galioja ir kitoms skydliaukės ligoms – gydymas priklauso nuo konkrečios diagnozės.
Sena tradicija įdomi, tačiau skydliaukės „normalizavimo“ pažadas – per stiprus
Tikrasis lipikas yra įdomus Europos liaudies medicinoje naudotas augalas. Todėl pasakojimai apie jo nuovirus ir kompresus yra mūsų žolinių preparatų tradicijos dalis.
Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad ant kaklo per naktį laikomas lipiko kompresas gali sureguliuoti TSH, atkurti skydliaukės hormonų pusiausvyrą ar išgydyti jos ligą.
Skydliaukės veiklą šiandien galima gana tiksliai įvertinti tyrimais. Jeigu problema nustatoma, galima parinkti gydymą pagal jos priežastį.
Todėl žolelėms geriau palikti papildomą, o ne pagrindinį vaidmenį.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt