Pirmą būstą perkantiems – svarbus pokytis: nuo rugpjūčio pakanka mažesnio pradinio įnašo

329

Rugpjūtis atnešė reikšmingą pokytį žmonėms, kurie planuoja įsigyti pirmąjį būstą su paskola. Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 dienos tam tikrus reikalavimus atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas sumažėjo nuo 15 iki 10 procentų.

Iš pirmo žvilgsnio penkių procentinių punktų skirtumas gali neatrodyti milžiniškas. Tačiau skaičiuojant konkretaus buto ar namo kainą suma gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.

Būtent pradinio įnašo sukaupimas daugeliui žmonių iki šiol buvo viena didžiausių kliūčių siekiant nuosavo būsto. Net gaunant stabilias pajamas gali prireikti ne vienų metų, kol sąskaitoje atsiranda banko reikalaujama suma.

Vis dėlto naujoji 10 procentų riba nereiškia, kad nuo šiol kiekvienam būsto pirkėjui automatiškai užteks mažesnio įnašo. Yra konkrečios sąlygos, todėl prieš planuojant pirkimą verta suprasti, kam pakeitimas iš tiesų taikomas.

Ką praktiškai reiškia 10 procentų pradinis įnašas?

Paprastas pavyzdys geriausiai parodo skirtumą.

Tarkime, žmogus planuoja pirkti 150 tūkst. eurų kainuojantį būstą.

Taikant 15 procentų minimalų pradinį įnašą reikėtų turėti:

22 500 eurų.

Jeigu konkrečiam pirkėjui galima taikyti 10 procentų minimalų pradinį įnašą, suma būtų:

15 000 eurų.

Skirtumas – 7 500 eurų.

Jeigu perkamas 200 tūkst. eurų vertės būstas, skirtumas jau siektų 10 tūkst. eurų.

Anksčiau 15 procentų pradinis įnašas tokiam būstui sudarytų 30 tūkst. eurų, o 10 procentų – 20 tūkst. eurų.

Todėl žmonėms, kurie jau buvo sukaupę nemažą dalį santaupų, naujos taisyklės kai kuriais atvejais gali reikšti, kad būsto pirkimo nebereikės atidėti dar keleriems metams.

Tačiau čia svarbu nesustoti ties vienu skaičiumi.

10 procentų taisyklė taikoma ne visiems

Naujas reikalavimas skirtas pirmojo būsto pirkėjams, tačiau pats terminas „pirmasis būstas“ turi konkrečias sąlygas.

Pagal skelbtą informaciją, mažesnis minimalus pradinis įnašas gali būti taikomas žmonėms, kurie sudarydami būsto kredito sutartį neturi ir per pastaruosius penkerius metus nėra turėję nuosavo nekilnojamojo turto.

Todėl vien faktas, kad žmogus pirmą kartą gyvenime ima būsto paskolą, dar nebūtinai automatiškai reiškia, kad jam bus taikomas 10 procentų reikalavimas.

Reikia vertinti konkrečią situaciją.

Be to, minimalus pradinis įnašas yra tik viena būsto paskolos vertinimo dalis.

Bankas vis tiek vertina žmogaus pajamas, esamus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją ir galimybes paskolą grąžinti.

Todėl nereikėtų manyti, kad turint 10 procentų būsto kainos paskola automatiškai bus suteikta.

Mažesnis pradinis įnašas nereiškia pigesnio būsto

Tai labai svarbus skirtumas.

Jeigu žmogui vietoje 15 procentų leidžiama įnešti 10 procentų, pats būstas nuo to neatpinga.

Tiesiog didesnė jo kainos dalis finansuojama skolintomis lėšomis.

Pavyzdžiui, perkant 200 tūkst. eurų būstą ir sumokant 20 tūkst. eurų pradinį įnašą, likusiai kainos daliai finansuoti reikėtų gerokai didesnės paskolos nei tuo atveju, jeigu žmogus iš karto sumokėtų 40 ar 50 tūkst. eurų.

Didesnė paskola paprastai reiškia ir didesnę mėnesio įmoką bei daugiau per visą paskolos laikotarpį sumokamų palūkanų, jei kitos sąlygos nesikeičia.

Todėl 10 procentų reikėtų vertinti kaip minimalią galimą ribą konkrečiais atvejais, o ne kaip sumą, kurią būtinai reikia rinktis.

Jeigu žmogus gali saugiai skirti didesnį pradinį įnašą ir kartu pasilikti pakankamą finansinį rezervą, verta palyginti skirtingus paskolos variantus.

Nepamirškite papildomų būsto pirkimo išlaidų

Čia būsimi pirkėjai kartais padaro vieną nemalonią klaidą.

Sukaupiama suma pradiniam įnašui ir manoma, kad finansinis pasiruošimas baigtas.

Tačiau būsto pirkimas turi ir papildomų išlaidų.

Priklausomai nuo konkretaus sandorio gali reikėti mokėti už turto vertinimą, notarines paslaugas, registravimą ir kitus su sandoriu susijusius veiksmus.

Dar svarbiau tai, kas nutinka gavus raktus.

Naujame būste gali reikėti baldų, buitinės technikos, remonto arba net paprasčiausių kasdienybės daiktų.

Jeigu žmogus visas santaupas iki paskutinio euro panaudoja pradiniam įnašui, netikėtas automobilio remontas ar kitos didesnės išlaidos gali sukelti rimtų sunkumų.

Todėl vienas svarbiausių klausimų turėtų būti ne:

„Ar jau turiu 10 procentų?“

O:

„Kiek pinigų man liks po būsto įsigijimo?“

Bankas vis tiek tikrins, ar paskola nėra per didelė

Pradinio įnašo sumažinimas nepanaikina atsakingojo skolinimo principų.

Kredito davėjas vertina, ar žmogaus finansinė padėtis leidžia prisiimti tokio dydžio ilgalaikį įsipareigojimą.

Svarbios stabilios ir tvarios pajamos.

Vertinami ir jau turimi įsipareigojimai – vartojimo kreditai, automobilių lizingas ir kitos paskolos.

Todėl du žmonės, turintys vienodą 20 tūkst. eurų pradinį įnašą, nebūtinai gaus vienodo dydžio būsto paskolą.

Vieno pajamos gali būti didesnės, kitas gali turėti papildomų finansinių įsipareigojimų.

Bankui svarbus visas finansinis vaizdas.

Mažesnis įnašas gali sutrumpinti taupymo laiką

Čia ir slypi pagrindinis pokyčio privalumas daliai pirmojo būsto pirkėjų.

Įsivaizduokime žmogų, kuris kiekvieną mėnesį būstui atideda 500 eurų.

Norint papildomai sukaupti 10 tūkst. eurų teoriškai reikėtų 20 mėnesių, jeigu taupymo tempas nesikeistų ir nevertintume kitų aplinkybių.

Tai beveik dveji metai.

Per tokį laikotarpį gali pasikeisti ir būsto kainos, ir palūkanos, ir paties žmogaus gyvenimo situacija.

Todėl mažesnis minimalus pradinis įnašas kai kuriems gyventojams gali realiai sutrumpinti kelią iki galimybės kreiptis dėl paskolos.

Tačiau tai nėra signalas skubėti pirkti bet kokį būstą.

Būsto kainos vis tiek lieka labai svarbios

Pradinio įnašo reikalavimų pakeitimas neišsprendžia kitos problemos – paties nekilnojamojo turto kainos.

Jeigu būstas kainuoja 100 tūkst. eurų, 10 procentų yra 10 tūkst. eurų.

Jeigu panašaus žmogaus norimas būstas kainuoja 250 tūkst. eurų, jau reikėtų 25 tūkst. eurų.

Todėl procentinis reikalavimo sumažėjimas nereiškia, kad būstas staiga taps lengvai pasiekiamas kiekvienam.

Didžiuosiuose miestuose pirkėjams gali tekti rinktis tarp būsto dydžio, vietos, statybos metų ir mėnesinės paskolos įmokos.

Kartais racionalesnis pasirinkimas gali būti ne maksimalus banko leidžiamas paskolos dydis, o kuklesnis būstas ir mažesnis ilgalaikis finansinis įsipareigojimas.

Paskola imama ne vieneriems metams

Būsto paskola dažniausiai yra vienas didžiausių žmogaus finansinių sprendimų.

Todėl vertinti reikėtų ne tik šiandienos situaciją.

Jeigu dabar mėnesinė įmoka atrodo lengvai pakeliama, verta savęs paklausti, kaip šeimos biudžetas atrodytų padidėjus kitoms išlaidoms.

Ar liktų pinigų santaupoms?

Ar šeima galėtų susitvarkyti laikinai sumažėjus pajamoms?

Ar liktų pakankamas rezervas netikėtoms išlaidoms?

Būtent todėl banko siūloma maksimali paskolos suma neturėtų automatiškai tapti žmogaus būsto biudžetu.

Jeigu bankas teoriškai pasirengęs paskolinti tam tikrą sumą, tai dar nereiškia, kad ją visą būtina panaudoti.

Prieš einant apžiūrėti butų verta atlikti skaičiavimus

Emocijos nekilnojamojo turto rinkoje veikia labai stipriai.

Žmogus pamato patinkantį butą, pradeda įsivaizduoti baldus, virtuvę ir gyvenimą naujoje vietoje, o tik vėliau pradeda rimtai skaičiuoti.

Saugiau daryti atvirkščiai.

Pirmiausia verta įvertinti savo santaupas, pajamas, esamus įsipareigojimus ir norimą finansinį rezervą.

Tuomet galima pasidomėti kelių kredito davėjų sąlygomis ir tik tada nustatyti realų būsto kainos intervalą.

Svarbu lyginti ne vien siūlomą palūkanų maržą.

Reikia žiūrėti į bendras paskolos sąlygas, įmokas ir kitus sutarties aspektus.

10 procentų riba atveria daugiau galimybių, tačiau atsakomybės nesumažina

Nuo 2026 metų rugpjūčio įsigaliojęs pakeitimas daliai pirmojo būsto pirkėjų yra reikšmingas: minimalus pradinis įnašas sumažėjo nuo 15 iki 10 procentų.

Žmogui, kuriam iki ankstesnio reikalavimo trūko kelių ar keliolikos tūkstančių eurų, tai gali iš esmės pakeisti situaciją.

Tačiau mažesnis pradinis įnašas nepanaikina svarbiausio dalyko – būsto paskola išlieka ilgalaikiu finansiniu įsipareigojimu.

Todėl sprendžiant, ar jau metas pirkti pirmąjį būstą, vien 10 procentų santaupų neužtenka. Reikia įvertinti būsimos paskolos dydį, mėnesines įmokas, papildomas būsto išlaidas ir tai, kiek santaupų liks po sandorio.

Naujos taisyklės gali padėti greičiau atverti duris į nuosavą būstą, tačiau pro jas žengti verta tik gerai suskaičiavus, kiek tas sprendimas kainuos ne vien šiandien, bet ir ateinančiais metais.