Garstyčios daugeliui pirmiausia asocijuojasi su padažu prie mėsos, dešrelių ar sumuštinių. Tačiau jų pagrindas – garstyčių sėklos – turi įvairių augalinių junginių, todėl jau seniai domina ir mokslininkus.
Internete galima rasti gerokai drąsesnių teiginių: esą pakanka kasdien suvalgyti šaukštelį garstyčių, kad sumažėtų kraujospūdis, išnyktų sąnarių skausmai ar net būtų galima išvengti įvairių ligų. Tokius pažadus vertėtų vertinti atsargiai.
Garstyčios gali būti įprastos subalansuotos mitybos dalis, tačiau jos nėra vaistas nuo hipertenzijos ar kitų ligų. Be to, svarbu atskirti pačias garstyčių sėklas nuo parduotuvėje perkamo garstyčių padažo – jų sudėtis nėra vienoda.
Kodėl garstyčių sėklos sulaukia tiek dėmesio?
Garstyčios gaminamos iš Brassica arba Sinapis gentims priklausančių augalų sėklų. Būtent jose randama gliukozinolatų ir kitų biologiškai aktyvių augalinių medžiagų.
Gliukozinolatai priklauso junginių grupei, kuri taip pat būdinga brokoliams, kopūstams, žiediniams kopūstams ir kitoms kryžmažiedėms daržovėms.
Garstyčių sėklose taip pat yra riebalų, baltymų, skaidulinių ir mineralinių medžiagų. Mokslinėje literatūroje nagrinėjamos galimos jų sudedamųjų dalių antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės.
Tačiau čia yra svarbi riba: tai, kad maiste randama potencialiai naudingų medžiagų, dar nereiškia, kad nedidelis jo kiekis gali gydyti konkrečią ligą.
Todėl garstyčias geriau vertinti kaip prieskonį, galintį paįvairinti mitybą, o ne kaip naminį vaistą.
Ar šaukštelis garstyčių per dieną tikrai naudingas?
Vieno universalaus kiekio, kurį turėtų kasdien suvalgyti kiekvienas žmogus, nėra.
Jeigu mėgstate garstyčias, nedidelis jų kiekis gali būti puikus būdas suteikti patiekalui daugiau skonio nepridedant daug kalorijų.
Pavyzdžiui, garstyčiomis galima gardinti keptą vištieną, žuvį, daržoves, salotas, sumuštinius ar naminius padažus.
Tačiau verta perskaityti produkto etiketę.
Skirtingų gamintojų garstyčių sudėtis gali smarkiai skirtis. Viename indelyje gali būti daugiausia garstyčių sėklų, vandens ir acto, kitame – nemažai druskos, cukraus bei kitų priedų.
Tai ypač aktualu žmonėms, kurie stengiasi riboti natrio kiekį.
Garstyčios ir kraujospūdis – čia svarbu nesuklysti
Originaliame liaudiškame patarime teigiama, kad esant padidėjusiam kraujospūdžiui reikėtų dešimt dienų per pietus suvalgyti pusę arbatinio šaukštelio garstyčių sėklų.
Tokio patarimo kaip hipertenzijos gydymo metodo pateikti nereikėtų.
Padidėjęs kraujospūdis yra rimta sveikatos būklė, o jo kontrolė priklauso nuo daugelio veiksnių – bendros mitybos, kūno svorio, fizinio aktyvumo, suvartojamo natrio kiekio, alkoholio, rūkymo, kitų ligų ir, kai reikia, gydytojo paskirtų vaistų.
Dar viena problema – internete dažnai supainiojamos paprastosios garstyčios su juodgrūde (Nigella sativa), dar vadinama juoduoju kuminu.
Tai nėra tas pats augalas.
Tyrimuose iš tiesų nagrinėtas Nigella sativa papildų poveikis kraujospūdžiui ir kai kuriose metaanalizėse nustatytas nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas. Tačiau šių rezultatų negalima automatiškai priskirti įprastoms geltonosioms ar rudosioms garstyčių sėkloms.
Todėl teiginys, kad įprastos garstyčios per dešimt dienų „visam laikui normalizuos kraujospūdį“, nėra pagrįstas.
Netikėta detalė – paruoštose garstyčiose gali būti nemažai druskos
Žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, kartais daug dėmesio skiria tam, ką valgyti papildomai, tačiau pamiršta pažiūrėti, kiek druskos gauna su kasdieniais produktais.
Tai aktualu ir garstyčioms.
Amerikos širdies asociacija garstyčias mini tarp pagardų, kuriuose, priklausomai nuo produkto, gali būti nemažai natrio. Todėl rekomenduojama lyginti etiketes ir, kai reikia, rinktis mažiau natrio turinčius variantus.
Taigi žmogui, kontroliuojančiam kraujospūdį, nėra prasmės pradėti valgyti didelius kiekius sūraus garstyčių padažo vien todėl, kad kažkur perskaitė apie tariamą jo naudą kraujospūdžiui.
Daug svarbiau vertinti visą dienos racioną.
Kuo įdomios pačios garstyčių sėklos?
Garstyčių sėklų sudėtis gerokai įdomesnė nei vien jų aštrus skonis.
Mokslinėje literatūroje jos aprašomos kaip gliukozinolatų ir įvairių riebalų rūgščių šaltinis. Tiriama, kaip šios medžiagos gali veikti oksidacinius ir uždegiminius procesus organizme.
Vis dėlto tarp laboratorijoje pastebėto biologinio poveikio ir realaus ligos gydymo žmogui yra didelis skirtumas.
Todėl formuluotė „garstyčios gydo uždegimą“ būtų pernelyg kategoriška.
Tiksliau sakyti, kad garstyčių sėklose yra medžiagų, kurių biologinis poveikis tiriamas, o pats produktas gali būti įvairios ir subalansuotos mitybos dalis.
Garstyčios gali padėti vienu labai paprastu būdu
Yra ir gerokai praktiškesnis jų privalumas.
Ryškus garstyčių skonis gali padėti pagardinti maistą nenaudojant didelio kiekio riebių padažų.
Pavyzdžiui, natūralų jogurtą galima sumaišyti su nedideliu kiekiu garstyčių, citrinos sulčių ir žalumynų. Gaunamas paprastas padažas salotoms, daržovėms ar mėsai.
Garstyčios taip pat dera su:
- keptomis daržovėmis;
- vištiena ir kalakutiena;
- žuvimi;
- ankštinėmis daržovėmis;
- bulvėmis;
- naminiais salotų padažais.
Tačiau ir čia galioja paprasta taisyklė – verta tikrinti konkretaus produkto sudėtį.
Ar aštresnės garstyčios yra sveikesnės?
Nebūtinai.
Garstyčių aštrumas priklauso nuo naudojamų sėklų rūšies, jų apdorojimo ir kitų ingredientų. Stipresnis skonis savaime nereiškia didesnės naudos sveikatai.
Daug svarbiau pasižiūrėti į sudedamųjų dalių sąrašą.
Paprastesnės sudėties produkte dažniausiai rasite garstyčių sėklas, vandenį, actą, prieskonius ir druską. Saldžiose ar specialiai pagardintose garstyčiose gali būti gerokai daugiau cukraus.
Jeigu garstyčias valgote dažnai, šie skirtumai tampa reikšmingesni.
Kam su garstyčiomis reikėtų elgtis atsargiau?
Nors įprasti maistiniai garstyčių kiekiai daugeliui žmonių nėra problema, jos tinka ne visiems.
Garstyčios yra vienas iš maisto produktų, galinčių sukelti alerginę reakciją. Žmonėms, kuriems nustatyta alergija garstyčioms, jų reikėtų vengti.
Labai aštrūs produktai taip pat gali netikti žmonėms, kuriems jie sustiprina rėmenį, skrandžio ar virškinamojo trakto diskomfortą.
Jeigu dėl konkrečios ligos gydytojas rekomendavo riboti natrį, verta atidžiau tikrinti paruoštų garstyčių etiketes.
Svarbiausia – garstyčiomis negalima savavališkai pakeisti paskirtų vaistų.
Naminės garstyčios turi vieną privalumą
Norintiems geriau kontroliuoti sudėtį galima išbandyti namines garstyčias.
Jų privalumas labai paprastas: patys sprendžiate, kiek naudoti druskos ir cukraus.
Amerikos širdies asociacija taip pat pateikia naminių garstyčių variantą ir pažymi, kad gaminant pagardus namuose galima lengviau kontroliuoti pridėtos druskos bei cukraus kiekį.
Tai daug racionalesnis būdas kalbėti apie garstyčių naudą nei žadėti, kad vienas šaukštelis išgydys konkrečią ligą.
Taigi ar verta valgyti garstyčias?
Jeigu jas mėgstate – tikrai galima.
Garstyčios suteikia patiekalams ryškų skonį, o jų sėklose yra įdomių augalinių junginių. Jos gali būti visavertės mitybos dalis ir padėti paįvairinti įprastus patiekalus.
Tačiau stebuklingos taisyklės „vienas šaukštelis per dieną – ir būsite sveiki“ nėra.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti pažadus, kad garstyčių sėklos per kelias dienas normalizuos kraujospūdį, išgydys sąnarius ar pakeis vaistus. Sveikatai daug daugiau reikšmės turi visas mitybos modelis ir gyvenimo būdas, o ne vienas produktas.
Tad garstyčių indelį virtuvėje tikrai verta turėti. Tiesiog geriausia jį laikyti maisto produktu, o ne vaistų pakaitalu.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt