Pagrindinis Patarimai Jonažolių aliejus: tradicinis receptas, naudojamas odos priežiūrai ir kasdienėje žolininkystėje

Jonažolių aliejus: tradicinis receptas, naudojamas odos priežiūrai ir kasdienėje žolininkystėje

by Aurelijus Arlauskas

Jonažolė nuo seno laikoma vienu geriausiai žinomų vaistinių augalų Europoje. Lietuvoje ji auga pievose, pakelėse ir saulėtose vietose, o jos ryškiai geltoni žiedai jau daugelį amžių naudojami įvairiems augaliniams preparatams gaminti. Vienas populiariausių būdų panaudoti šį augalą – jonažolių aliejus, ruošiamas iš šviežių žiedų ir alyvuogių aliejaus.

Liaudies medicinoje šis aliejus buvo naudojamas odos priežiūrai, sumušimams, smulkiems įbrėžimams ir įvairiems masažams. Internete galima rasti ir kur kas platesnių teiginių apie jo poveikį, tačiau svarbu žinoti, kad ne visi jie yra patvirtinti moksliniais tyrimais. Todėl jonažolių aliejų reikėtų vertinti kaip tradicinę augalinę priemonę, kuri gali papildyti kasdienę odos priežiūrą, tačiau negali pakeisti gydytojo paskirto gydymo.

Kodėl jonažolė vertinama jau šimtmečius?

Jonažolė (Hypericum perforatum) minima daugelyje senųjų Europos žolininkystės knygų. Ji buvo renkama vasaros pradžioje, kai augalas gausiai žydi, nes manyta, kad tuo metu jame sukaupta daugiausia vertingų medžiagų.

Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad jonažolėje randama įvairių biologiškai aktyvių junginių:

  • flavonoidų;
  • taninų;
  • hipericino;
  • hiperforino;
  • eterinių aliejų.

Būtent dėl šių medžiagų augalas iki šiol sulaukia nemažo mokslininkų dėmesio.

Kaip tradiciškai naudojamas jonažolių aliejus?

Liaudies medicinoje jonažolių aliejus dažniausiai buvo naudojamas išoriškai. Juo tepta oda po įvairių smulkių kasdienių traumų ar siekiant ją suminkštinti.

Dažniausiai minima, kad jis naudotas:

  • sausai ir šiurkščiai odai;
  • nedideliems įbrėžimams;
  • vabzdžių įkandimų sudirgintai odai;
  • po sumušimų;
  • masažams po fizinio krūvio;
  • nedideliems odos sudirgimams.

Svarbu suprasti, kad tai yra tradiciniai naudojimo būdai. Esant rimtoms žaizdoms, stipriems nudegimams ar infekcijoms, būtina kreiptis į gydytoją.

Kuo ypatingas alyvuogių aliejus?

Šiam receptui dažniausiai pasirenkamas alyvuogių aliejus neatsitiktinai.

Jis pasižymi:

  • geru stabilumu;
  • gebėjimu iš augalų ištraukti riebaluose tirpstančias medžiagas;
  • odą minkštinančiomis savybėmis.

Brandinimo metu alyvuogių aliejus palaipsniui prisotinamas jonažolės pigmentų ir kitų augale esančių medžiagų, todėl įgauna sodrią rausvai raudoną spalvą.

Kodėl aliejus tampa raudonas?

Vienas įdomiausių šio recepto bruožų – spalvos pokytis.

Brandinant saulėje aliejus iš šviesiai gelsvo palaipsniui tampa rausvas arba net tamsiai raudonas.

Taip nutinka dėl jonažolėje esančių natūralių pigmentų, kurie pereina į aliejų.

Būtent dėl šios spalvos seniau jis kartais buvo vadinamas „raudonuoju aliejumi“.

Tradicinis jonažolių aliejaus receptas

Šis receptas perduodamas iš kartos į kartą ir išliko beveik nepakitęs.

Reikės:

  • gausiai žydinčių šviežių jonažolės žiedų;
  • kokybiško alyvuogių aliejaus.

Paruošimas

Nuskintus žiedus lengvai apžiūrėkite ir pašalinkite pažeistas dalis.

Jeigu reikia, trumpai nusausinkite.

Sudėkite juos į švarų stiklainį.

Žiedus švelniai prispauskite, tačiau jų nesusmulkinkite.

Užpilkite alyvuogių aliejumi taip, kad visi augalai būtų visiškai apsemti.

Indą uždenkite dangteliu, kuris leistų cirkuliuoti orui, arba švaria marle.

Pastatykite šiltoje ir šviesioje vietoje.

Tradiciškai mišinys brandinamas apie 40 dienų.

Per tą laiką verta retkarčiais patikrinti, ar visi žiedai išlieka panirę aliejuje.

Pasibaigus brandinimo laikui aliejų perkoškite.

Supilkite į švarų tamsaus stiklo butelį.

Laikykite vėsioje ir nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje.

Kiek laiko galima laikyti?

Tinkamai pagamintas ir laikomas jonažolių aliejus dažniausiai išsilaiko iki vienerių metų.

Jeigu pasikeičia kvapas, spalva arba atsiranda kitų gedimo požymių, jo naudoti nereikėtų.

Ką svarbu žinoti prieš naudojant?

Nors jonažolė yra natūralus augalas, tai nereiškia, kad ji tinka visiems.

Reikėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.

Jonažolė gali padidinti odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Todėl patepus odą šiuo aliejumi nerekomenduojama ilgai būti tiesioginėje saulėje.

Jeigu oda jautri, prieš naudojimą verta nedidelį kiekį aliejaus patepti ant mažo odos ploto ir stebėti, ar neatsiranda nepageidaujamų reakcijų.

Ar galima vartoti į vidų?

Internete galima rasti receptų, kuriuose siūloma jonažolių aliejų vartoti ir per burną.

Tačiau savarankiškai to daryti nerekomenduojama.

Jonažolė gali sąveikauti su įvairiais vaistais, todėl prieš vartojant jos preparatus būtina pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Tai ypač svarbu žmonėms, vartojantiems:

  • antidepresantus;
  • kraują skystinančius vaistus;
  • hormoninę kontracepciją;
  • kai kuriuos širdies ar imuninę sistemą veikiančius vaistus.

Kodėl šis receptas išliko populiarus?

Daugelis tradicinių receptų išlieka populiarūs ne todėl, kad žada stebuklus, o todėl, kad yra paprasti ir paremti ilgamete patirtimi.

Jonažolių aliejus yra vienas iš tokių pavyzdžių. Jam pagaminti reikia vos dviejų ingredientų, o pats procesas nereikalauja sudėtingos įrangos.

Šis aliejus gali būti naudojamas kaip natūrali odos priežiūros priemonė, masažinis aliejus ar tradicinis augalinis preparatas kasdienei priežiūrai.

Svarbiausia nepamiršti, kad natūralios priemonės nėra universali išeitis nuo visų negalavimų. Jei atsiranda stiprus skausmas, infekcija, negyjanti žaizda ar kiti rimti sveikatos sutrikimai, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Būtent atsakingas požiūris leidžia suderinti ilgametes žolininkystės tradicijas su šiuolaikinėmis medicinos žiniomis ir saugiai naudoti augalinius preparatus kasdienėje priežiūroje.

REKLAMA

REKOMENDUOJAMI VIDEO

TAIP PAT SKAITYKITE