Lietuvoje startuoja „Dronatonas“: siekiama surinkti milijoną eurų, dalis paramos pirmą kartą liks šalies gynybai

151

Lietuvoje pirmadienį, rugpjūčio 17-ąją, startuoja nauja paramos iniciatyva „Dronatonas“. Jos organizatoriai išsikėlė ambicingą tikslą – surinkti 1 mln. eurų dronams ir su jais susijusioms technologijoms. Šį kartą akcija išsiskirs svarbia naujove: dalis surinktų lėšų bus skiriama ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvos gynybos stiprinimui.

Planuojama, kad penktadalis surinktų pinigų – 20 procentų – bus skirtas Lietuvai, o likusi didžioji paramos dalis keliaus Ukrainos gynybos poreikiams.

Tai viena ryškesnių rugpjūčio 17-osios Lietuvos aktualijų, nes paramos Ukrainai iniciatyva šį kartą tiesiogiai susiejama ir su Lietuvos pasirengimu gynybai.

Tikslas – vienas milijonas eurų

„Dronatono“ tikslas lengvai įsimenamas – per paramos maratoną siekiama surinkti milijoną eurų.

Didžioji šių pinigų dalis bus naudojama Ukrainos gynybos reikmėms. Dronai per Rusijos pradėtą karą tapo viena svarbiausių šiuolaikinio mūšio lauko technologijų.

Jie naudojami žvalgybai, situacijos stebėjimui, karių apsaugai ir įvairioms kitoms užduotims. Kartu su pačiais bepiločiais svarbios ir jų valdymo, ryšio bei kitos technologijos.

Būtent todėl paramos organizacijos pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria ne vien tradicinei karių įrangai, bet ir technologiniams sprendimams.

Šių metų „Dronatonas“ tęsis iki rugsėjo 27 dienos.

Tai reiškia, kad milijoną eurų tikimasi surinkti per maždaug šešias savaites.

Pirmą kartą dalis pinigų bus skirta ir Lietuvai

Bene svarbiausia šių metų iniciatyvos naujovė – pasikeitęs paramos paskirstymas.

Ankstesnėse panašiose iniciatyvose pagrindinis dėmesys buvo skiriamas Ukrainai. Šiemet nuspręsta dalį surinktų lėšų panaudoti ir Lietuvos gynybos poreikiams.

Numatyta proporcija aiški.

80 procentų surinktų lėšų bus skirta Ukrainai, o 20 procentų – Lietuvai.

Jeigu būtų pasiektas visas 1 mln. eurų tikslas, pagal tokią proporciją Ukrainai tektų apie 800 tūkst. eurų, o Lietuvai – apie 200 tūkst. eurų.

Tai jau nėra simbolinė suma.

Už ją galima finansuoti konkrečius technologinius sprendimus, įrangą ir pasirengimą.

Kodėl pasirinkti būtent dronai?

Dar prieš kelerius metus dronai daugeliui žmonių pirmiausia asocijavosi su fotografija, filmavimu ar pramogomis.

Karas Ukrainoje šį suvokimą iš esmės pakeitė.

Bepiločiai orlaiviai tapo neatsiejama šiuolaikinės gynybos dalimi.

Svarbu ir tai, kad kalbant apie dronus nėra kalbama apie vieną universalų įrenginį.

Skirtingiems tikslams naudojami skirtingo dydžio ir galimybių bepiločiai. Vieni skirti žvalgybai ir situacijos stebėjimui, kiti gali atlikti visai kitokias užduotis.

Kartu sparčiai vystomos ir kovos su priešo dronais technologijos.

Todėl šiandien kalbėti apie šalies gynybą neįtraukiant bepiločių sistemų būtų sunku.

Ukrainoje sukaupta patirtis svarbi ir Lietuvai

Ukrainos karo patirtis parodė, kaip greitai gali keistis technologijos ir jų panaudojimo būdai.

Tai, kas buvo veiksminga prieš metus, šiandien gali būti nebe taip efektyvu, nes abi pusės nuolat ieško naujų būdų apsaugoti savo sistemas ir trikdyti priešininko įrangą.

Dėl šios priežasties svarbus tampa ne tik pats drono įsigijimas.

Reikalingi žmonės, kurie moka jį valdyti, prižiūrėti, pritaikyti konkrečioms užduotims ir veikti sudėtingomis sąlygomis.

Lietuvai, esančiai NATO rytiniame flange, ši patirtis yra ypač aktuali.

Todėl dalies „Dronatono“ lėšų nukreipimas Lietuvos gynybos stiprinimui turi ir praktinę prasmę – investuojama ne vien į įrangą, bet ir į gebėjimus.

Lietuvoje numatyti ir mokymai

Šių metų iniciatyva nėra vien pinigų rinkimas.

Numatoma organizuoti dronų valdymo mokymus Lietuvoje.

Tai svarbi projekto dalis, nes vien turėti technologiją neužtenka – būtina mokėti ja naudotis.

Dronų pilotavimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti nesudėtingas. Daugelis žmonių yra matę nedidelius civilinius dronus, kuriuos galima valdyti telefonu ar specialiu pultu.

Tačiau profesionalus naudojimas yra visiškai kita sritis.

Reikia suprasti navigaciją, ryšio sistemas, skrydžio parametrus, techninius apribojimus ir saugaus naudojimo principus.

Gynybos aplinkoje atsiranda dar daugiau papildomų reikalavimų.

Todėl praktinių įgūdžių ugdymas tampa ne mažiau svarbus už pačios technikos įsigijimą.

Parama Ukrainai Lietuvoje tęsiasi jau ne pirmus metus

Nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios 2022 metais Lietuvoje surengta daugybė paramos iniciatyvų.

Gyventojai aukojo pinigus medicinos priemonėms, transportui, karių įrangai, bepiločiams orlaiviams ir kitoms reikmėms.

Kai kurios akcijos sugebėjo per labai trumpą laiką surinkti milijonines sumas.

Tai tapo gana išskirtiniu Lietuvos visuomenės reiškiniu.

Nors nuo karo pradžios praėjo daugiau nei ketveri metai, paramos organizacijos ir toliau ieško būdų, kaip išlaikyti visuomenės dėmesį ir kartu prisitaikyti prie besikeičiančių Ukrainos poreikių.

„Dronatonas“ yra vienas tokių bandymų.

Šį kartą pasirinkta kryptis aiški – technologijos, kurios realiai naudojamos šiuolaikinėje gynyboje.

Kodėl dalis paramos lieka Lietuvoje?

Sprendimas 20 procentų lėšų skirti Lietuvai gali būti vertinamas kaip pasikeitusio saugumo suvokimo ženklas.

Pagalba Ukrainai ir Lietuvos gynybos stiprinimas nebūtinai yra du atskiri dalykai.

Lietuva pastaraisiais metais didina investicijas į krašto apsaugą, infrastruktūrą, kariuomenės modernizavimą ir visuomenės pasirengimą.

Tačiau valstybės biudžetas nėra vienintelis būdas stiprinti tam tikrus gebėjimus.

Nevyriausybinės organizacijos gali greičiau išbandyti konkrečias iniciatyvas, organizuoti mokymus ar padėti įsigyti tam tikrą įrangą.

Šių metų „Dronatone“ būtent ir bandoma sujungti abu tikslus – tęsti pagalbą Ukrainai ir kartu dalį sukauptos patirties bei išteklių panaudoti Lietuvoje.

Milijonas eurų – didelis, bet pasiekiamas tikslas

Vienam žmogui milijonas eurų skamba kaip milžiniška suma.

Tačiau masinėse paramos akcijose matematika veikia kitaip.

Jeigu prie iniciatyvos prisidėtų 100 tūkst. žmonių ir kiekvienas vidutiniškai skirtų po 10 eurų, milijono eurų tikslas būtų pasiektas.

Jeigu aukotų 50 tūkst. žmonių, vidutinė parama turėtų siekti 20 eurų.

Žinoma, realybėje aukų dydžiai labai skiriasi.

Vieni žmonės skiria kelis eurus, kiti – dešimtis ar šimtus. Prie tokių iniciatyvų gali jungtis ir verslai bei organizacijos.

Todėl galutinį rezultatą daugiausia lems tai, kiek žmonių ir įmonių akcija sugebės pasiekti per artimiausias savaites.

Akcija vyks iki rugsėjo pabaigos

„Dronatonas“ prasideda rugpjūčio 17 dieną ir tęsis iki rugsėjo 27-osios.

Organizatoriai turi daugiau nei mėnesį pasiekti užsibrėžtą milijono eurų tikslą.

Per šį laikotarpį numatomos ne tik paramos rinkimo veiklos, bet ir su dronais bei jų valdymu susiję renginiai.

Todėl galutinis iniciatyvos rezultatas bus matuojamas ne vien surinkta suma.

Svarbu bus ir tai, kiek žmonių pavyks supažindinti su bepiločių technologijomis bei kokie konkretūs pajėgumai bus sukurti Lietuvoje.

Šiuolaikinė gynyba vis labiau remiasi technologijomis

Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad karinės technologijos keičiasi labai greitai.

Didelė ir brangi technika išlieka svarbi, tačiau kartu milžinišką reikšmę įgijo palyginti nedideli bepiločiai orlaiviai, programinė įranga, ryšio sistemos ir elektroninės kovos priemonės.

Tai keičia ir visuomenės supratimą apie pasirengimą gynybai.

Anksčiau civilio žmogaus dalyvavimas šalies saugumo stiprinime dažniausiai buvo siejamas su tarnyba kariuomenėje arba naryste konkrečiose organizacijose.

Dabar atsiranda daugiau technologinių sričių, kuriose gali būti naudingi ir civiliniame gyvenime įgyti įgūdžiai.

Dronų pilotavimas yra viena jų.

Rugpjūčio 17-ąją prasidėjusi iniciatyva turės aiškų rezultatą

Šį kartą nereikės spėlioti, ar iniciatyva pasiteisino.

Tikslas yra konkretus – 1 mln. eurų iki rugsėjo 27 dienos.

Jeigu visa planuojama suma bus surinkta ir išlaikyta paskelbta 80 ir 20 procentų proporcija, apie 800 tūkst. eurų bus nukreipta Ukrainai, o maždaug 200 tūkst. eurų – Lietuvos gynybos stiprinimui.

Tačiau ne mažiau svarbi bus kita „Dronatono“ dalis – praktinių gebėjimų kūrimas Lietuvoje.

Karas Ukrainoje aiškiai parodė, kad technologijos mūšio lauke keičiasi ne metais, o mėnesiais. Todėl gebėjimas jas suprasti ir greitai pritaikyti tampa vis svarbesnis.

Būtent dėl to rugpjūčio 17 dieną startuojantis „Dronatonas“ šiemet yra ne vien dar viena paramos rinkimo akcija. Pirmą kartą dalis jos rezultato tiesiogiai bus skirta ir Lietuvos gynybiniams gebėjimams stiprinti.