Ryte išlipate iš lovos, žengiate pirmą žingsnį ir kulną persmelkia aštrus skausmas. Po kelių minučių vaikščiojimo jis šiek tiek atlėgsta, tačiau ilgiau pastovėjus ar pasivaikščiojus vėl sustiprėja. Tokį pojūtį žmonės dažnai vadina tiesiog „kulno spygliu“.
Internete galima rasti daugybę liaudiškų receptų: medaus ir avižų kompresus, kiaušinio trynį, jodą, kamparo aliejų, raudonuosius pipirus ar net kombučią. Problema ta, kad pažadai, jog tokios priemonės per 10 dienų „ištirpdys“ kulno ataugą, nėra pagrįsti patikimais įrodymais.
Dar svarbiau – pats kulno skausmas nebūtinai atsiranda dėl kaulinės ataugos.
Dažna skausmo priežastis yra padų fascijos problema, vadinama plantariniu fascitu arba plantariniu kulno skausmu. Tai stora audinio juosta, einanti pėdos apačia nuo kulno link pirštų ir padedanti išlaikyti pėdos skliautą.
Todėl prieš ieškant dar vieno naminio tepalo verta suprasti, kas iš tikrųjų vyksta pėdoje.
Kodėl labiausiai skauda žengiant pirmuosius žingsnius?
Vienas tipiškiausių plantarinio fascito požymių – skausmas pėdos apačioje ties kulnu ir skliautu.
Ypač būdingas rytinis skausmas.
Žmogus atsikelia iš lovos ir pirmieji žingsniai būna nemaloniausi. Panašiai gali nutikti ilgiau pasėdėjus – atsistojus kulnas vėl skauda stipriau.
Šiek tiek pajudėjus skausmas neretai sumažėja, tačiau ilgai vaikštant, bėgant ar stovint gali vėl sustiprėti.
Būtent toks skausmo pobūdis yra daug informatyvesnis už patį žodį „spyglys“.
Kulno atauga gali būti, tačiau ji nebūtinai skauda
Čia slypi viena didžiausių klaidų.
Rentgeno nuotraukoje kartais matoma nedidelė kaulinė atauga ties kulnikauliu. Žmonės ją vadina kulno pentinu arba spygliu.
Natūralu manyti: jeigu matomas „spyglys“, vadinasi, būtent jis duria ir sukelia skausmą.
Tačiau taip būna ne visada.
Kulno ataugų turi nemažai suaugusių žmonių, kurie visiškai nejaučia skausmo. Todėl vien kaulinės ataugos buvimas dar neįrodo, kad ji yra simptomų priežastis.
Dažnai gydant plantarinį kulno skausmą dėmesys skiriamas ne bandymui kažkaip „ištirpdyti“ kaulinę ataugą, o pėdos apkrovos mažinimui ir padų fascijos būklės gerinimui.
Kodėl atsiranda plantarinis kulno skausmas?
Vienos priežasties nėra.
Problema gali išryškėti, kai pėdai staiga tenka didesnis krūvis nei įprastai. Pavyzdžiui, žmogus pradeda daugiau vaikščioti, bėgioti arba darbe ilgai stovi.
Riziką gali didinti ir prastai amortizuojanti ar pėdos skliauto nepalaikanti avalynė.
Įtakos gali turėti įtempti blauzdos raumenys, didesnis kūno svoris, vaikščiojimas basomis kietu paviršiumi bei tam tikra pėdos biomechanika.
Plokščiapėdystė gali būti vienas iš veiksnių, tačiau teigti, kad ji yra pagrindinė visų „kulno spyglių“ priežastis, būtų netikslu.
Ką pirmiausia galima išbandyti namuose?
Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų gydymas pradedamas nuo gana paprastų ir neinvazinių priemonių.
Pirmiausia verta sumažinti veiklą, kuri akivaizdžiai sustiprina skausmą. Jeigu po ilgo pasivaikščiojimo kulną pradeda stipriai skaudėti, nebūtina per skausmą nueiti dar penkis kilometrus.
Tačiau visiškas nejudėjimas taip pat nėra pagrindinis tikslas.
Svarbiau tinkamai reguliuoti krūvį.
Skaudamą vietą galima trumpai šaldyti. Ledo ar šaldyto produkto nereikėtų dėti tiesiai ant odos – jį reikia suvynioti į audinį.
Dar vienas praktiškas variantas – po pėda atsargiai ridenti šaldyto vandens buteliuką.
Avalynė gali pakeisti daugiau, nei atrodo
Žmonės dažnai ieško tepalo, nors problema gali slypėti tiesiog batuose.
Jeigu visą dieną vaikštoma plonapadžiais batais, šlepetėmis arba kieta avalyne be tinkamos amortizacijos, kulnas gauna papildomą apkrovą.
Todėl rekomenduojama rinktis patogius batus su amortizuojančiu kulnu ir tinkama pėdos skliauto atrama.
Kai kuriems žmonėms padeda vidpadžiai arba kulno pagalvėlės.
Ypač verta vengti ilgo vaikščiojimo basomis kietomis grindimis, jeigu būtent tada simptomai stiprėja.
Tai daug racionalesnis žingsnis nei bandymas „ištraukti spyglį“ medaus kompresu.
Tempimo pratimai – viena svarbiausių priemonių
Jeigu kulno skausmas susijęs su padų fascija, naudingi gali būti švelnūs pėdos ir blauzdos tempimo pratimai.
Paprastą blauzdos tempimą galima atlikti atsirėmus rankomis į sieną.
Vieną koją pastatykite priekyje, kitą – už jos. Galinės kojos kulną laikykite ant grindų ir lėtai perkelkite kūno svorį į priekį, kol pajusite švelnų tempimą blauzdoje.
Svarbu nedaryti staigių judesių.
Galima švelniai tempti ir pačią pėdos apačią.
Jeigu pratimas sukelia stiprų ar aštrų skausmą, jo tęsti nereikėtų.
O kaip medaus ir avižų kompresas?
Originaliame liaudiškame recepte rekomenduojama sumaišyti po šaukštelį medaus ir avižinių dribsnių, masę uždėti ant kulno, apvynioti ir palikti per naktį.
Kaip kosmetinis ar odą minkštinantis mišinys tai viena, tačiau nėra patikimų įrodymų, kad toks kompresas pašalintų plantarinio fascito priežastį ar „ištirpintų“ kaulinę ataugą.
Todėl žadėti, kad po dešimties procedūrų skausmas būtinai išnyks, negalima.
Jeigu žmogui malonu trumpam palepinti pėdas, tai dar nereiškia, kad vyksta pačios ligos gydymas.
Su raudonaisiais pipirais ir jodu geriau neeksperimentuoti
Kai kurie seni receptai siūlo visą dieną kojinėje laikyti maltų aitriųjų pipirų arba kulną reguliariai tepti įvairiais stipriai odą dirginančiais mišiniais.
Tai nėra nekaltas eksperimentas.
Aitrieji pipirai gali stipriai sudirginti odą ir sukelti deginimą. Ypač rizikinga juos ilgą laiką laikyti prispaustus prie odos.
Su jodu taip pat nereikėtų elgtis kaip su universalia priemone nuo sąnarių, kaulų ar pėdų deformacijų.
Tepamas jodas neištiesins deformuoto didžiojo kojos piršto ir nepanaikins kaulinės kulno ataugos.
Todėl principas „jeigu natūralu ar senoviška, vadinasi, saugu“ čia neveikia.
Ar šiltos pėdų vonelės gali padėti?
Šiltas vanduo kai kuriems žmonėms gali būti malonus ir laikinai sumažinti įtampą.
Tačiau tai reikėtų vertinti kaip komforto priemonę.
Pušų spyglių, viržių ar kitų augalų nuoviras neturi įrodyto gebėjimo per 10–15 procedūrų pašalinti kulno ataugą.
Tas pats galioja kombučios kompresams.
Jeigu po šiltos vonelės pėda jaučiasi geriau – puiku. Tačiau tai nėra tas pats, kas pašalinti skausmo priežastį.
Kada kulno skausmo nereikėtų ignoruoti?
Jeigu skausmas nedidelis ir atsirado po neįprastai didelio fizinio krūvio, galima pradėti nuo poilsio, tinkamos avalynės, šaldymo ir švelnių tempimo pratimų.
Tačiau kreiptis į gydytoją ar kitą sveikatos priežiūros specialistą verta, jeigu skausmas labai stiprus, nuolat kartojasi, didėja arba trukdo normaliai vaikščioti.
Įvertinimo reikėtų ir tuomet, jeigu po maždaug dviejų savaičių savipagalbos priemonės neduoda pagerėjimo.
Dilgčiojimas, tirpimas ar jutimo praradimas pėdoje taip pat nėra simptomai, kuriuos reikėtų mėnesiais gydyti naminiais kompresais.
Sergant diabetu dėl pėdos skausmo rekomenduojama būti ypač atsargiems.
Po traumos atsiradęs labai stiprus skausmas, didelis patinimas, pakitusi pėdos forma ar negalėjimas normaliai paeiti gali rodyti rimtesnį pažeidimą ir reikalauja skubesnio medicininio įvertinimo.
Paprasti dalykai dažnai svarbesni už „stebuklingą“ receptą
Kulno skausmas gali būti labai varginantis – ypač tada, kai skauda kiekvieną rytą vos pastačius koją ant grindų.
Tačiau vien dėl to nereikia skubėti išbandyti kiekvieno internete rasto recepto.
Jeigu problema susijusi su plantariniu fascitu, daug daugiau pagrindo turi tinkamai parinkta avalynė, pėdos ir blauzdos tempimas, protingas fizinio krūvio reguliavimas, šaldymas ir, kai reikia, specialisto konsultacija.
O medaus, kiaušinio trynio, kombučios ar aitriųjų pipirų kompresai neturėtų būti pristatomi kaip būdas „ištirpdyti“ kulno spyglį.
Kartais geriausias senas patarimas yra pats paprasčiausias: neignoruoti skausmo ir pirmiausia išsiaiškinti, kodėl iš tikrųjų skauda.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt