Močiutės medetkų tepalas: senas receptas sausai ir sudirgusiai odai, kurį lengva pasigaminti namuose

381

Ryškiai oranžinės medetkos daugeliui primena senelių darželius, vasaros sodus ir namuose ruoštus žolelių mišinius. Šios gėlės nuo seno buvo ne tik dekoratyvinis augalas – jų žiedai tradiciškai naudojami įvairiuose odai skirtuose tepaluose, aliejuose ir kituose augaliniuose preparatuose.

Vienas seniausių receptų – naminis medetkų tepalas. Jam tereikia medetkų ir riebalinio pagrindo, todėl tokį tepalą žmonės gamindavo dar gerokai prieš atsirandant dabartinei kosmetikos gausai.

Tačiau internete medetkoms neretai priskiriamos gerokai didesnės galios, nei leidžia teigti turimi duomenys. Galima rasti pažadų, kad medetkų tepalas gydo grybelines infekcijas, venų opas, fistules, stiprius nudegimus ar net vėžį.

Tokių teiginių patikimi įrodymai nepatvirtina.

Europos vaistų agentūros vertinimu, medetkų preparatų tradicinis vartojimas gali būti siejamas su nedideliu odos uždegimu ir smulkių paviršinių žaizdų gijimo palaikymu. Tačiau net ir šios paskirtys daugiausia grindžiamos ilgamete tradicinio vartojimo patirtimi, o ne tvirtais klinikiniais įrodymais.

Taigi medetkų tepalą verta laikyti tradicine odos priežiūros priemone, o ne universaliu vaistu.

Kodėl medetkos taip ilgai naudojamos odos priežiūrai?

Vaistinė medetka – Calendula officinalis – Europoje žinoma šimtmečius.

Lengva suprasti, kodėl augalas taip išpopuliarėjo.

Medetkos lengvai auginamos, vasarą gausiai žydi, o jų ryškūs žiedai lengvai atpažįstami. Anksčiau, kai kosmetikos ir vaistinių preparatų pasirinkimas buvo gerokai mažesnis, žmonės iš vietinių augalų gamindavo įvairias užpiltines ir tepalus.

Medetkose yra įvairių augalinių junginių, todėl jų savybės domina ir šiuolaikinius tyrėjus.

Vis dėlto laboratorijoje pastebėtas augalo junginio poveikis dar nereiškia, kad namuose pagamintas tepalas gali gydyti konkrečią ligą.

Tai labai svarbus skirtumas.

Ką apie medetkas galima pasakyti pagrįstai?

Medetkų preparatai tradiciškai naudojami nedideliam odos sudirgimui ir smulkioms žaizdelėms.

Dėl to medetkų galima rasti ir pramoniniu būdu pagamintuose kremuose bei tepaluose.

Tokios priemonės gali būti naudojamos odos priežiūrai, kai oda sausa, šiurkšti ar lengvai sudirgusi.

Tačiau medetkų nereikėtų pristatyti kaip priemonės, kuri „išgydo viską“.

Jeigu žmogus turi rimtą odos ligą, infekciją ar negyjančią žaizdą, naminis tepalas neturėtų pakeisti medicininės pagalbos.

Senovinis medetkų tepalo receptas

Tradiciniuose receptuose dažnai naudojami kiaulienos taukai. Jie pasirinkti neatsitiktinai – kambario temperatūroje toks pagrindas išlieka gana tirštas, todėl jame išmirkytas augalines medžiagas lengva naudoti kaip tepalą.

Šiuolaikinėje namų kosmetikoje galima rinktis ir kitokį riebalinį pagrindą.

Tradiciniam variantui reikės:

• maždaug 4 saujų šviežių medetkų;
• apie 500 g švarių lydytų kiaulienos taukų.

Medetkas pirmiausia kruopščiai perrinkite. Jos turi būti švarios, sveikos, be pelėsio ar puvimo požymių.

Naudojant šviežią augalinę žaliavą ypač svarbi švara, nes drėgmė trumpina naminio produkto tinkamumo laiką.

Medetkas smulkiai supjaustykite.

Taukų pagrindą lėtai pašildykite puode. Jo nereikia perkaitinti ar leisti jam pradėti rūkti.

Į šiltus riebalus suberkite medetkas, išmaišykite ir trumpai palaikykite ant labai silpnos kaitros.

Tuomet puodą nukelkite.

Uždenkite ir palikite, kad augalinė žaliava išmirktų riebaliniame pagrinde.

Kitą dieną mišinį atsargiai pašildykite tiek, kad jis vėl suskystėtų.

Perkoškite per švarią tankią marlę ar kitą tinkamą audinį, kad pašalintumėte augalų likučius.

Paruoštą tepalą supilstykite į švarius, sausus indelius.

Kodėl naminio tepalo nereikėtų gaminti metams į priekį?

Naminis produktas nėra tas pats, kas vaistinėje ar kosmetikos parduotuvėje įsigytas kremas.

Pramoniniai produktai gaminami kontroliuojamomis sąlygomis, o jų stabilumas ir mikrobiologinis saugumas vertinami pagal nustatytus reikalavimus.

Namuose tokių sąlygų nėra.

Ypač atsargiai reikia elgtis naudojant šviežius augalus, nes juose yra vandens ir mikroorganizmų.

Todėl geriau pasigaminti nedidelį kiekį tepalo, laikyti jį švariai, vėsiai ir stebėti jo kvapą, spalvą bei konsistenciją.

Jeigu atsiranda neįprastas kvapas, pelėsis ar kiti gedimo požymiai, produkto naudoti nebereikėtų.

Kur galima naudoti medetkų tepalą?

Paprasčiausias pritaikymas – sausos ir šiurkščios odos priežiūra.

Nedidelį tepalo kiekį galima pabandyti naudoti ant sausų rankų, alkūnių ar kitų nepažeistos odos vietų.

Riebalinis pagrindas ant odos sudaro apsauginį sluoksnį ir padeda sumažinti drėgmės praradimą.

Todėl dalis pojūčio, kurį žmonės priskiria pačioms medetkoms, gali atsirasti ir dėl riebalinio tepalo pagrindo.

Jeigu oda labai jautri, pirmiausia nedidelį kiekį priemonės verta išbandyti mažame odos plote.

Medetkos gali sukelti ir alerginę reakciją

„Natūralus“ nereiškia „tinkamas visiems“.

Medetkos priklauso astrinių šeimai. Tai ta pati augalų šeima, kuriai priklauso ir nemažai kitų gerai pažįstamų augalų.

Medetkų preparatai kai kuriems žmonėms gali sukelti odos jautrumo reakciją.

Jeigu patepus odą ji pradeda smarkiau rausti, niežėti, deginti arba atsiranda bėrimas, tepalo naudojimą reikia nutraukti.

Žmonėms, kurie žino esantys alergiški astrinių šeimos augalams, medetkų preparatų geriau vengti.

Ar medetkų tepalas gydo grybelį?

Toks teiginys būtų per stiprus.

Grybelinės odos infekcijos nėra vienodos, be to, į grybelį panašūs odos pokyčiai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių.

Todėl vien pagal išvaizdą žmogui ne visada pavyks suprasti, kas vyksta.

Patvirtintoms grybelinėms infekcijoms yra skirtų priešgrybelinių vaistų.

Jeigu atsiranda plintantis, niežtintis ar ilgai nepraeinantis odos pažeidimas, racionaliau kreiptis į vaistininką arba gydytoją, o ne kelias savaites eksperimentuoti su naminiu tepalu.

O kaip dėl venų opų?

Čia naminių receptų reikėtų vengti.

Veninės kojų opos yra ne paprastas odos išsausėjimas.

Jos dažnai susijusios su sutrikusia kraujotaka ir gali reikalauti profesionalios žaizdos priežiūros bei pagrindinės problemos gydymo.

Nors medetkų preparatai buvo tirti ir tokiose situacijose, turimų tyrimų nepakanka tvirtai išvadai, kad jie veiksmingai gydo venines opas.

Todėl tepti naminį, nesterilų tepalą ant gilios ar negyjančios žaizdos nėra geras sprendimas.

Medetkų tepalas nėra priemonė nuo vėžio

Internete galima aptikti ir ypač pavojingą teiginį, kad medetkos padeda nuo vėžio.

Tam nėra pagrindo.

Naminis medetkų tepalas negydo vėžio ir neturėtų būti naudojamas vietoje onkologinio gydymo.

Šioje vietoje nėra prasmės ieškoti „slapto senolių recepto“.

Onkologinės ligos gydomos pagal konkrečią diagnozę, ligos stadiją ir individualią žmogaus būklę.

Jeigu ant odos atsiranda neįprastas darinys, ilgai negyjanti žaizdelė, besikeičiantis apgamas ar kraujuojantis odos plotas, jo nereikėtų mėnesiais tepti naminėmis priemonėmis tikintis, kad problema išnyks.

Tokį pakitimą turėtų įvertinti gydytojas.

Kada naminio tepalo geriau visai nenaudoti?

Medetkų tepalas neturėtų tapti pirmąja pagalba kiekvienam odos pažeidimui.

Jo nereikėtų savarankiškai naudoti sunkiems nudegimams, gilioms žaizdoms, stipriai kraujuojančioms vietoms, didelėms opoms ar akivaizdžiai infekuotai odai.

Jeigu aplink žaizdą didėja paraudimas, patinimas ir skausmas, atsiranda pūlių, karščiuojama arba būklė sparčiai blogėja, reikalinga medicininė konsultacija.

Nudegimo atveju taip pat svarbus jo dydis, gylis ir vieta.

Rimtas nudegimas nėra situacija, kurioje reikėtų eksperimentuoti su taukais ir žolelėmis.

Kartais paprastas receptas ir turi likti paprastas

Medetkų tepalas išliko populiarus ne todėl, kad būtų stebuklingas vaistas.

Jo žavesys daug paprastesnis.

Tai tradicinė priemonė, kurią galima pagaminti iš vos kelių ingredientų ir naudoti kasdienei sausos ar lengvai sudirgusios odos priežiūrai.

Medetkos turi ilgą tradicinio vartojimo istoriją, o jų preparatai ir šiandien naudojami nedideliems odos sudirgimams bei smulkioms paviršinėms žaizdoms prižiūrėti.

Tačiau būtent čia ir verta nubrėžti ribą.

Medetkų tepalas nėra vėžio, venų opų, fistulių ar visų grybelinių infekcijų gydymo priemonė. Rimtos ir ilgai nepraeinančios odos problemos reikalauja tinkamos diagnozės.

O seną močiutės receptą galima išsaugoti dėl to, kuo jis iš tiesų vertingas – kaip paprastą tradicinę odos priežiūros priemonę, kuriai nereikia priskirti stebuklingų galių.