Graikinį riešutą dažniausiai vertiname dėl jo branduolio. Jis valgomas vienas, dedamas į kepinius, salotas ar kitus patiekalus, o kietas kevalas paprastai keliauja į šiukšlių dėžę. Tačiau kevalo viduje yra dar viena dalis – plonos, rusvos pertvarėlės, skiriančios riešuto branduolio dalis.
Liaudies medicinoje šios graikinių riešutų pertvarėlės nuo seno naudojamos užpilams ir arbatoms ruošti. Internete galima aptikti itin drąsių pažadų, kad toks gėrimas esą „valo plaučius“, ypač naudingas rūkantiems, mažina kraujospūdį ar net padeda nuo krūtinės skausmo.
Tačiau čia labai svarbu atskirti tradicinį vartojimą nuo mediciniškai patvirtinto gydymo. Graikinių riešutų pertvarėlių arbata gali būti įdomus augalinis gėrimas, tačiau nėra pagrindo ją vadinti vaistu nuo širdies, plaučių ar kraujospūdžio problemų.
Kas iš tiesų yra graikinių riešutų pertvarėlės?
Perskėlus graikinį riešutą matyti ne tik valgomas branduolys. Jo dalis atskiria plonos, sausos, rusvos plėvelės – pertvarėlės.
Jos paprastai nevalgomos ir ruošiant maistą išmetamos. Vis dėlto tradicinėje žolininkystėje jos naudojamos nuovirams ir užpilams.
Kaip ir kitose augalinėse graikinio riešuto dalyse, jose yra įvairių augalinių junginių. Tačiau vien tai, kad augale aptinkama biologiškai aktyvių medžiagų, dar nereiškia, kad iš jo pagaminta arbata gali gydyti konkrečią ligą.
Būtent šis skirtumas dažnai pradingsta internete plintančiuose liaudiškuose receptuose.
Kodėl ši arbata dažnai rekomenduojama rūkantiems?
Tai daugiausia tradicinės medicinos teiginys.
Galima rasti receptų, kuriuose graikinių riešutų pertvarėlių arbata pristatoma kaip priemonė rūkalių kvėpavimo sistemai ar net „plaučiams valyti“. Tokiam poveikiui patvirtinti nepakanka patikimų klinikinių įrodymų.
Rūkymo metu į organizmą patenka daugybė kenksmingų medžiagų, o jokia arbata negali neutralizuoti tabako dūmų daromos žalos.
Jeigu žmogus rūko, didžiausią naudą sveikatai suteikia ne specialus gėrimas, papildas ar „detoksikacijos“ kursas, bet rūkymo atsisakymas.
Tai nereiškia, kad šiltos arbatos puodelis yra bevertis. Šiltas gėrimas gali būti malonus, padėti palaikyti pakankamą skysčių vartojimą, tačiau jo nereikėtų pristatyti kaip organizmą nuo rūkymo pasekmių išvalančios priemonės.
Kaip tradiciškai ruošiama pertvarėlių arbata?
Vienas paprasčiausių liaudies receptų naudoja vos du ingredientus – graikinių riešutų pertvarėles ir vandenį.
Dažniausiai pasirenkamos kelių sveikų graikinių riešutų vidinės pertvarėlės.
Vakare jos nuplaunamos ir užpilamos vandeniu. Ryte vanduo kartu su pertvarėlėmis pakaitinamas arba trumpai pavirinamas. Po to gėrimas paliekamas šiek tiek atvėsti ir kruopščiai perkošiamas.
Kitas variantas dar paprastesnis: sausos pertvarėlės užpilamos karštu vandeniu, palaikomos keliolika minučių ir perkošiamos.
Gaunamas rusvo atspalvio, gana specifinio skonio augalinis gėrimas.
Svarbu naudoti tik švarius, nesupelijusius ir tinkamai laikytus riešutus. Jeigu kevalas ar jo vidus turi pelėsio požymių, nemalonų kvapą ar neįprastą spalvą, tokių riešutų naudoti nereikėtų.
O kaip teiginiai apie kraujospūdį?
Čia prasideda svarbiausia šio recepto dalis.
Liaudies medicinos šaltiniuose galima rasti teiginių, kad graikinių riešutų pertvarėlių arbata padeda reguliuoti kraujospūdį. Tačiau tokio gėrimo negalima laikyti gydytojo paskirtų kraujospūdį mažinančių vaistų pakaitalu.
Aukštas kraujospūdis dažnai ilgą laiką nesukelia ryškių simptomų. Dėl to žmogus gali jaustis visiškai normaliai, nors padidėjęs kraujospūdis ilgainiui didina rimtų sveikatos problemų riziką.
Todėl daug svarbiau reguliariai matuoti kraujospūdį ir, jei jis nuolat padidėjęs, kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Jeigu žmogus jau vartoja kraujospūdžiui skirtus vaistus, jų nutraukti dėl liaudiško recepto nereikėtų.
Krūtinės skausmo gydyti arbata negalima
Dar pavojingesnis internete pasitaikantis teiginys – kad ši arbata gali padėti nuo krūtinės skausmo.
Krūtinės skausmas nėra simptomas, kurį reikėtų gydyti namine arbata.
Jį gali sukelti daugybė priežasčių – nuo raumenų įtampos ar virškinimo sistemos sutrikimų iki širdies ir kraujagyslių ar plaučių problemų.
Jeigu krūtinės skausmas stiprus, spaudžiantis, atsiranda kartu su dusuliu, silpnumu, šaltu prakaitu, pykinimu ar skausmas plinta į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį, reikia skubios medicininės pagalbos.
Tokioje situacijoje nereikia laukti, ar padės arbata.
Ar galima ją gerti kiekvieną dieną?
Teiginys, kad šią arbatą „geriausia gerti nuolat“, nėra geras patarimas.
Natūralus produktas nėra automatiškai tinkamas neribotam vartojimui. Vaistažolėse ir kitose augalinėse žaliavose esančios medžiagos gali turėti poveikį organizmui, o kai kuriems žmonėms sukelti nepageidaujamų reakcijų.
Ypač atsargūs turėtų būti graikiniams riešutams alergiški žmonės.
Jeigu vartojami vaistai, sergama lėtinėmis ligomis, laukiamasi ar žindoma, reguliariai vartoti neįprastus augalinius preparatus geriau tik pasitarus su gydytoju arba vaistininku.
Rūkantiesiems yra daug svarbesnių dalykų
Jeigu šiuo receptu susidomėta būtent dėl rūkymo, verta atkreipti dėmesį į kitą dalyką.
Nuolatinis kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, sumažėjusi fizinio krūvio tolerancija ar pasikeitęs kosulio pobūdis nėra ženklas, kad organizmui tiesiog reikia „išsivalyti“.
Tai simptomai, kuriuos verta aptarti su gydytoju.
Ypač nereikėtų ignoruoti kraujo atsikosėjant, nepaaiškinamo svorio mažėjimo, užsitęsusio užkimimo, dusulio ar ilgai nepraeinančio kosulio.
Arbata tokių simptomų priežasties neišsprendžia.
Sena tradicija, į kurią verta žiūrėti be stebuklingų pažadų
Graikinių riešutų pertvarėlių arbata yra įdomus liaudies medicinos receptas, parodantis, kaip anksčiau buvo panaudojamos net tos augalo dalys, kurias šiandien paprastai išmetame.
Ją galima vertinti kaip tradicinį augalinį gėrimą, tačiau nereikėtų jai priskirti savybių, kurių patikimai nepatvirtino mokslas.
Ji nėra įrodytas būdas „išvalyti“ rūkančio žmogaus plaučius, negali pakeisti vaistų nuo aukšto kraujospūdžio ir juo labiau neturėtų būti naudojama krūtinės skausmui gydyti.
Kartais senas liaudiškas receptas gali būti įdomus ir šiandien. Tiesiog svarbu žinoti ribą tarp tradicijos ir tikro gydymo.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt