Ryškiai geltona ciberžolė daugeliui pirmiausia asocijuojasi su kariu ir rytietiška virtuve. Tačiau pastaraisiais metais šis prieskonis sulaukė didelio mokslininkų dėmesio dėl jame esančio kurkumino – augalinio junginio, tiriamo dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių.
Internete apie ciberžolę galima rasti ir gerokai drąsesnių teiginių. Jai priskiriamas gebėjimas „valyti organizmą“, gydyti vėžį, diabetą, depresiją ar net pakeisti receptinius vaistus.
Čia svarbu atskirti du dalykus: perspektyvius mokslinius tyrimus ir įrodytą gydymą. Ciberžolė gali būti vertinga subalansuotos mitybos dalis, tačiau tai nėra universalus vaistas ir jos nereikėtų naudoti vietoje gydytojo paskirto gydymo.
Kas iš tikrųjų yra kurkuminas?
Ciberžolė gaunama iš Curcuma longa augalo šakniastiebių. Ji šimtmečius naudojama Azijos virtuvėje, o tradicinėse praktikose jai buvo priskiriama įvairių savybių.
Vienas geriausiai žinomų ciberžolėje esančių junginių yra kurkuminas.
Būtent jis ir tapo daugybės laboratorinių bei klinikinių tyrimų objektu. Mokslininkus domina galimas kurkumino poveikis uždegiminiams procesams ir oksidaciniam stresui.
Tačiau yra viena problema, apie kurią populiariuose straipsniuose dažnai nutylima.
Iš paprasto maisto gaunamas kurkuminas organizme pasisavinamas gana ribotai. Todėl tyrimuose naudojami ekstraktai ir jų dozės negali būti tiesiogiai prilyginami žiupsneliui ciberžolės, įbertam į vakarienę.
1. Ciberžolė ir uždegiminiai procesai
Tai viena įdomiausių ciberžolės tyrimų sričių.
Uždegimas pats savaime nėra blogas reiškinys. Tai normali organizmo reakcija į pažeidimą ar infekciją. Problemos gali prasidėti tada, kai uždegiminiai procesai tampa ilgalaikiai.
Kurkuminas laboratoriniuose ir klinikiniuose tyrimuose tiriamas dėl galimo poveikio tam tikriems uždegimo mechanizmams.
Kai kurie tyrimai rodo potencialią naudą, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad ciberžolė veikia geriau už priešuždegiminius vaistus.
Tai ypač svarbus skirtumas.
Jeigu žmogui dėl konkrečios ligos paskirti priešuždegiminiai vaistai, jų nutraukti ir pakeisti ciberžole savarankiškai nereikėtų.
2. Kodėl ciberžolė siejama su antioksidantais?
Kasdien organizme vyksta daugybė cheminių reakcijų, kurių metu susidaro laisvieji radikalai. Organizmas turi savo apsaugos sistemas, tačiau mityboje esantys antioksidacinėmis savybėmis pasižymintys junginiai taip pat domina mokslininkus.
Kurkuminas laboratorinėmis sąlygomis pasižymi antioksidaciniu aktyvumu.
Vis dėlto tai nereiškia, kad didelis ciberžolės kiekis „išvalo toksinus“ ar akimirksniu atjaunina organizmą.
Žmogaus organizmas nėra valomas vienu produktu. Už medžiagų apykaitą ir nereikalingų medžiagų pašalinimą pirmiausia atsakingos kepenys, inkstai, plaučiai, virškinimo sistema ir kiti natūralūs organizmo mechanizmai.
3. Ar ciberžolė gali būti naudinga sąnariams?
Tai dar viena aktyviai tyrinėjama sritis.
Kai kuriuose tyrimuose kurkumino preparatai buvo siejami su nedideliu osteoartrito simptomų, pavyzdžiui, skausmo ar sustingimo, sumažėjimu.
Tačiau rezultatus reikia vertinti atsargiai, nes tyrimuose gali būti naudojami skirtingos koncentracijos preparatai ir skirtingos dozės.
Todėl žmogui, kurį nuolat vargina sąnarių skausmas, svarbiau nustatyti jo priežastį, o ne vien pradėti vartoti ciberžolės papildus.
4. Ciberžolė ir širdies sveikata
Internete galima aptikti teiginių, kad ciberžolė gali pakeisti cholesterolį mažinančius vaistus. Tokie teiginiai klaidina.
Kurkumino poveikis cholesterolio rodikliams ir širdies bei kraujagyslių sistemai iš tiesų tyrinėjamas, tačiau ciberžolė nėra receptinių statinų pakaitalas.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai daug svarbesnis bendras gyvenimo būdas: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, nerūkymas, normalus kraujospūdis ir gydytojo paskirto gydymo laikymasis.
Jeigu žmogui paskirtas atorvastatinas ar kitas cholesterolį mažinantis vaistas, jo nereikėtų nutraukti vien dėl to, kad pradėta vartoti ciberžolė.
5. Ar ji gali pakeisti aspiriną?
Ne.
Tai vienas pavojingiausių internete paplitusių mitų.
Kai kuriuose tyrimuose kurkuminas nagrinėjamas dėl poveikio trombocitams ir kraujo krešėjimo procesams, tačiau tai nėra pagrindas aspiriną pakeisti ciberžole.
Kai kuriems pacientams mažos aspirino dozės skiriamos dėl labai konkrečios širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Savavališkai nutraukti tokį gydymą gali būti pavojinga.
Be to, didesni ciberžolės ar kurkumino papildų kiekiai gali būti aktualūs žmonėms, vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus, todėl papildus verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.
6. O kaip dėl cukraus kiekio kraujyje?
Kurkuminas taip pat tiriamas metabolinės sveikatos srityje.
Tačiau teiginiai, kad jis šimtus ar tūkstančius kartų veiksmingesnis už metforminą, neturėtų būti pateikiami kaip praktinis medicininis faktas.
Metforminas yra plačiai naudojamas ir gerai ištirtas receptinis vaistas. Ciberžolė jo nepakeičia.
Žmonės, sergantys cukriniu diabetu, neturėtų keisti vaistų dozės ar jų nutraukti nepasitarę su gydytoju.
7. Ciberžolė ir vėžys: čia reikia ypatingo atsargumo
Kurkuminas iš tiesų intensyviai tiriamas laboratorijose, įskaitant tyrimus su vėžinėmis ląstelėmis.
Tačiau laboratorijoje stebimas poveikis nėra tas pats, kas įrodymas, jog produktas išgydo žmogaus vėžį.
Todėl teiginiai, kad ciberžolė „naikina vėžį“ arba gali pakeisti chemoterapiją, yra klaidinantys ir potencialiai pavojingi.
Onkologinio gydymo nereikėtų keisti jokiais maisto produktais, žolelėmis ar papildais be gydančio onkologo žinios.
8. Ar ciberžolė gali padėti nuotaikai?
Kurkumino poveikis nuotaikai ir depresijos simptomams taip pat tyrinėjamas.
Kai kurių tyrimų rezultatai įdomūs, tačiau jie nėra pakankamas pagrindas ciberžolę vadinti antidepresantų pakaitalu.
Depresija gali būti rimta sveikatos būklė, todėl paskirtų vaistų, tokių kaip fluoksetinas, nereikėtų savarankiškai keisti ciberžole ar jos papildais.
Kaip paprastai įtraukti ciberžolę į mitybą?
Paprasčiausias būdas – vertinti ją kaip prieskonį, o ne vaistą.
Ciberžolė tinka sriuboms, ryžių patiekalams, troškiniams, daržovėms, kiaušiniams ir įvairiems padažams.
Dažnai ji derinama su juodaisiais pipirais. Juose esantis piperinas gali padidinti kurkumino biologinį prieinamumą, tačiau tai taip pat reiškia, kad koncentruotų papildų poveikis ir galimos sąveikos su vaistais tampa dar svarbesni.
Įprasti maistiniai ciberžolės kiekiai daugeliui žmonių yra visai kas kita nei didelės koncentruotų papildų dozės.
Kada reikėtų būti atsargiems?
Ypač atsargiai reikėtų vertinti didelių dozių ciberžolės ar kurkumino papildus, jei vartojami receptiniai vaistai, yra tulžies pūslės ar virškinimo sistemos problemų, planuojama operacija arba vartojami kraujo krešėjimą veikiantys preparatai.
Tokiais atvejais geriausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Ciberžolė verta vietos virtuvėje, bet ne vaistinėlės pakeitimo
Ciberžolė nėra stebuklingas vaistas, tačiau dėl to ji netampa beverte.
Tai įdomus augalinis produktas, kurio sudėtyje esantis kurkuminas ir toliau intensyviai tyrinėjamas. Ciberžolė gali suteikti patiekalams skonio, spalvos ir papildyti įvairią augaliniais produktais turtingą mitybą.
Svarbiausia nepasiduoti pažadams, kad vienas prieskonis gali pakeisti aspiriną, statinus, metforminą, antidepresantus ar onkologinį gydymą.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt