„Tirštas kraujas“ ir aukštas spaudimas: kodėl senovinis pušų spyglių nuoviras nėra toks nekaltas, kaip atrodo

435

Internete vis dar plinta senas receptas: pušų spygliai, erškėtuogės ir svogūnų lukštai užpilami vandeniu, išverdami, o gautą nuovirą siūloma reguliariai gerti. Jam priskiriama daugybė savybių – nuo kraujo „skystinimo“ ir kraujospūdžio mažinimo iki galvos skausmo, tinimo ar nuovargio sumažėjimo.

Skamba patraukliai: trys paprasti ingredientai, kuriuos galima rasti gamtoje ar virtuvėje, ir problema neva išspręsta.

Tačiau būtent sveikatos temose tokie pažadai gali būti pavojingi.

Aukštas kraujospūdis nėra paprasčiausiai „per tiršto kraujo“ pasekmė, o žolelių ar spyglių nuoviras negali būti laikomas gydytojo paskirto gydymo pakaitalu. Dar svarbiau – ne kiekvieno spygliuočio spygliai apskritai tinkami vartoti.

Todėl šį seną receptą verta vertinti ne kaip gydymą, o kaip progą išsiaiškinti, ką iš tikrųjų reiškia žmonių dažnai vartojamas pasakymas „tirštas kraujas“ ir ką galima saugiai daryti dėl aukšto kraujospūdžio.

Ką iš tikrųjų reiškia pasakymas „tirštas kraujas“?

Kasdienėje kalboje žmonės gana dažnai sako, kad jų kraujas „per tirštas“.

Tačiau tai nėra viena konkreti medicininė diagnozė.

Kraujo savybėms įtakos gali turėti daugybė skirtingų dalykų: skysčių kiekis organizme, kraujo ląstelių skaičius, baltymai ir krešėjimo sistema.

Pavyzdžiui, netekus daug skysčių kraujas gali tapti labiau koncentruotas. Tačiau tai nėra tas pats, kas padidėjęs polinkis susidaryti kraujo krešuliams.

Lygiai taip pat kraujo krešėjimo sutrikimas nėra tas pats, kas aukštas kraujospūdis.

Todėl vien iš galvos skausmo, nuovargio, svaigimo ar patinusių kojų nustatyti, kad žmogaus „kraujas tirštas“, negalima.

Šie simptomai gali atsirasti dėl daugybės visiškai skirtingų priežasčių.

Jeigu gydytojas įtaria kraujo sutrikimą, jis vertinamas pagal simptomus, žmogaus sveikatos istoriją ir konkrečius kraujo tyrimus.

Ar „tirštas kraujas“ sukelia aukštą kraujospūdį?

Tai pernelyg supaprastintas paaiškinimas.

Aukštas kraujospūdis – hipertenzija – yra būklė, kai kraujo spaudimas arterijose išlieka per didelis.

Jo atsiradimui gali turėti įtakos paveldimumas, amžius, kūno svoris, didelis druskos kiekis maiste, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas ir įvairios sveikatos būklės.

Dažnai žmogus apskritai nejaučia, kad jo kraujospūdis padidėjęs.

Būtent todėl hipertenzija pavojinga: savijauta gali būti gera, nors ilgainiui nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis didina insulto, širdies ir kraujagyslių ligų bei inkstų pažeidimo riziką.

Vienintelis patikimas būdas sužinoti savo kraujospūdį – jį pamatuoti.

Senelių receptas: pušų spygliai, erškėtuogės ir svogūnų lukštai

Internete plintančiame recepte paprastai siūloma naudoti:

5 valgomuosius šaukštus spyglių;

2 valgomuosius šaukštus erškėtuogių;

2 valgomuosius šaukštus svogūnų lukštų;

1 litrą vandens.

Ingredientus siūloma pavirti, palaikyti, nukošti ir gerti kelis kartus per dieną.

Problema yra ne pats faktas, kad augalai naudojami gėrimams. Žmonės augalines arbatas geria šimtmečius.

Problema prasideda tada, kai tokiam gėrimui priskiriamos gydomosios savybės, kurių patikimi klinikiniai tyrimai nepatvirtina.

Teiginiai, kad toks nuoviras per kelias dienas „normalizuoja kraują“, gydo hipertenziją ar leidžia atsisakyti vaistų nuo kraujospūdžio, nėra pagrįsti.

Todėl tokio recepto negalima pateikti kaip hipertenzijos gydymo metodo.

Su spygliais yra dar viena problema, apie kurią mažai kas pagalvoja

Žmogui, kuris nėra geras augalų žinovas, nereikėtų rinkti atsitiktinio spygliuočio šakelių ir iš jų gaminti arbatos.

Kai kurie iš pirmo žvilgsnio panašūs augalai gali būti nuodingi.

Ypač pavojingas pavyzdys – kukmedis. Jo spygliai turi nuodingų medžiagų, o apsinuodijimai gali būti labai sunkūs.

Todėl patarimas „prisirinkite spyglių miške ir išvirkite nuovirą“ nėra pakankamai saugus.

Net ir teisingai atpažinus augalą, natūralus produktas automatiškai netampa vaistu nuo kraujospūdžio.

„Natūralu“ ir „saugu visiems“ nėra sinonimai.

Didžiausia seno recepto klaida – pažadas atsisakyti vaistų

Originaliose tokio recepto versijose galima aptikti itin pavojingą rekomendaciją: kurį laiką pagėrus nuovirą pabandyti palaipsniui mažinti vaistus nuo hipertenzijos.

To daryti savarankiškai negalima.

Kraujospūdį mažinantys vaistai skiriami atsižvelgiant į žmogaus kraujospūdį, bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei kitas ligas.

Kai kurių vaistų staigus nutraukimas gali būti ypač pavojingas.

Net jeigu pradėjus sveikiau maitintis, daugiau judėti ir sumažinus svorį kraujospūdis pagerėja, sprendimą dėl vaistų dozės keitimo turi priimti gydytojas.

Geras kraujospūdis vartojant vaistus dažnai reiškia būtent tai, kad gydymas veikia, o ne kad vaistų žmogui nebereikia.

Kas iš tikrųjų gali padėti kontroliuoti kraujospūdį?

Čia stebuklingo trijų ingredientų recepto nėra.

Tačiau yra keli gerai ištirti kasdieniai įpročiai, kurie gali prisidėti prie kraujospūdžio kontrolės.

Mažiau druskos

Didelė dalis suvartojamos druskos gaunama ne iš druskinės.

Jos nemažai gali būti dešrose, rūkytuose gaminiuose, traškučiuose, padažuose, greitajame maiste, kai kuriuose sūriuose ir kituose perdirbtuose produktuose.

Todėl verta skaityti maisto etiketes ir dažniau rinktis mažiau perdirbtą maistą.

Daugiau daržovių ir visaverčio maisto

Širdžiai palankioje mityboje svarbios daržovės, vaisiai, ankštiniai produktai, viso grūdo produktai, riešutai ir kiti mažiau perdirbti produktai.

Gerai ištirtas pavyzdys yra DASH mitybos principai, sukurti būtent kraujospūdžio kontrolei.

Tai nėra trumpalaikė dieta.

Svarbiausias tikslas – kasdienė mityba, kurios žmogus gali laikytis ilgą laiką.

Reguliarus judėjimas

Fizinis aktyvumas taip pat yra viena svarbiausių kraujospūdžio kontrolės priemonių.

Nebūtina pradėti nuo sporto salės.

Greitesnis vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, darbas sode ir kita reguliari fizinė veikla gali būti naudinga.

Jeigu žmogus ilgai nesportavo arba turi širdies ir kitų sveikatos problemų, dėl tinkamo fizinio krūvio verta pasitarti su gydytoju.

Svorio kontrolė

Jeigu žmogus turi antsvorio, net dalies perteklinio svorio sumažinimas gali būti naudingas kraujospūdžiui ir bendrai širdies bei kraujagyslių sveikatai.

Tačiau čia taip pat nereikia „organizmo valymų“ ar savaitę trunkančių stebuklingų dietų.

Ilgalaikį rezultatą paprastai duoda palaipsniui keičiami mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai.

Mažiau alkoholio

Reguliarus didelio alkoholio kiekio vartojimas gali didinti kraujospūdį.

Todėl žmonėms, turintiems hipertenziją, alkoholio kiekio mažinimas gali būti viena praktiškų gyvenimo būdo priemonių.

O gal tiesiog reikia gerti daugiau vandens?

Dehidratacija iš tiesų gali turėti įtakos kraujo koncentracijai, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui, turinčiam aukštą kraujospūdį, reikia pradėti gerti milžinišką vandens kiekį.

Skysčių poreikis priklauso nuo žmogaus kūno dydžio, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, mitybos ir sveikatos.

Yra ir žmonių, kuriems dėl tam tikrų širdies ar inkstų ligų gydytojas gali rekomenduoti riboti skysčių kiekį.

Todėl principas „kuo daugiau vandens, tuo skystesnis kraujas ir mažesnis spaudimas“ yra klaidingas.

Sveikam žmogui geriausia reguliariai gerti pagal organizmo poreikius ir neleisti sau stipriai dehidratuoti.

Kodėl nereikėtų savarankiškai vartoti „kraują skystinančių“ priemonių?

Dar vienas internete paplitęs įsitikinimas – kad kraują profilaktiškai reikėtų „praskiesti“.

Tačiau kraujo krešėjimas organizmui yra būtinas.

Jeigu jis būtų per stipriai slopinamas, padidėtų kraujavimo rizika.

Būtent todėl tikrieji kraujo krešėjimą veikiantys vaistai skiriami konkrečiais atvejais ir jų vartojimą prižiūri gydytojas.

Jų negalima pakeisti augaline arbata, kaip ir negalima profilaktiškai pradėti vartoti kraują veikiančių preparatų vien todėl, kad žmogus jaučiasi pavargęs ar jam skauda galvą.

Galvos skausmas ir svaigimas dar neįrodo „tiršto kraujo“

Tai ypač svarbu, nes internete įvairūs simptomai dažnai sujungiami į vieną tariamą diagnozę.

Galvos skausmą gali sukelti miego trūkumas, stresas, migrena, infekcija, akių įtampa ir daugybė kitų priežasčių.

Galvos svaigimas taip pat gali turėti daug skirtingų paaiškinimų.

Kojų tinimas gali atsirasti dėl ilgo stovėjimo, venų problemų, kai kurių vaistų ar įvairių ligų.

Todėl žmogus, turintis visus tris simptomus, nebūtinai turi „tirštą kraują“.

Jeigu simptomai kartojasi, geriau ieškoti tikros jų priežasties, o ne kelis mėnesius gerti nuovirą.

Kada aukštas kraujospūdis tampa rimtu signalu?

Kraujospūdį naudinga matuoti ramybės būsenoje ir tinkamai uždėta tinkamo dydžio manžete.

Vienas didesnis rodmuo dar nebūtinai reiškia nuolatinę hipertenziją. Kraujospūdį gali trumpam padidinti stresas, fizinis krūvis, kofeinas ir kitos aplinkybės.

Tačiau nuolat padidėję rodmenys turėtų būti aptarti su gydytoju.

Ypač rimtai reikia vertinti labai aukštą kraujospūdį.

Jeigu kraujospūdis siekia maždaug 180/120 mm Hg ar daugiau, jį reikėtų pakartotinai pamatuoti po trumpo ramaus poilsio ir kreiptis dėl skubaus medicininio įvertinimo.

Jeigu kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas ar tirpimas, kalbos sutrikimas, sumišimas, regėjimo pokyčiai ar kiti ūmūs simptomai, reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba.

Senas receptas gali skambėti jaukiai, bet sveikatai reikia daugiau atsargumo

Močiutės arbata, erškėtuogės ar kitas mėgstamas žolelių gėrimas gali būti maloni kasdienybės dalis, jeigu konkretus produktas žmogui yra saugus.

Tačiau riba turi būti aiški.

Augalinis nuoviras nėra įrodytas hipertenzijos gydymas, o pažadas, kad jis „praskies kraują“, sutvarkys spaudimą ir leis atsisakyti vaistų, gali paskatinti žmogų priimti pavojingą sprendimą.

Jeigu neramina aukštas kraujospūdis, daug daugiau naudos duos reguliarūs ir taisyklingi jo matavimai, mažesnis druskos kiekis maiste, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, saikingas alkoholio vartojimas ir gydytojo paskirto gydymo laikymasis.

O jeigu kyla įtarimų dėl vadinamojo „tiršto kraujo“, geriau nebandyti jo nustatyti pagal galvos skausmą ar nuovargį. Tikroji priežastis nustatoma mediciniškai.

Seni receptai gali būti įdomi mūsų šeimų ir liaudies tradicijų dalis. Tačiau kai kalbama apie kraujospūdį, kraujo krešėjimą ir širdies sveikatą, saugiausias principas išlieka labai paprastas: tradicijas galima prisiminti, bet gydymo jomis pakeisti nereikėtų.