Arklių kaštonai nuo sinusų problemų: senas receptas skamba paprastai, bet į nosį jo geriau nedėti

261

Arklių kaštonų rudenį galima rasti beveik kiekviename parke. Blizgantys rudi vaisiai nuo seno naudojami įvairiuose liaudies receptuose, todėl nenuostabu, kad internete vis dar plinta patarimas jais gydyti užgulusią nosį ir sinusų problemas.

Vienas populiarus receptas siūlo nulupti arklių kaštoną, sutarkuoti jo vidų, užpilti stipriu alkoholiu ir po kelių dienų šiuo skysčiu sudrėkintą vatą dėti tiesiai į šnerves. Kitas variantas dar drastiškesnis – į nosį siūloma įkišti nulupto kaštono gabalėlį ir palaukti, kol prasidės stiprus deginimas bei išskyros.

Liaudiškame recepte būtent deginimas pristatomas kaip ženklas, kad priemonė „traukia pūlius iš sinusų“.

Tačiau čia slypi rimta problema.

Arklių kaštonas nėra nekaltas augalas, o stiprus deginimas nosyje nėra įrodymas, kad sinusai valosi. Priešingai – tai gali būti sudirgintos jautrios nosies gleivinės požymis.

Todėl šį seną receptą verta ne aklai kartoti, o išsiaiškinti, ką apie arklių kaštoną ir sinusitą žinome iš tikrųjų.

Kodėl arklių kaštonas apskritai naudojamas liaudies medicinoje?

Paprastasis kaštonas, kurį valgome, ir arklių kaštonas nėra tas pats.

Arklių kaštonas – Aesculus hippocastanum – nuo seno naudotas tradicinėje medicinoje. Šiuolaikiniuose tyrimuose daugiausia dėmesio sulaukė standartizuoti arklių kaštonų sėklų ekstraktai ir jų galimas poveikis lėtiniam kojų venų nepakankamumui.

Tačiau tai labai svarbi detalė: tyrimuose naudojamas standartizuotas ekstraktas nėra tas pats, kas parke surinktas, nuluptas ir sutarkuotas kaštonas.

Neapdorotose arklių kaštono sėklose, žievėje, lapuose ir žieduose yra potencialiai toksiškų medžiagų.

Todėl faktas, kad augalas turi medicinoje tyrinėjamų junginių, nereiškia, jog saugu namuose pasigaminti bet kokį jo preparatą.

O kaip receptas su 70 procentų alkoholiu?

Internete plintančiame variante rekomenduojama maždaug 50 gramų nuluptų arklių kaštonų sutarkuoti ir užpilti apie 200 mililitrų 70 procentų alkoholio.

Mišinys paliekamas maždaug dviem paroms.

Po to siūloma skystį nukošti, jame sudrėkinti vatą ir kelioms minutėms įdėti ją į šnerves.

Būtent šios recepto dalies kartoti nereikėtų.

70 procentų alkoholis nėra nosies gleivinei skirtas preparatas. Alkoholis gali stipriai dirginti gleivinę, o pridėjus neapdoroto arklių kaštono junginių gaunamas nenuspėjamos koncentracijos naminis mišinys.

Nėra pagrindo manyti, kad kuo stipriau nosį degina, tuo veiksmingiau gydomi sinusai.

Deginimas nereiškia, kad „traukiami pūliai“

Tai vienas dažniausių liaudiškų receptų paaiškinimų.

Į nosį įdedamas kaštonas, česnakas ar kita stipriai dirginanti medžiaga. Prasideda deginimas, čiaudulys, ašarojimas ir padaugėja išskyrų.

Tada daroma išvada: priemonė veikia.

Tačiau tokia reakcija gali atsirasti paprasčiausiai todėl, kad gleivinė yra dirginama.

Didesnis išskyrų kiekis savaime neįrodo, kad iš sinusų pašalinta infekcija.

Todėl skausmo ar deginimo nereikėtų laikyti gydomojo poveikio matu.

Į nosį nereikėtų kišti ir kaštono gabalėlių

Kitas liaudiškas metodas siūlo nulupti kaštoną, išpjauti nedidelį gabalėlį ir įkišti jį į šnervę.

Tai taip pat nėra gera mintis.

Be cheminio gleivinės dirginimo, atsiranda ir mechaninė rizika. Svetimkūnis gali įstrigti, pažeisti gleivinę ar sukelti kraujavimą.

Ypač pavojinga tokius eksperimentus atlikti vaikams.

Jeigu po tokios procedūros prasideda stiprus skausmas, kraujavimas ar svetimkūnio nepavyksta lengvai pašalinti, reikalinga medicinos specialisto pagalba.

Kas iš tikrųjų vyksta sergant sinusitu?

Sinusitas – tai sinusų gleivinės uždegimas ir patinimas.

Dažnai jis atsiranda po peršalimo ar gripo.

Žmogui gali užgulti nosį, susilpnėti uoslė, atsirasti gelsvų ar žalsvų išskyrų, skausmas ar spaudimas skruostų, akių arba kaktos srityje.

Kartais skauda galvą ar dantis, atsiranda temperatūra.

Nemalonūs simptomai suprantamai skatina ieškoti būdo kuo greičiau „išvalyti“ sinusus.

Tačiau daug ūminio sinusito atvejų praeina savaime ir antibiotikų reikia ne visada.

Todėl agresyvus naminis preparatas nebūtinai pagreitins sveikimą.

Paprastesnis būdas nosiai praplauti

Jeigu norisi mechaniniu būdu pašalinti dalį gleivių ir palengvinti užgulimą, kur kas racionalesnė priemonė yra fiziologinis druskos tirpalas.

Druskos tirpalo nosies plovimai naudojami gleivėms ir dirgikliams pašalinti bei gali padėti sumažinti nosies užgulimo pojūtį.

Vaistinėse galima įsigyti tam skirtų paruoštų priemonių.

Jeigu nosies plovimo tirpalas ruošiamas namuose, būtina laikytis higienos ir saugaus vandens naudojimo rekomendacijų. Negalima tiesiog pripilti į nosies plovimo indą neparuošto vandens iš čiaupo.

Nosies gleivinė yra jautri, todėl čia principas „kuo stipriau jaučiasi, tuo geriau veikia“ visiškai netinka.

Ar arklių kaštonas apskritai turi naudingų savybių?

Taip, ir būtent dėl to apie jį atsiranda tiek daug klaidinančių istorijų.

Standartizuotas arklių kaštonų sėklų ekstraktas buvo tirtas dėl lėtinio venų nepakankamumo – būklės, kai sutrinka kraujo tekėjimas kojų venomis ir gali atsirasti kojų tinimas, skausmas bei sunkumo jausmas.

Kai kurie tyrimai parodė galimą naudą šios būklės simptomams.

Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad naminis kaštonų užpilas gydo sinusus, sąnarius, nugarą ir dar dešimt kitų problemų.

Tai visiškai skirtingi dalykai.

Vaistiniame preparate ar standartizuotame ekstrakte kontroliuojama sudėtis ir dozė. Namuose sutarkavus kaštoną nežinoma, kokia veikliųjų ir potencialiai kenksmingų medžiagų koncentracija pateks į mišinį.

O kaštonų užpilas skaudantiems sąnariams?

Dar viena populiari tradicija – alkoholiniu kaštonų užpilu trinti skaudančius kelius, nugarą ar kitas vietas.

Tokio metodo nereikėtų pristatyti kaip sąnarių ligų gydymo.

Sąnario skausmas gali atsirasti dėl labai skirtingų priežasčių – nuo perkrovos ir traumos iki osteoartrito ar uždegiminių ligų.

Jeigu skaudama vieta nuolat trinama naminiu preparatu, o tikroji problema ignoruojama, galima tiesiog pavėluoti išsiaiškinti skausmo priežastį.

Be to, augaliniai ir alkoholiniai mišiniai kai kuriems žmonėms gali dirginti odą. Jų negalima tepti ant pažeistos, sudirgusios ar žaizdotos odos.

Kada dėl sinusų jau verta kreiptis į gydytoją?

Lengvi simptomai po peršalimo dažnai pagerėja savaime.

Tačiau situaciją reikėtų vertinti rimčiau, jeigu savijauta labai bloga, simptomai stiprėja arba skausmo nepavyksta kontroliuoti įprastomis priemonėmis.

Į gydytoją verta kreiptis ir tada, kai sinusito simptomai ilgai nepraeina arba nuolat kartojasi.

Pasikartojančių ar užsitęsusių problemų atveju kartais reikalingas ausų, nosies ir gerklės specialisto įvertinimas.

Svarbu nustatyti priežastį, o ne nuolat bandyti vis kitą naminį receptą.

Senas receptas, kurio geriau nebandyti

Arklių kaštonas yra įdomus augalas, turintis medicinoje tyrinėtų junginių. Tačiau tai nėra priežastis jo gabalėlius kišti į nosį ar nosies gleivinę tepti 70 procentų alkoholio ir kaštonų mišiniu.

Dar pavojingesnė mintis – deginimą laikyti ženklu, kad priemonė „ištraukia infekciją“.

Jeigu kamuoja užgulta nosis ir sinusų spaudimas, daug saugiau rinktis tam skirtą fiziologinį tirpalą ir stebėti simptomus. Jei jie užsitęsia ar blogėja, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Močiutės receptai kartais slepia naudingų idėjų, tačiau ne kiekvienas senas metodas vertas sugrįžti į mūsų namų vaistinėlę. Arklių kaštonų kišimas į nosį – būtent vienas iš tų receptų, kuriuos geriau palikti praeityje.