Pėdų grybelis – viena iš tų problemų, kuri iš pradžių gali atrodyti visai nereikšminga. Nedidelis niežėjimas tarp pirštų, paraudusi oda ar pleiskanojimas dažnai ignoruojami tikintis, kad viskas praeis savaime. Tačiau grybelinė infekcija gali užsitęsti, plisti į kitas pėdos vietas ar nagus ir po kurio laiko vėl sugrįžti.
Ypač palankios sąlygos grybeliui susidaro tada, kai pėdos ilgai būna šiltos ir drėgnos. Uždara avalynė, prakaitavimas, bendri dušai, baseinai ir persirengimo kambariai gali padidinti tikimybę susidurti su šia problema.
Liaudies medicinoje odos priežiūrai nuo seno naudojamos įvairios žolelės, tarp jų ir medetkos. Internete galima rasti receptų, kuriuose medetkų žiedai maišomi su riebalais ir naudojami kaip naminis tepalas.
Tačiau čia svarbu atskirti du dalykus: odos priežiūrą ir tikrą grybelinės infekcijos gydymą. Laboratoriniai tyrimai rodo, kad kai kurie medetkų ekstraktai pasižymi priešgrybeliniu aktyvumu, tačiau tai dar nereiškia, kad namuose iš medetkų ir taukų pagamintas tepalas gali pakeisti patikrintus priešgrybelinius vaistus.
Todėl, užuot pasikliovus vienu „stebuklingu receptu“, verta žinoti, kas iš tiesų svarbiausia kovojant su pėdų grybeliu.
Kaip galima atpažinti pėdų grybelį?
Vienas dažniausių požymių – pakitusi oda tarp kojų pirštų. Ji gali tapti balkšva, pleiskanoti, niežėti ar perštėti.
Kai kuriems žmonėms pažeidžiami pėdų padai arba šonai. Oda gali išsausėti, parausti, pradėti skilinėti. Kartais atsiranda nedidelių pūslelių.
Problema ta, kad ne kiekvienas niežtintis ar pleiskanojantis bėrimas yra grybelis. Panašiai gali atrodyti egzema, kontaktinis dermatitas ir kai kurios kitos odos problemos.
Todėl jei gydotės savarankiškai, tačiau situacija negerėja, verta kreiptis į gydytoją ar vaistininką.
1. Neužtenka patepti odą vieną ar du kartus
Viena dažniausių klaidų – gydymą nutraukti vos sumažėjus niežėjimui.
Priešgrybeliniai preparatai paprastai naudojami tam tikrą laiką pagal konkretaus produkto instrukciją. Priklausomai nuo veikliosios medžiagos ir infekcijos pobūdžio, gydymas gali trukti kelias savaites.
Simptomai gali pradėti silpnėti anksčiau, tačiau tai dar nereiškia, kad infekcija visiškai išnyko.
Todėl nereikėtų savavališkai trumpinti gydymo kurso.
2. Sausos pėdos – labai svarbi gydymo dalis
Grybeliams patinka šilta ir drėgna aplinka, todėl vien vaistinio preparato gali neužtekti, jei kasdien sukuriamos puikios sąlygos infekcijai išlikti.
Po dušo ar vonios kruopščiai nusausinkite pėdas. Ypatingą dėmesį skirkite tarpams tarp pirštų.
Geriau švelniai nusausinti rankšluosčiu, o ne agresyviai trinti jau pažeistą odą.
Kojines reikėtų keisti kasdien, o gausiai prakaituojant – ir dažniau. Avalynė taip pat turėtų spėti išdžiūti.
Jeigu kiekvieną dieną avite tuos pačius drėgmę kaupiančius batus, sudarote sąlygas problemai kartotis.
3. Nenaudokite bendrų rankšluosčių
Pėdų grybelis gali plisti nuo žmogaus žmogui ir per užkrėstus paviršius ar daiktus.
Todėl nereikėtų dalytis kojinėmis, avalyne ar rankšluosčiais.
Jeigu šeimoje vienas žmogus turi pėdų grybelį, verta skirti atskirą rankšluostį pėdoms ir reguliariai jį skalbti.
Taip pat svarbi paprasta taisyklė baseinuose, sporto klubuose ir bendruose dušuose – nevaikščioti basomis.
4. Stebėkite nagus
Negydomas pėdų grybelis kartais gali išplisti į kojų nagus.
Tuomet situacija tampa sudėtingesnė. Nagas gali pakeisti spalvą, sustorėti, pradėti trupėti ar deformuotis.
Nagų grybelio gydymas paprastai trunka gerokai ilgiau nei paprastos odos infekcijos. Kai kuriais atvejais prireikia receptinių geriamųjų vaistų ir prieš gydymą atliekamo nago mėginio tyrimo.
Todėl pastebėjus nagų pokyčius neverta mėnesių mėnesius eksperimentuoti su naminėmis priemonėmis.
5. O kaip medetkos?
Medetkos yra gerai žinomas augalas, tradiciškai naudojamas įvairiose odos priežiūros priemonėse.
Yra laboratorinių tyrimų, kuriuose medetkų ekstraktai ar eterinis aliejus parodė aktyvumą prieš tam tikrus grybus. Vis dėlto laboratorijoje gautas rezultatas nėra tas pats, kas įrodymas, jog naminis medetkų tepalas patikimai išgydys žmogaus pėdų grybelį.
Tai svarbus skirtumas.
Todėl medetkų pagrindu pagamintą kosmetinę priemonę galima vertinti kaip odos priežiūros produktą, tačiau nereikėtų jos pristatyti kaip garantuoto grybelio gydymo.
Ypač nereikėtų atsisakyti veiksmingo priešgrybelinio gydymo vien todėl, kad pradėtas naudoti naminis receptas.
6. Kada galima kreiptis tiesiai į vaistininką?
Esant tipiškiems ir nesunkiems pėdų grybelio simptomams, dažnai pirmiausia galima pasitarti su vaistininku.
Pėdų grybeliui gydyti naudojami priešgrybeliniai kremai, geliai, purškalai ar milteliai. Tarp naudojamų veikliųjų medžiagų yra, pavyzdžiui, terbinafinas ar klotrimazolas.
Svarbiausia preparatą naudoti būtent taip, kaip nurodyta informaciniame lapelyje arba rekomendavo sveikatos specialistas.
Nereikėtų manyti, kad didesnis preparato kiekis arba dažnesnis tepimas automatiškai pagreitins gijimą.
7. Kada namuose nebeeksperimentuoti?
Yra situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją.
Tai ypač svarbu, jei pėda tampa stipriai skausminga, karšta, patinusi ar smarkiai parausta, infekcija plinta į kitas kūno vietas arba įprastas gydymas nepadeda.
Didesnio atsargumo reikia ir sergantiems cukriniu diabetu bei žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Tokiais atvejais pėdų problemų nereikėtų vertinti kaip paprasto kosmetinio nepatogumo.
Kodėl grybelis kartais sugrįžta?
Žmogus gali sėkmingai gydyti odą, tačiau nekeisti kasdienių įpročių.
Jeigu pėdos nuolat prakaituoja, avalynė neišdžiovinama, kasdien avimi tie patys batai, naudojami bendri rankšluosčiai ar viešuose dušuose vaikštoma basomis, infekcija gali pasikartoti.
Todėl pėdų grybelio kontrolę sudaro ne vien kremas.
Svarbu kasdien plauti ir kruopščiai nusausinti pėdas, reguliariai keisti kojines, prižiūrėti avalynę ir neleisti pėdoms ilgai būti drėgnoms.
Sportuojantiems žmonėms tai ypač aktualu. Po treniruotės prakaituotas kojines geriau pakeisti kuo greičiau, o sportinius batelius palikti gerai išdžiūti.
Dar viena klaida – kasytis
Niežėjimas gali būti labai nemalonus, tačiau pažeistos vietos kasymas nėra geras sprendimas.
Taip galima papildomai pažeisti odą ir per rankas pernešti infekciją į kitas kūno vietas.
Palietus pažeistą vietą verta nusiplauti rankas.
Jeigu oda tarp pirštų jau sutrūkinėjusi ar kraujuoja, reikėtų būti dar atsargesniems.
Paprasta rutina gali būti svarbesnė už sudėtingus receptus
Internete galima rasti daugybę pėdų grybelio receptų – nuo acto ir sodos iki įvairių žolelių, aliejų ar naminių tepalų.
Kai kurie jų gali suteikti trumpalaikį komfortą, tačiau tai nėra tas pats, kas sunaikinti infekciją.
Todėl paprastesnis kelias dažnai yra geresnis: pirmiausia įsitikinti, kad problema iš tiesų panaši į grybelinę infekciją, pasirinkti tinkamą priešgrybelinį preparatą ir kartu pašalinti sąlygas, kurios padeda grybeliui išlikti.
Medetkos gali likti tradicine odos priežiūros priemone, tačiau jos neturėtų užgožti svarbiausio dalyko – pėdų grybelis yra infekcija, todėl patikimas gydymas ir kasdienė higiena yra kur kas svarbiau už pažadą, kad vienas naminis tepalas „viską išgydys“.
Kantrybės čia tikrai reikia. Tačiau nuoseklus gydymas, sausos pėdos, švarios kojinės ir tinkama avalynės priežiūra suteikia kur kas daugiau naudos nei nuolatinis naujų „stebuklingų“ receptų bandymas.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt