„Baba Vangos“ receptai nuo slogos ir sinusito vis dar plinta internete: keli iš jų gali ne padėti, o pakenkti

147

Peršalus ar užsitęsus slogai daugelis pirmiausia prisimena namines priemones. Šiltas gėrimas, medus, druskos tirpalas nosiai ar gerklės skalavimas dažnai perduodami iš kartos į kartą. Tačiau internete galima aptikti ir gerokai neįprastesnių receptų, priskiriamų garsiajai bulgarų aiškiaregei Babai Vangai.

Svogūnų sultys tiesiai į nosį, česnakas šnervėse, pipirų ir alkoholio kompresai, kamparo bei alkoholio mišiniai – tokios rekomendacijos šiandien vis dar dalijamos kaip liaudiški būdai nuo slogos, sinusito ar tonzilito.

Tačiau senas receptas nebūtinai reiškia saugų receptą.

Kai kurios iš šių priemonių gali stipriai sudirginti nosies ar gerklės gleivinę, o bandymas jomis gydyti bakterinę infekciją gali uždelsti reikalingą medicininę pagalbą.

Todėl verta atskirti tradiciją nuo to, ką šiandien žinome apie saugią savipagalbą.

Sinusitas – ne kiekvienas nosies užgulimas

Sinusitu vadinamas prienosinių ančių uždegimas. Dažniausiai ūmūs simptomai prasideda kartu su virusine viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Žmogų gali varginti užgulta nosis, tirštos išskyros, spaudimo ar skausmo pojūtis veido srityje, suprastėjusi uoslė, kosulys ir bendras negalavimas.

Tačiau vien pagal tai, kad skauda kaktą ar užgulta nosis, negalima patikimai nustatyti nei ligos priežasties, nei to, ar reikalingi antibiotikai.

Daugelis ūmaus sinusito atvejų būna virusinės kilmės ir laikui bėgant pagerėja be antibiotikų.

Jeigu simptomai užsitęsia, ryškiai pablogėja po pradinio pagerėjimo arba yra labai sunkūs, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Pipirai ir brendis ant kaktos sinusito neišgydo

Viename Babai Vangai priskiriamame recepte siūloma sumaišyti maltus juoduosius pipirus, stiprų alkoholį ir miltus, o gautą masę nakčiai uždėti ant kaktos bei antakių srities.

Tokio kompreso nereikėtų laikyti sinusito gydymo būdu.

Pipirai gali stipriai dirginti odą, ypač jei mišinys paliekamas kelioms valandoms. Alkoholis taip pat gali sausinti ir dirginti odą.

Dar svarbiau, kad deginimo ar šilumos pojūtis ant kaktos nereiškia, jog priemonė pasiekė prienosinius ančius ir gydo uždegimą.

Jeigu šiluma maloni, saugesnis pasirinkimas gali būti paprastas šiltas, bet ne karštas kompresas.

Svogūnų sulčių į nosį geriau nelašinti

Kitas senas receptas siūlo į kiekvieną šnervę įlašinti po kelis lašus šviežių svogūnų sulčių ir palaikyti apie 20 minučių.

Svogūnas yra įprastas ir vertingas maisto produktas, tačiau tai nereiškia, kad jo koncentruotos sultys tinkamos nosies gleivinei.

Svogūnų junginiai gali sukelti stiprų deginimą ir dirginimą.

Nosies gleivinė yra jautri, todėl namuose pagaminti koncentruoti augaliniai skysčiai nėra tas pats, kas specialiai nosiai skirti preparatai.

Jeigu norima praplauti nosį, daug saugesnis pasirinkimas yra tam skirtas fiziologinis ar kitas tinkamos koncentracijos druskos tirpalas. Nosies plovimui svarbu naudoti tam tinkamą saugų vandenį ir švarią priemonę.

Česnako dėjimas į šnerves – dar viena abejotina idėja

Česnakas liaudies medicinoje minimas labai dažnai.

Jame iš tiesų yra biologiškai aktyvių sieros junginių, tačiau iš to negalima daryti išvados, kad šviežias česnakas turėtų būti dedamas tiesiai ant gleivinių.

Recepte nuo slogos siūloma sutrintą česnako skiltelę su vatos tamponu kišti į vieną, o paskui į kitą šnervę.

To daryti nereikėtų.

Šviežias česnakas gali labai dirginti jautrius audinius. Be to, bet kokių maisto produktų ar kitų tam neskirtų medžiagų kišimas giliai į nosį sukuria papildomą traumavimo ar svetimkūnio riziką.

Česnaką daug geriau palikti ten, kur jis iš tiesų puikiai tinka – virtuvėje.

Kamparo ir alkoholio mišinys nosiai taip pat nėra saugus pasirinkimas

Dar griežčiau reikėtų vertinti patarimą maišyti kamparą su alkoholiu ir šį mišinį tamponu tepti ar lašinti į nosį.

Kamparo produktai nėra skirti savavališkai lašinti į nosies vidų.

Nosies gleivinės nereikėtų tepti stipriu alkoholiu ar neaiškios koncentracijos kamparo mišiniu. Tai gali sukelti dirginimą, o netinkamai vartojamas kamparas gali būti toksiškas.

Ypač pavojinga panašius eksperimentus atlikti su vaikais.

O kaip dėl migdolų aliejaus?

Augaliniai aliejai kartais naudojami sausai nosies prieangio odai, tačiau tai nėra slogos ar sinusito gydymas.

Jeigu nosis labai sausa, geriau rinktis būtent nosies priežiūrai skirtas priemones ir laikytis jų naudojimo instrukcijų.

Didelių aliejaus kiekių lašinti giliai į nosį nereikėtų.

Linų sėmenų užpilas gerklei – ne tas pats, kas tonzilito gydymas

Kitame recepte siūloma 200 gramų susmulkintų linų sėmenų užpilti trimis litrais verdančio vandens, palaikyti, nukošti ir gautu skysčiu kelis kartus per dieną skalauti gerklę.

Šiltas skalavimas kai kuriems žmonėms gali trumpam sumažinti nemalonų gerklės pojūtį. Tačiau toks užpilas neišsprendžia pagrindinės problemos, jeigu žmogus serga infekciniu tonzilitu.

Lėtinis ar nuolat pasikartojantis tonzilių uždegimas turėtų būti įvertintas gydytojo.

Ypač svarbu kreiptis pagalbos, jeigu dažnai kartojasi stiprus gerklės skausmas, karščiavimas, ryškiai padidėja tonzilės ar sunku ryti.

Medus gali nuraminti gerklę, bet brendžio ir amoniako mišinys – visai kas kita

Vienas pavojingiausiai skambančių senųjų receptų siūlo sumaišyti medų su dideliu kiekiu stipraus alkoholio ir nedideliu kiekiu amoniako bei mišiniu skalauti gerklę.

Šio recepto kartoti nereikėtų.

Amoniakas nėra naminis vaistas gerklei. Jis gali dirginti ar pažeisti gleivinę, todėl jo nereikėtų naudoti tokiu būdu.

Alkoholis taip pat nėra būtinas gerklės skalavimo komponentas.

Visai kas kita yra paprastas medus. Vyresniems nei vienų metų vaikams ir suaugusiesiems jis gali trumpam nuraminti sudirgusią gerklę ar kosulį, tačiau ir medus negydo visų gerklės infekcijų.

Kūdikiams iki vienų metų medaus duoti negalima.

Kas iš tiesų gali padėti peršalus?

Paprastos priemonės dažnai yra saugesnės už agresyvius liaudiškus eksperimentus.

Svarbu pakankamai ilsėtis, gerti skysčių, o užgultai nosiai galima naudoti tinkamą fiziologinį tirpalą. Gerklę kai kuriems žmonėms nuramina šilti gėrimai ar druskos vandens skalavimas.

Vaistus nuo skausmo, karščiavimo ar nosies užgulimo reikėtų vartoti pagal jų instrukcijas ir atsižvelgti į savo sveikatos būklę bei kitus vartojamus vaistus.

Jeigu abejojama, saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Kada liaudiškų priemonių jau nepakanka?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu simptomai ilgai nepraeina, po pagerėjimo staiga vėl sustiprėja arba nuolat kartojasi.

Skubiau medicininės pagalbos reikia, jei pasunkėja kvėpavimas, ryškiai patinsta veidas ar sritis aplink akis, sutrinka regėjimas, atsiranda labai stiprus galvos skausmas, sumišimas ar kiti neįprasti sunkūs simptomai.

Stiprus gerklės skausmas kartu su negalėjimu nuryti skysčių, kvėpavimo sunkumu ar sparčiai didėjančiu kaklo patinimu taip pat nėra situacija naminiams receptams išbandyti.

Seni receptai gali būti įdomūs, tačiau saugumas svarbiau už legendą

Baba Vanga išlieka viena žinomiausių Balkanų folkloro ir populiariosios kultūros asmenybių, todėl jos vardui priskiriamais patarimais žmonės domisi iki šiol.

Tačiau garsus vardas nepaverčia recepto mediciniškai veiksmingu.

Česnakas, svogūnai, linų sėmenys, medus ir daugelis kitų natūralių produktų gali būti puiki kasdienės mitybos dalis. Kai kurios paprastos namų priemonės gali ir laikinai palengvinti peršalimo simptomus.

Tačiau natūralus produktas nėra automatiškai saugus gleivinei, o deginantis pojūtis nereiškia, kad priemonė „veikia“.

Todėl svogūnų sulčių, česnako, kamparo, stipraus alkoholio ar amoniako į nosį ir gerklę geriau nekišti. Šiuo atveju šiuolaikinės žinios leidžia pasirinkti gerokai saugesnius būdus.