Moringa pastaraisiais metais tapo vienu dažniau aptariamų augalų sveikos mitybos pasaulyje. Jos lapų miltelių galima rasti maisto papildų parduotuvėse, jų dedama į kokteilius, arbatas ir įvairius patiekalus. Internete šiam augalui priskiriama ir gerokai daugiau savybių – nuo organizmo stiprinimo iki teiginių, kad moringa gali naikinti vėžines ląsteles ar net veikti panašiai kaip chemoterapija.
Būtent čia būtina aiški riba.
Moringa yra maistingas augalas, o jos sudėtyje esančios medžiagos iš tiesų domina mokslininkus. Laboratoriniuose ir ikiklinikiniuose tyrimuose nagrinėjamas įvairių moringos junginių poveikis ląstelėms. Tačiau tai dar nereiškia, kad moringa yra vėžio gydymo priemonė.
Žmogui, kuriam diagnozuotas vėžys, būtų ypač pavojinga atsisakyti gydytojų paskirto gydymo tikintis, kad jį pakeis augalas ar maisto papildas.
Kas apskritai yra moringa?
Dažniausiai kalbama apie Moringa oleifera – tropiniuose ir subtropiniuose regionuose augantį medį.
Moringos lapai kai kuriose pasaulio vietose tradiciškai vartojami kaip maistas. Juose galima rasti baltymų, skaidulų, vitaminų, mineralinių medžiagų ir įvairių augalinių junginių.
Dėl šios priežasties moringa gali būti vertinama pirmiausia kaip maistinis augalas.
Tačiau maistinė vertė ir gebėjimas gydyti ligą yra du visiškai skirtingi dalykai.
Morkose, brokoliuose, uogose ar pomidoruose taip pat yra daugybė biologiškai aktyvių junginių, tačiau dėl to šių produktų nevadiname vaistais nuo vėžio.
Su moringa turėtų būti elgiamasi taip pat atsargiai.
Iš kur atsirado kalbos apie moringą ir vėžį?
Moringoje yra įvairių augalinių junginių, kurie tiriami laboratorijose. Tarp jų – izotiocianatai ir kitos medžiagos, galinčios dominti mokslininkus dėl biologinio aktyvumo.
Kai kuriuose laboratoriniuose eksperimentuose moringos ekstraktai ar atskiri jų junginiai buvo tiriami su vėžinėmis ląstelėmis.
Tačiau čia atsiranda viena dažniausių sveikatos informacijos internete klaidų.
Jeigu medžiaga laboratorinėje lėkštelėje paveikia vėžines ląsteles, tai dar nereiškia, kad suvalgius augalo ji taip pat gydys žmogaus organizme esantį naviką.
Tarp šių dviejų dalykų yra milžiniškas skirtumas.
Reikia nustatyti veiksmingą ir saugią dozę, įvertinti, kaip medžiaga pasisavinama ir metabolizuojama, ar pasiekia naviką, kaip sąveikauja su kitais vaistais ir ar iš tikrųjų pagerina pacientų gydymo rezultatus.
Tam reikalingi tinkamai atlikti klinikiniai tyrimai su žmonėmis.
Ar moringa veikia taip pat kaip chemoterapija?
Ne.
Teiginys, kad moringa turi tokį patį poveikį kaip chemoterapija, tik nesukelia šalutinio poveikio, yra klaidinantis.
Chemoterapija nėra viena medžiaga ar vienas universalus gydymo metodas. Egzistuoja daug skirtingų chemoterapinių vaistų, kurie pasirenkami atsižvelgiant į konkrečią vėžio rūšį, jo stadiją, biologines savybes ir paciento būklę.
Be to, šiuolaikinė onkologija neapsiriboja chemoterapija.
Priklausomai nuo ligos gali būti naudojama chirurgija, spindulinė terapija, imunoterapija, hormonų terapija, taikinių terapija ir kiti gydymo metodai.
Moringa nėra šių gydymo būdų pakaitalas.
Kodėl laboratoriniai rezultatai kartais skamba įspūdingai?
Tai galioja ne vien moringai.
Laboratorijoje galima naudoti labai didelę konkrečios medžiagos koncentraciją ir tiesiogiai ja veikti ląsteles.
Žmogaus organizme situacija visiškai kitokia.
Suvalgytas junginys turi pereiti virškinimo sistemą, būti absorbuotas, patekti į kraujotaką, išvengti pernelyg greito suskaidymo ir galiausiai pakankama koncentracija pasiekti reikiamą audinį.
Kartais laboratorijoje perspektyviai atrodžiusi medžiaga žmogaus organizme neveikia taip, kaip tikėtasi.
Būtent todėl ankstyvųjų tyrimų negalima pristatyti kaip įrodymo, kad atrastas naujas vaistas nuo vėžio.
O kaip dėl krūties, kasos, kepenų ar storosios žarnos vėžio?
Internete galima rasti teiginių, kad moringa ypač veiksminga sergant krūties, kasos, kepenų, kiaušidžių ar storosios žarnos vėžiu.
Tokie teiginiai yra per stiprūs.
Tai, kad tam tikrų vėžio rūšių ląstelės buvo naudojamos laboratoriniuose eksperimentuose, nėra įrodymas, kad moringa gydo tomis ligomis sergančius žmones.
Vėžys taip pat nėra viena liga.
Net tos pačios lokalizacijos navikai gali turėti skirtingas molekulines savybes ir skirtingai reaguoti į gydymą.
Pavyzdžiui, krūties vėžio gydymas priklauso nuo naviko biologijos ir daugybės kitų aplinkybių. Todėl universalaus augalinio produkto, kuris tiktų visiems pacientams, nėra.
Moringa gali būti maistinga – ir tai jau savaime vertinga
Norint kalbėti apie moringą nebūtina jai suteikti stebuklingų savybių.
Jos lapai gali turėti maistinę vertę ir būti vienas iš įvairios mitybos produktų.
Tačiau vėžiu sergančio žmogaus mityba yra individuali.
Gydymo metu gali pasikeisti apetitas, skonio pojūtis, virškinimas ar kūno svoris. Vieniems žmonėms reikia daugiau energijos ir baltymų, kitiems dėl konkretaus gydymo gali būti taikomos papildomos rekomendacijos.
Todėl pacientui daug svarbiau už vieną „supermaistą“ gauti pakankamai energijos, baltymų, skysčių ir kitų reikalingų maistinių medžiagų.
Esant mitybos sunkumams gali būti naudinga gydytojo ar klinikinio dietologo konsultacija.
„Natūralu“ nereiškia, kad nėra šalutinio poveikio
Dar vienas pavojingas mitas – įsitikinimas, kad augalas negali pakenkti, nes yra natūralus.
Gali.
Augaliniuose produktuose yra biologiškai aktyvių medžiagų, o koncentruoti ekstraktai ir papildai gali veikti visiškai kitaip nei nedidelis maistinis augalo kiekis.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, vartojantys vaistus ar gydomi nuo sunkių ligų.
Onkologinio gydymo metu prieš pradedant vartoti moringos papildus ar kitus koncentruotus augalinius preparatus verta apie tai pasakyti gydančiam gydytojui.
Tai nėra formalumas.
Kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais arba būti netinkami konkrečiu gydymo laikotarpiu.
Ne visos moringos dalys turėtų būti vartojamos vienodai
Internete pasitaiko patarimų valgyti praktiškai visas moringos dalis – lapus, sėklas ir net šaknis.
Tokios rekomendacijos nėra geros.
Skirtingose augalo dalyse yra skirtingų junginių ir jų koncentracijų, todėl negalima manyti, kad visa, kas auga ant augalo ar po žeme, automatiškai tinka kasdieniam vartojimui.
Ypač nereikėtų savarankiškai eksperimentuoti su moringos šaknimis ar koncentruotais jų preparatais.
Nėštumo metu su augaliniais papildais taip pat reikia elgtis atsargiai ir prieš vartojimą pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Ar yra universali saugi moringos dozė?
Internete galima rasti labai konkrečių rekomendacijų – pavyzdžiui, kasdien vartoti kelis gramus keletą savaičių.
Tačiau tokios dozės nereikėtų pristatyti kaip universalios visiems žmonėms.
Maistas, džiovintų lapų milteliai ir koncentruotas ekstraktas nėra tas pats.
Skiriasi jų sudėtis, koncentracija ir vartojimo tikslas.
Jeigu moringa vartojama tiesiog kaip maisto produktas, situacija viena. Jeigu didelės koncentracijos papildas vartojamas tikintis gydomojo poveikio – jau visai kita.
Pavojingiausia – atidėti veiksmingą gydymą
Didžiausia panašių straipsnių problema net nėra pats augalas.
Problema atsiranda tuomet, kai žmogui sudaromas įspūdis, kad egzistuoja „natūrali chemoterapijos alternatyva“, neturinti šalutinio poveikio.
Vėžio gydymo atidėjimas arba savavališkas paskirtų vaistų nutraukimas gali turėti labai rimtų pasekmių.
Jeigu gydymas sukelia stiprų šalutinį poveikį, sprendimas nėra slapta jo atsisakyti.
Apie simptomus reikia pasakyti gydančiai komandai. Daliai šalutinių reiškinių galima taikyti papildomą gydymą, koreguoti dozes ar ieškoti kitų mediciniškai pagrįstų sprendimų.
Taigi, ar moringą verta įtraukti į mitybą?
Moringa gali būti įdomus ir maistingas augalinis produktas. Jos sudėtyje esančios medžiagos taip pat pagrįstai domina mokslininkus, todėl jų tyrimai gali suteikti naujų žinių ateityje.
Tačiau šiandien tarp frazių „laboratorijoje tiriamas galimas priešvėžinis poveikis“ ir „gydo vėžį“ yra labai didelis skirtumas.
Moringos nereikėtų pristatyti kaip chemoterapijos pakaitalo, navikus naikinančio augalo ar priemonės, galinčios pašalinti onkologinio gydymo šalutinį poveikį.
Vėžiu sergančiam žmogui svarbiausia gydymo planą aptarti su onkologu, o apie vartojamus maisto papildus ir koncentruotus augalinius preparatus informuoti gydytoją.
Moringai nebūtina būti „stebuklingu vaistu“, kad ji būtų įdomus augalas. Tačiau kalbant apie vėžį, skirtumas tarp perspektyvaus laboratorinio tyrimo ir įrodyto gydymo gali būti gyvybiškai svarbus.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt