Kalankė daugeliui pažįstama kaip nereiklus kambarinis augalas storais, sultingais lapais. Vyresnės kartos žmonės ją neretai prisimena visai ne dėl žiedų – nuskintas lapas būdavo sutrinamas, o išspaustos sultys naudojamos įvairiausiems negalavimams.
Vienas geriausiai žinomų senų receptų – kalankės sultys nuo slogos. Jų būdavo lašinama į nosį tikintis sukelti stiprų čiaudulį ir taip „išvalyti“ nosį. Kalankė taip pat naudota žaizdoms, dantenoms, odai ir kitiems negalavimams.
Tačiau šiandien apie tokius metodus žinoma daugiau. Kalankėje iš tiesų aptinkama biologiškai aktyvių augalinių medžiagų, o skirtingų jos rūšių ekstraktai tyrinėjami laboratorijose. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad namuose išspaustos sultys yra saugus vaistas nuo slogos, sinusito ar kitų ligų.
Kai kurių internete plintančių receptų – ypač skirtų akims, ausims ar rimtoms infekcijoms – geriau apskritai nebandyti.
Kas iš tikrųjų yra kalankė?
Kalankė – ne vienas konkretus augalas, o didelė sukulentinių augalų grupė. Namuose auginamos įvairios jos rūšys, todėl labai svarbu suprasti, kad ne kiekviena ant palangės auganti kalankė turi vienodą cheminę sudėtį.
Tradicinėje medicinoje dažniausiai minimos tam tikros kalankių rūšys, kurių lapuose aptinkama flavonoidų, fenolinių junginių ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Būtent dėl jų kalankės ekstraktai domina mokslininkus.
Laboratoriniuose ir ikiklinikiniuose tyrimuose analizuojamos galimos priešuždegiminės, antimikrobinės ir kitos augalo savybės. Tačiau laboratorijoje pastebėtas poveikis nėra tas pats, kas įrodytas konkrečios žmonių ligos gydymas.
Tai ypač svarbu prisiminti skaitant teiginius, kad kalankė neva gydo beveik viską – nuo slogos iki tuberkuliozės.
Kalankės sultys nuo slogos – senas receptas, kuris nėra toks nekaltas
Daug kam tai pažįstama iš vaikystės.
Į nosį įlašinus šviežių kalankės sulčių gali prasidėti intensyvus čiaudulys. Dėl to atsirado įsitikinimas, kad augalas „išvalo sinusus“ ir padeda greičiau atsikratyti slogos.
Tačiau stiprus čiaudulys pats savaime nereiškia, kad gydoma slogos priežastis.
Namuose išspaustos augalo sultys nėra sterilus nosies preparatas, be to, jų koncentracija nėra standartizuota. Jos gali dirginti jautrią nosies gleivinę.
Todėl ypač vaikams savarankiškai lašinti šviežių kalankės sulčių į nosį nereikėtų.
Paprastos virusinės slogos atveju dažniausiai pakanka poilsio, skysčių ir, kai reikia, nosiai skirtų fiziologinio ar tinkamos koncentracijos druskos tirpalo preparatų.
Jeigu sloga užsitęsia, atsiranda stiprus veido skausmas, aukšta temperatūra ar būklė po pagerėjimo vėl ryškiai pablogėja, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Kalankė sinusito taip pat nepakeis
Dar drąsesnis liaudiškas teiginys – kalankės sultimis galima gydyti sinusitą.
Sinusito priežastys ir eiga gali būti skirtingos. Vieniems žmonėms tai būna virusinės infekcijos dalis, kitiems simptomai užsitęsia arba atsiranda komplikacijų.
Todėl bandyti gydyti sinusitą vien kambarinio augalo sultimis nėra gera mintis.
Kalankė negali pakeisti diagnozės ir tinkamai parinkto gydymo.
Kalankės ant žaizdų – ir čia reikia atsargumo
Tradicinėje medicinoje sutrinti kalankės lapai arba jų sultys buvo dedami ant įvairių odos pažeidimų.
Laboratoriniai tyrimai iš dalies paaiškina, kodėl augalas susilaukė tokio dėmesio – jo sudėtyje esančios medžiagos tiriamos dėl galimo biologinio poveikio.
Tačiau namuose augantis augalas nėra sterilus medicininis tvarstis.
Ant gilios, stipriai kraujuojančios ar infekuotos žaizdos dėti sutrintų lapų nereikėtų.
Jeigu žaizda nedidelė, pirmiausia ją reikia tinkamai nuplauti ir apsaugoti. O jeigu kraujavimas nesustoja, žaizda gili, joje liko svetimkūnis arba atsiranda infekcijos požymių, reikalinga medicininė pagalba.
Varikozinių venų kalankės arbata neišgydys
Kai kuriuose senuose receptuose siūloma kalankės lapus virti ir gerti jų nuovirą nuo venų varikozės.
Tokiam gydymui patikimo pagrindo nėra.
Išsiplėtusios venos atsiranda dėl veninės kraujotakos ir venų vožtuvų problemų. Augalinis gėrimas pažeistų venų vožtuvų neatkurs.
Todėl atsiradus skausmui, ryškiam tinimui ar kitiems venų sutrikimų simptomams verta problemą vertinti mediciniškai, o ne bandyti ją spręsti neaiškios koncentracijos naminiu nuoviru.
Ypač pavojinga kalankės preparatus lašinti į ausis
Internete galima aptikti dar vieną receptą – kalankės sultis sumaišyti su alkoholiu ir lašinti į ausį.
Tokio metodo geriau atsisakyti.
Ausies skausmo priežastys labai skirtingos: išorinės ausies landos uždegimas, vidurinės ausies infekcija, sieros kamštis, odos pažeidimas ar net dantų ir žandikaulio problemos.
Nežinant ausies būgnelio būklės, savarankiškai pilti alkoholinius ar augalinius mišinius gali būti nesaugu.
Ausies skausmą pirmiausia reikia vertinti pagal jo priežastį.
Dar pavojingesnė idėja – plauti kalankės nuoviru akis
Šio seno recepto kartoti nereikėtų.
Naminis augalų nuoviras nėra sterilus akių preparatas. Į akį patekę mikroorganizmai arba dirginančios augalo medžiagos gali problemą tik pabloginti.
Paraudusi akis nebūtinai reiškia konjunktyvitą, o ir pats konjunktyvitas gali turėti skirtingas priežastis.
Todėl į akis reikėtų naudoti tik tam skirtus tinkamus preparatus.
Jeigu akį stipriai skauda, pablogėja regėjimas, žmogus tampa jautrus šviesai ar simptomai ryškūs, reikėtų kreiptis į medikus.
Kalankė nuo danties skausmo?
Dar vienas populiarus liaudiškas patarimas – kalankės sultimis ar nuoviru malšinti dantų bei dantenų skausmą.
Net jeigu kuri nors priemonė trumpam sumažintų nemalonų pojūtį, ji nepašalina dažniausių danties skausmo priežasčių – ėduonies, pulpos uždegimo, infekcijos ar kitų odontologinių problemų.
Danties skausmas yra simptomas, o ne atskira liga.
Jeigu jis nepraeina, reikėtų kreiptis į odontologą.
Tuberkuliozės „receptą“ reikėtų pamiršti visiškai
Vienas pavojingiausių kalankei priskiriamų panaudojimo būdų – gerti jos sultis kaip priemonę nuo tuberkuliozės.
Tuberkuliozė yra rimta infekcinė liga, kuriai reikalingas specialiai parinktas kelių vaistų gydymas.
Nėra pagrindo teigti, kad kalankės sultys po kelių mėnesių išgydys tuberkuliozę.
Tokie pažadai gali būti pavojingi, jeigu dėl jų žmogus atidėtų veiksmingą gydymą.
„Natūralus“ dar nereiškia „saugus“
Tai turbūt svarbiausia kalbant apie bet kokius vaistinius augalus.
Kambarinio augalo lapas gali atrodyti visiškai nekaltas, tačiau augalai gamina daugybę biologiškai aktyvių junginių. Kai kurių kalankių preparatų saugumas ilgai ar dideliais kiekiais vartojant nėra pakankamai aiškus, o laboratoriniuose tyrimuose didesnės koncentracijos taip pat sukėlė klausimų dėl galimo toksinio poveikio.
Dėl šios priežasties nėra pagrindo savarankiškai ilgą laiką gerti namuose paruoštas kalankės sultis ar koncentruotus ekstraktus.
Ypač atsargiems reikėtų būti nėštumo ir žindymo laikotarpiu, gydant vaikus, vartojant vaistus ar turint lėtinių sveikatos problemų.
Tad ar verta kalankę laikyti namuose?
Tikrai taip – tačiau nebūtinai kaip vaistinėlės pakaitalą.
Kalankė yra dekoratyvus, palyginti lengvai prižiūrimas sukulentas, galintis puikiai atrodyti ant palangės. O jos naudojimo liaudies medicinoje istorija yra įdomi ir verta pažinti.
Tačiau senas šeimos receptas automatiškai netampa saugiu ir veiksmingu gydymo metodu.
Ypač nereikėtų naminių kalankės preparatų lašinti į akis ar ausis, naudoti tuberkuliozei gydyti arba tikėtis, kad jie išspręs venų, dantų ar rimtų infekcijų problemas.
Mokslininkai įvairias kalankės rūšis ir jų sudėtyje esančias medžiagas tyrinėja toliau. Galbūt ateityje kai kurios jų savybės bus panaudotos standartizuotuose preparatuose.
Tačiau kol kas geriausia atskirti du dalykus: įdomią liaudies medicinos tradiciją ir gydymą, kurio veiksmingumas bei saugumas patikrinti žmonėms.
O senąją kalankę ant palangės galima palikti. Tik ne kiekvieną jos lapą verta paversti vaistu.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt