Galvos skausmas – vienas dažniausių negalavimų, kurį bent kartą patiria beveik kiekvienas žmogus. Kartais jo priežastis būna paprasta: nuovargis, miego trūkumas, įtampa, per mažai išgerto vandens ar ilgas darbas prie kompiuterio. Tačiau stiprus skausmas, ypač atsiradęs kartu su labai aukštu kraujospūdžiu, pykinimu, vėmimu, regėjimo pokyčiais ar silpnumu, neturėtų būti gydomas abejotinais naminiais metodais.
Socialiniuose tinkluose vis dar plinta pasakojimai apie druskos tirpale suvilgytą marlę, kurią siūloma apsukti aplink galvą. Teigiama, kad toks kompresas neva greitai panaikina galvos skausmą, pašalina kraujagyslių spazmus ir net visam laikui normalizuoja kraujospūdį. Nors vėsus ar šiltas kompresas kai kuriems žmonėms gali trumpam suteikti komforto, nėra patikimų medicininių įrodymų, kad ant kaktos uždėtas druskos tirpalas gydytų hipertenziją ar apsaugotų nuo jos komplikacijų.
Dar svarbiau tai, kad bandymas laukti, kol pradės veikti kompresas, gali atitolinti būtiną medicininę pagalbą. Labai aukštas kraujospūdis kartu su stipriu galvos skausmu ar kitais naujais simptomais kartais gali būti pavojingos būklės požymis.
Kodėl tokie naminiai patarimai atrodo įtikinami?
Asmeninės istorijos dažnai skamba įtikinamiau nei sausi medicininiai paaiškinimai. Žmogus pasakoja, kad kentėjo stiprų skausmą, išbandė paprastą priemonę ir netrukus pasijuto geriau. Natūralu, kad skaitytojui kyla noras tokį metodą išbandyti.
Tačiau simptomų sumažėjimas po tam tikro veiksmo dar neįrodo, kad būtent tas veiksmas padėjo. Galvos skausmas galėjo pradėti rimti savaime, žmogus galėjo atsigulti, nusiraminti, išgerti vandens ar anksčiau pavartoti vaistų. Skausmo intensyvumą gali keisti ir tyli, pritemdyta aplinka.
Tai vadinama sutapimo su priežastimi supainiojimu. Jei žmogui pagerėjo užsidėjus kompresą, tai dar nereiškia, kad kompresas pašalino ligos priežastį.
Ar druskos kompresas gali sumažinti kraujospūdį?
Druskos tirpale sudrėkinta marlė ant galvos nepakeičia kraujospūdį reguliuojančių mechanizmų organizme. Kraujospūdžiui įtakos turi širdies veikla, kraujagyslių būklė, inkstai, hormonai, nervų sistema, vartojami vaistai ir daugybė kitų veiksnių.
Per odą uždėtas sūrus kompresas negali patikimai kontroliuoti šių procesų. Todėl teiginiai, kad toks metodas „normalizuoja spaudimą“ ar visam laikui pašalina galvos skausmą, yra nepagrįsti.
Be to, didesnis druskos kiekis mityboje daugeliui žmonių siejamas ne su kraujospūdžio mažėjimu, o su jo didėjimo rizika. Žinoma, ant odos uždėtas kompresas nėra tas pats, kas druskos vartojimas su maistu, tačiau tai dar kartą parodo, kad druska nėra universali priemonė nuo hipertenzijos.
Aukštas kraujospūdis dažnai niekaip nepasireiškia
Viena pavojingiausių hipertenzijos savybių yra ta, kad ji dažniausiai nesukelia aiškių simptomų. Žmogus gali metų metus turėti padidėjusį kraujospūdį ir apie tai nežinoti. Vienintelis patikimas būdas sužinoti savo rodmenis – taisyklingai juos pamatuoti.
Todėl nereikėtų kiekvieno galvos skausmo automatiškai priskirti spaudimui. Skausmą gali sukelti įtampos tipo galvos skausmas, migrena, infekcija, regėjimo problemos, dehidratacija, vaistai, kofeino trūkumas ar daugybė kitų priežasčių.
Kita vertus, labai aukštas kraujospūdis gali būti susijęs su galvos skausmu, dusuliu ar kraujavimu iš nosies, tačiau šie simptomai nėra būdingi tik hipertenzijai ir dažniausiai atsiranda tuomet, kai būklė jau sunki.
Kada situacija gali būti pavojinga?
Jeigu kraujospūdžio matuoklis rodo 180/120 mm Hg arba daugiau, rekomenduojama ramiai palaukti bent minutę ir pamatuoti dar kartą. Jei pakartotinis rodmuo išlieka toks pat aukštas, reikia nedelsiant įvertinti, ar nėra pavojingų simptomų.
Skubios pagalbos reikia, jeigu labai aukštą kraujospūdį lydi:
- krūtinės skausmas;
- dusulys;
- staigus silpnumas ar tirpimas;
- regėjimo pokyčiai;
- kalbos sutrikimas;
- sumišimas;
- traukuliai;
- stiprus nugaros skausmas;
- sąmonės praradimas;
- neįprastai stiprus galvos skausmas.
Tai gali būti hipertenzinės krizės, insulto, širdies veiklos sutrikimo ar kitos pavojingos būklės požymiai. Tokiu atveju negalima laukti, kol suveiks kompresas, masažas, arbata ar kitas naminis metodas. Reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. Labai aukštas spaudimas gali pažeisti smegenis, širdį, inkstus, akis ir kraujagysles.
Ypač svarbu įvertinti staigų galvos skausmą
Staiga atsiradęs ir per kelias sekundes ar minutę aukščiausią intensyvumą pasiekęs skausmas kartais vadinamas „perkūno trenksmo“ tipo galvos skausmu. Jis gali būti susijęs su kraujavimu galvos smegenyse, kraujagyslės plyšimu, insultu, infekcija ar pavojingu kraujospūdžio padidėjimu.
Skubiai kreiptis pagalbos reikėtų ir tuomet, kai galvos skausmas yra stipriausias gyvenime arba jį lydi vėmimas, sąmonės sutrikimas, karščiavimas, sprando sustingimas, regėjimo, kalbos ar vaikščiojimo sutrikimai.
Tokie simptomai nėra tinkamas laikas eksperimentuoti su socialiniuose tinkluose rastais receptais.
Kaip taisyklingai pasimatuoti kraujospūdį?
Netinkamai atliktas matavimas gali parodyti klaidingai aukštą arba žemą rezultatą. Prieš matuojant verta bent penkias minutes ramiai pasėdėti. Negalima kalbėti, judėti ar laikyti rankos įtemptos.
Sėdėkite atsirėmę į kėdės atlošą, pėdas laikykite ant grindų, o ranką padėkite ant stalo maždaug širdies aukštyje. Manžetė turi būti tinkamo dydžio ir dedama ant nuogos žasto odos, o ne ant storo drabužio.
Prieš matavimą patartina vengti fizinio krūvio, rūkymo ir kofeino. Jei rezultatas neįprastai aukštas, po kelių minučių jį pakartokite ir abu rodmenis užsirašykite.
Vienas didesnis rodmuo nebūtinai reiškia, kad žmogus serga hipertenzija. Kraujospūdis gali trumpam padidėti dėl nerimo, skausmo, fizinio krūvio ar streso. Tačiau pasikartojantys aukšti skaičiai turi būti aptarti su gydytoju.
Ką galima saugiai daryti, kai skauda galvą?
Jeigu skausmas nėra staigus, labai stiprus ar lydimas pavojingų simptomų, pirmiausia verta sustoti ir įvertinti savo savijautą. Galima ramiai atsisėsti ar atsigulti, pravėdinti patalpą, atsigerti vandens ir sumažinti ryškios šviesos bei triukšmo poveikį.
Kai kuriems žmonėms patinka ant kaktos uždėti vėsų, švariu vandeniu sudrėkintą audinį. Tai gali suteikti malonų pojūtį, tačiau tokį kompresą reikėtų vertinti tik kaip komforto priemonę, o ne gydymą.
Nereikėtų savavališkai vartoti papildomos kraujospūdžio vaistų dozės, nebent gydytojas iš anksto yra aiškiai paaiškinęs, ką daryti konkrečiu atveju. Staigus spaudimo sumažinimas be medicininės priežiūros taip pat gali būti pavojingas.
Vaistus nuo galvos skausmo reikėtų vartoti pagal informaciniame lapelyje nurodytas dozes ir atsižvelgiant į savo sveikatos būklę. Kai kurie preparatai gali netikti sergant tam tikromis širdies, skrandžio, inkstų ar kitomis ligomis. Jei abejojate, saugiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kodėl nereikėtų laikyti druskos tvarsčio 15 valandų?
Ilgai laikant šlapią, sūrų tvarstį ant odos galima sulaukti sudirginimo, paraudimo, niežėjimo ar odos išsausėjimo. Rizika didesnė, jei oda jautri, pažeista arba tirpalas paruoštas per stiprus.
Namuose taip pat lengva suklysti apskaičiuojant koncentraciją. Originaliuose patarimuose neretai pateikiamos neaiškios proporcijos, pavyzdžiui, nenurodoma, kokio dydžio šaukštelis naudojamas ar kiek tiksliai druskos jame telpa.
Tačiau didžiausia problema yra ne pati marlė. Pavojingiausia tai, kad žmogus gali kelias valandas laukti pagerėjimo, nors tuo metu jam reikalinga skubi medicininė pagalba.
Kaip iš tiesų kontroliuojamas kraujospūdis?
Ilgalaikė hipertenzijos kontrolė grindžiama ne vienkartiniais kompresais, o nuosekliu planu. Jį gali sudaryti gydytojo paskirti vaistai, reguliari kraujospūdžio stebėsena, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, kūno svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas ir alkoholio ribojimas.
Kai kuriems žmonėms gyvenimo būdo pakeitimų pakanka, tačiau kitiems būtini receptiniai vaistai. Jų negalima nutraukti vien todėl, kad kelias dienas rodmenys buvo geri. Hipertenzijos gydymo planą turi koreguoti sveikatos priežiūros specialistas.
Naudinga namuose pildyti kraujospūdžio dienyną: užrašyti datą, laiką, abu matavimo rezultatus, pulsą, vartotus vaistus ir tuo metu pasireiškusius simptomus. Tokia informacija padeda gydytojui tiksliau įvertinti situaciją.
Kada užsirašyti planinei konsultacijai?
Su šeimos gydytoju reikėtų pasitarti, jei galvos skausmai:
- pradėjo kartotis dažniau;
- tapo stipresni nei anksčiau;
- trukdo dirbti, miegoti ar užsiimti kasdiene veikla;
- nepraeina vartojant tinkamai parinktus nereceptinius vaistus;
- atsiranda kartu su nuolat padidėjusiais kraujospūdžio rodmenimis.
Pasikartojantis skausmas nėra dalykas, kurį reikėtų nuolat slopinti naminėmis priemonėmis. Gydytojas gali įvertinti simptomų pobūdį, atlikti reikalingus tyrimus ir nustatyti, ar skausmas susijęs su migrena, hipertenzija, vartojamais vaistais ar kita priežastimi.
Svarbiausia žinia
Druskos kompresas gali atrodyti kaip nebrangus ir paprastas sprendimas, tačiau nėra pagrindo teigti, kad jis gydo aukštą kraujospūdį, šalina kraujagyslių spazmus ar visam laikui apsaugo nuo galvos skausmo.
Lengvas kompresas kai kuriems žmonėms gali suteikti laikiną komfortą, tačiau jis negali pakeisti kraujospūdžio matavimo, gydytojo konsultacijos ar skubios medicininės pagalbos. Ypač pavojinga pasitikėti tokiu metodu, kai skausmas yra staigus, neįprastai stiprus arba pasireiškia kartu su pykinimu, vėmimu, regėjimo pokyčiais, silpnumu, kalbos sutrikimu ar labai aukštais kraujospūdžio rodmenimis.
Tokiais atvejais svarbiausias sprendimas yra ne ruošti druskos tirpalą, o nedelsiant kreiptis pagalbos. Sveikatos klausimais atsargumas nėra perdėtas – kartais greita reakcija gali apsaugoti nuo sunkių komplikacijų.
Pastaba: straipsnis skirtas bendrajai informacijai ir nepakeičia individualios gydytojo konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Jei kraujospūdis siekia 180/120 mm Hg ar daugiau ir kartu atsirado naujų nerimą keliančių simptomų, skambinkite 112.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.