Česnako lukštai dažnai keliauja į šiukšliadėžę: ką juose iš tiesų galima rasti ir kodėl „jaunystės eliksyro“ receptais geriau nepasikliauti

670

Nulupę česnaką jo skilteles naudojame maistui, o sausą lukštą dažniausiai išmetame. Internete vis dėlto galima rasti visai kitokių patarimų: česnako lukštus siūloma sumalti, užplikyti vandeniu, gerti kelis kartus per dieną ar net vartoti nuo viduriavimo, parazitų ir įvairių lėtinių ligų.

Kai kuriuose receptuose česnako lukštų užpilas net vadinamas „jaunystės eliksyru“, galinčiu išvalyti organizmą, sustiprinti imunitetą, pagerinti inkstų bei širdies veiklą.

Tokių pažadų vertinti kaip medicininių faktų nereikėtų.

Česnako lukštuose iš tiesų aptinkama įvairių augalinių junginių, tačiau tai dar nereiškia, kad iš jų paruošta arbata ar milteliai gali gydyti ligas. Dar svarbiau – nėra pagrindo savarankiškai vartoti didelius jų kiekius pagal internete plintančias „gydymo schemas“.

Česnako lukštai nėra tas pats, kas paprastos šiukšlės

Česnakas (Allium sativum) vertinamas ne tik dėl savo skonio. Jo skiltelėse yra sieros junginių ir kitų augalinių medžiagų, todėl česnako sudėtis jau seniai domina mokslininkus.

Tyrimų sulaukia ir išoriniai sausi lukštai.

Juose gali būti įvairių fenolinių junginių ir flavonoidų. Vienas dažniausiai minimų – kvercetinas, kurio yra ir daugelyje kitų augalinės kilmės maisto produktų.

Kvercetino galima gauti valgant svogūnus, obuolius, uogas, įvairias daržoves bei kitą augalinį maistą.

Tačiau čia svarbu atskirti du dalykus.

Faktas, kad augalinėje medžiagoje randamas tam tikras biologiškai aktyvus junginys, savaime neįrodo, kad iš jos paruoštas naminis užpilas turės gydomąjį poveikį žmogui.

Ar kvercetinas tikrai stabdo senėjimą?

Tokį teiginį galima sutikti gana dažnai.

Kvercetinas pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir yra aktyviai tyrinėjamas. Tačiau žmogaus senėjimas yra itin sudėtingas biologinis procesas, kurio neįmanoma sustabdyti vienu flavonoidu, arbata ar maisto papildu.

Todėl česnako lukštų užpilo vadinti „jaunystės eliksyru“ nereikėtų.

Jeigu tikslas yra gauti daugiau augalinių antioksidantų, daug patikimesnis kelias – įvairi mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, ankštinių produktų, uogų, riešutų ir kitų augalinių produktų.

Vieno produkto sureikšminimas paprastai nėra būtinas.

Internete siūloma lukštų miltelius gerti mėnesiais

Vienas populiarus receptas siūlo išdžiovintus česnako lukštus sumalti kavos malūnėliu, šaukštą miltelių užpilti stikline verdančio vandens ir palikti per naktį.

Vėliau rekomenduojama gerti net po kelias stiklines per dieną, daryti pertraukas ir kursus kartoti.

Problema ta, kad tokioms konkrečioms „gydymo schemoms“ trūksta patikimo medicininio pagrindo.

Namų sąlygomis paruoštas užpilas nėra standartizuotas preparatas. Nežinoma, kiek konkrečių junginių patenka į vieną stiklinę ir kokią jų dozę žmogus gauna.

Todėl teiginiai, kad būtent tokia dozė „normalizuoja inkstų ir širdies darbą“, būtų klaidinantys.

Organizmo „valyti nuo toksinų“ lukštų arbata nereikia

Dar vienas dažnas pažadas – toksinų pašalinimas.

Žmogaus organizmas turi sudėtingas sistemas, kurios nuolat apdoroja ir pašalina nereikalingas medžiagas. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka kepenys, inkstai, žarnynas ir plaučiai.

Specialaus česnako lukštų gėrimo tam nereikia.

Jeigu inkstai ar kepenys serga, situacija kaip tik tampa sudėtingesnė – tuomet įvairių koncentruotų augalinių preparatų savarankiškai vartoti nereikėtų.

Žmonėms, sergantiems inkstų ar kepenų ligomis, tam tikrų papildų ir žolelių vartojimą verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

Dar keistesnis patarimas – skirtingos vartojimo dienos vyrams ir moterims

Kai kuriuose internete plintančiuose receptuose teigiama, kad vyrai česnako lukštų užpilą turėtų gerti tam tikromis mėnesio dienomis, o moterys – kitomis.

Patikimo biologinio pagrindo tokiam kalendoriui nėra.

Organizmas neveikia taip, kad česnako lukštų veikliosios medžiagos vienomis mėnesio dienomis taptų veiksmingos vyrams, o kitomis – moterims.

Panašios labai konkrečios taisyklės gali skambėti įtikinamai, tačiau konkretumas nėra mokslinio patikimumo įrodymas.

O istorija apie 5000 metų senumo kinų „jaunystės receptą“?

Tokias istorijas taip pat verta vertinti atsargiai.

Internete dažnai pasakojama, kad vienas ar kitas receptas rastas senovinėje molio lentelėje, vienuolyne ar kitame istoriniame šaltinyje.

Net jeigu augalas tūkstančius metų buvo naudojamas tradicinėje medicinoje, tai savaime nepatvirtina visų šiandien jam priskiriamų gydomųjų savybių.

Be to, tradicinė kinų medicina ir homeopatija nėra tas pats dalykas, todėl sąvoka „kinų homeopatinė medicina“ nėra tiksli.

Istorinė tradicija gali būti įdomi, tačiau sveikatos teiginius vis tiek reikia vertinti pagal šiuolaikinius įrodymus.

Ypač rizikingas patarimas – česnako lukštų milteliai nuo viduriavimo

Internete galima rasti rekomendaciją nuryti šaukštelį sumaltų sausų lukštų ir užgerti vandeniu, tikintis sustabdyti viduriavimą.

Tokio metodo nereikėtų rekomenduoti kaip gydymo.

Viduriavimo priežastys labai skirtingos. Jį gali sukelti virusinė ar bakterinė infekcija, netinkamas maistas, vaistai, maisto netoleravimas ar įvairios virškinimo sistemos ligos.

Svarbiausia ūmaus viduriavimo problema dažnai yra ne pats tuštinimosi dažnis, o skysčių ir elektrolitų netekimas.

Todėl svarbu gerti pakankamai skysčių, o esant didesniam skysčių netekimui gali būti naudingi tinkamai paruošti geriamieji rehidratacijos tirpalai.

Česnako lukštai taip pat „neišvaro parazitų“

Dar vienas nepagrįstas pažadas – žarnyno parazitų pašalinimas.

Įtarus parazitinę infekciją reikia nustatyti, koks parazitas ją sukėlė. Skirtingiems parazitams taikomas skirtingas gydymas.

Česnako ar jo lukštų milteliai nėra universali priemonė nuo žarnyno parazitų.

Jeigu ilgai vargina pilvo skausmai, viduriavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar kiti simptomai, geriau kreiptis į gydytoją, o ne pradėti savarankišką „organizmo valymą“.

Kada dėl viduriavimo būtina kreiptis pagalbos?

Daug lengvų ūmaus viduriavimo atvejų praeina savaime, tačiau yra situacijų, kai medicininio įvertinimo nereikėtų atidėlioti.

Ypač svarbu kreiptis pagalbos, jeigu išmatose atsiranda kraujo, labai skauda pilvą, laikosi aukšta temperatūra arba žmogus negali išlaikyti skysčių dėl vėmimo.

Dėmesį reikėtų atkreipti ir į dehidratacijos požymius – labai stiprų troškulį, retą šlapinimąsi, ryškų silpnumą ar svaigimą.

Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms skysčių netekimas gali tapti pavojingas greičiau.

Ar česnako lukštus apskritai galima panaudoti?

Nebūtina jų automatiškai laikyti beverčiais.

Jeigu česnakas užaugintas ir laikytas tinkamai, švarūs jo lukštai gali būti panaudojami kulinarijoje.

Pavyzdžiui, nedidelį kiekį švarių lukštų galima dėti verdant daržovių sultinį kartu su svogūnų lukštais, morkomis, salierais ir prieskoninėmis žolelėmis. Prieš patiekiant sultinys nukošiamas.

Tai visai kitas požiūris nei koncentruotų lukštų miltelių vartojimas gydymo tikslais.

Lukštai turi būti švarūs, be pelėsio, puvimo, kenkėjų ar neaiškių apnašų.

Jeigu nežinoma, kaip česnakai buvo auginti ar apdoroti, lukštų naudoti maistui nebūtina.

Pats česnakas yra vertingesnis už „stebuklingą“ jo atliekų receptą

Nereikia ieškoti sudėtingų būdų, kad česnakas taptų sveikos mitybos dalimi.

Jo skilteles galima naudoti ruošiant daržoves, sriubas, troškinius, padažus, mėsos ar ankštinių patiekalus.

Tokiu būdu česnakas tampa įvairios mitybos dalimi, o ne tariamu vaistu nuo daugybės nesusijusių ligų.

Būtent čia ir slypi svarbiausias skirtumas.

Maisto produktas gali būti naudingos mitybos dalis, tačiau tai nereiškia, kad iš jo pagamintas koncentruotas užpilas tampa vaistu.

Česnako lukštuose iš tiesų galima rasti įdomių augalinių junginių, todėl jų sudėtis verta mokslininkų dėmesio. Tačiau teiginiai apie „jaunystės eliksyrą“, inkstų ir širdies gydymą, parazitų išvarymą ar toksinų pašalinimą gerokai peržengia tai, ką galima pagrįstai žadėti.

Tad kitą kartą lupant česnaką į jo lukštus galima pažvelgti šiek tiek kitaip – kaip į įdomią augalinę žaliavą, kurią kartais galima kūrybiškai panaudoti virtuvėje. Tačiau gydymo kursus geriau palikti ten, kur jų veiksmingumą ir saugumą galima patikrinti.