Pajutus pažįstamą dilgčiojimą ant lūpos, norisi veikti kuo greičiau. Pūslelinė dažnai pasirodo pačiu netinkamiausiu metu, todėl internete netrūksta naminių receptų, žadančių ją panaikinti per kelias valandas.
Vienas populiariausių patarimų skamba itin paprastai: susmulkinti česnako skiltelę, uždėti tiesiai ant pūslelės, palaikyti apie 10 minučių ir procedūrą pakartoti kelis kartus. Kartais net tvirtinama, kad taip pūslelinė gali išnykti vos per 12 valandų.
Skamba patraukliai, tačiau čia yra rimta problema.
Patikimų įrodymų, kad žalias česnakas panaikintų lūpų pūslelinę per 12 valandų, nėra. Dar daugiau – šviežias česnakas, ilgiau laikomas tiesiai ant odos ar lūpų, gali ją stipriai sudirginti.
Todėl šio seno patarimo geriau nekartoti aklai.
Pūslelinę sukelia virusas, o ne bakterijos, tad ir dažnai girdimas česnako apibūdinimas kaip „natūralaus antibiotiko“ šiuo atveju nėra tinkamas paaiškinimas.
Pūslelinė nėra paprastas spuogelis
Lūpų pūslelinę dažniausiai sukelia herpes simplex virusas, paprastai HSV-1.
Pirmasis ženklas nebūtinai būna matoma pūslelė.
Dalis žmonių dar prieš jai atsirandant pajunta dilgčiojimą, niežėjimą, deginimą ar tempimą vienoje lūpos vietoje.
Vėliau gali susiformuoti viena ar kelios skysčio pripildytos pūslelės.
Jos pratrūksta, susidaro šašas ir galiausiai pažeista vieta užgyja.
Sveikiems žmonėms pūslelinė dažniausiai praeina savaime. Įvairūs medicininiai šaltiniai nurodo maždaug 5–15 dienų gijimo laikotarpį, nors konkrečiam žmogui jis gali skirtis.
Todėl pažadas visiškai panaikinti pūslelinę per 12 valandų yra nerealistiškas.
Kodėl pūslelinė gali sugrįžti?
Herpes simplex viruso ypatybė ta, kad po pirmosios infekcijos jis iš organizmo paprasčiausiai nedingsta.
Virusas lieka nervų ląstelėse ir vėliau gali vėl suaktyvėti.
Vienam žmogui pūslelinė pasirodo kartą per kelerius metus, kitam – gerokai dažniau.
Protrūkius gali paskatinti įvairūs veiksniai.
Tarp dažniausiai minimų yra stresas, nuovargis, liga, stipri saulė, lūpų pažeidimai ir kai kuriems žmonėms hormoniniai pokyčiai.
Todėl žmogui gali susidaryti įspūdis, kad kažkoks naminis metodas „visam laikui išgydė“ pūslelinę, nors iš tikrųjų virusas tiesiog kurį laiką išlieka neaktyvus.
Iš kur atsirado patarimas naudoti česnaką?
Česnakas nėra visiškai neįdomus augalas.
Jame yra įvairių sieros junginių, tarp jų – alicino, kuris susidaro česnaką susmulkinus ar sutraiškius.
Laboratoriniuose tyrimuose česnako junginiai tiriami dėl įvairių biologinių savybių.
Tačiau čia labai lengva padaryti klaidingą išvadą.
Jeigu tam tikra medžiaga laboratorijoje pasižymi antimikrobinėmis savybėmis, tai nereiškia, kad žalią produktą saugu uždėti ant pažeistos žmogaus odos ir tikėtis tokio paties gydomojo rezultato.
Laboratorinis tyrimas ir gydymas namuose – visiškai skirtingi dalykai.
Būtent todėl žalias česnakas nėra standartinis dermatologų rekomenduojamas pūslelinės gydymo metodas.
Kodėl žalio česnako geriau nedėti tiesiai ant lūpos?
Problema ta, kad česnakas yra gana stiprus.
Ant jautrios odos laikomas žalias česnakas gali sukelti dirginimą ir kontaktinį dermatitą, o aprašyta ir stipresnių odos pažeidimų.
Lūpų oda ir taip yra jautri, o pūslelinės pažeista vieta – dar jautresnė.
Todėl bandymas „nudeginti“ pūslelę česnaku gali baigtis priešingai nei tikėtasi.
Vietoje greitesnio gijimo galima sulaukti didesnio paraudimo, skausmo ir papildomai pažeistos odos.
Ypač nereikėtų susmulkinto česnako palikti ant odos ilgam arba tvirtinti pleistru.
Natūralus produktas nebūtinai yra švelnus odai.
O kaip dėl spuogų?
Pirminiame naminiame recepte tas pats česnako metodas kartais rekomenduojamas ir spuogams.
Tačiau pūslelinė ir spuogai nėra tas pats.
Pūslelinę sukelia herpes simplex virusas.
Spuogų atsiradimas susijęs su riebalinių liaukų veikla, užsikimšusiomis poromis, uždegimu ir kitais veiksniais.
Todėl vienas „universalus“ naminis metodas abiem problemoms neturi medicininio pagrindo.
Žalias česnakas gali sudirginti ir spuoguotą odą, todėl tepti jo ant veido taip pat nėra gera mintis.
Ką daryti pajutus pirmąjį dilgčiojimą?
Čia laikas iš tiesų svarbus.
Kai kurie antivirusiniai preparatai geriausiai veikia pradėti naudoti labai anksti – dar pajutus pirmąjį dilgčiojimą, niežėjimą ar deginimą.
Vaistininkas gali padėti pasirinkti tinkamą nereceptinę priemonę ir paaiškinti, kaip ją naudoti.
Esant didelėms, labai skausmingoms ar dažnai pasikartojančioms pūslelinėms, gydytojas gali skirti geriamųjų antivirusinių vaistų.
Gydant herpes simplex infekciją naudojami antivirusiniai vaistai, pavyzdžiui, acikloviras ar valacikloviras.
Jie viruso iš organizmo nepašalina, tačiau tam tikrais atvejais gali sutrumpinti protrūkį ir palengvinti simptomus.
Paprastos priemonės, kurios gali palengvinti savijautą
Kol pūslelinė gyja, svarbiausias tikslas – papildomai jos nedirginti.
Stenkitės pūslelės nekrapštyti.
Jeigu ją palietėte, nusiplaukite rankas.
Skaudančią vietą kai kuriems žmonėms maloniai nuramina vėsus kompresas.
Jeigu lūpos sausėja ir skilinėja, jas galima palaikyti drėgnas tinkama apsaugine priemone.
Jeigu rūgštus arba labai sūrus maistas dirgina pažeistą vietą, kelioms dienoms jo galima vengti.
Svarbu gerti pakankamai skysčių.
Tai nėra stebuklingos priemonės, tačiau jos gali padėti lengviau išlaukti natūralų gijimo procesą.
Pūslelinė yra užkrečiama
Tai viena svarbiausių dalykų, kuriuos žmonės kartais pamiršta.
Lūpų pūslelinė gali būti perduodama kitam žmogui.
Užkrečiamumas gali prasidėti dar tada, kai juntamas pirmasis dilgčiojimas, ir tęstis iki visiško pažeistos vietos sugijimo.
Todėl protrūkio metu nereikėtų bučiuotis.
Taip pat nereikėtų dalytis lūpų balzamu, kosmetika, rankšluosčiais, puodeliais ar kitais daiktais, kurie gali liestis su pažeista vieta.
Palietus pūslelinę reikia nusiplauti rankas.
Ypač svarbu po to neliesti akių.
Herpes simplex virusas gali pažeisti ir akis, o tai jau gali tapti rimta medicinine problema.
Turite pūslelinę? Nebučiuokite kūdikio
Tai verta išskirti atskirai.
Žmogus, turintis aktyvią pūslelinę, neturėtų bučiuoti naujagimio.
Herpes infekcija naujagimiui gali būti labai pavojinga.
Todėl net jeigu pūslelė atrodo maža ir beveik sugijusi, rizikuoti neverta.
Artimą kontaktą geriausia atidėti iki visiško pažeidimo sugijimo ir itin kruopščiai laikytis rankų higienos.
Kada pūslelinė jau nėra tik kosmetinė problema?
Dažniausiai sveikam suaugusiam žmogui pūslelinė praeina savaime.
Tačiau yra situacijų, kai reikėtų kreiptis į gydytoją.
Jeigu pažeidimas labai didelis arba neįprastai skausmingas, pūslelinė nepradeda gyti maždaug per 10 dienų arba protrūkiai kartojasi labai dažnai, verta pasitarti su sveikatos specialistu.
Papildomo atsargumo reikia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Taip pat nereikėtų ignoruoti akių simptomų.
Jeigu kartu su pūsleline akis pradeda skaudėti, parausta, ašaroja, atsiranda jautrumas šviesai ar atrodo, kad į ją pateko smėlio, reikia skubiai kreiptis medicininės pagalbos.
Ar įmanoma sumažinti pūslelinės pasikartojimo tikimybę?
Visiškai garantuoti, kad ji daugiau niekada nepasirodys, negalima.
Tačiau galima stebėti savo organizmą ir pabandyti nustatyti individualius protrūkių veiksnius.
Jeigu pūslelinė dažniausiai atsiranda po intensyvaus buvimo saulėje, gali padėti lūpų balzamas su apsauga nuo ultravioletinių spindulių.
Jeigu protrūkiai dažnesni po bemiegių ar labai įtemptų laikotarpių, verta daugiau dėmesio skirti miegui ir poilsiui.
Svarbiausia stebėti pasikartojantį modelį.
Vienam žmogui provokuojantis veiksnys gali būti saulė, kitam – liga ar didelis nuovargis.
Česnaką geriau palikti virtuvei
Česnakas yra puikus maisto produktas ir gali būti sveikos, įvairios mitybos dalis.
Tačiau nereikia jo paversti vaistu nuo kiekvienos problemos.
Pūslelinės atveju teiginys, kad česnako skiltelė gali panaikinti problemą per 12 valandų, nėra pagrįstas patikimais klinikiniais įrodymais.
Dar svarbiau – bandymas laikyti žalią česnaką tiesiai ant pažeistos lūpos gali papildomai sudirginti odą.
Todėl pajutus pirmąjį pūslelinės dilgčiojimą daug racionaliau pasitarti su vaistininku dėl tinkamos antivirusinės priemonės, saugoti pažeistą vietą ir laikytis higienos.
Kartais senas naminis patarimas skamba patraukliai vien todėl, kad yra labai paprastas.
Tačiau paprasčiausias sprendimas nebūtinai yra geriausias – o šiuo atveju česnakui daug saugesnė vieta yra vakarienėje, o ne ant pūslelinės.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt