Ricinos aliejus jau daugelį metų naudojamas kosmetikoje, buityje ir tradicinėse sveikatingumo praktikose. Internete jam priskiriama daugybė savybių – nuo plaukų stiprinimo ir odos drėkinimo iki artrito, virškinimo sutrikimų, kepenų ligų ar net sunkių neurologinių būklių gydymo. Tokie pažadai skamba viliojančiai, ypač žmonėms, kurie ilgai kenčia skausmą ir ieško paprastos, nebrangios priemonės.
Vis dėlto ricinos aliejus nėra universalus vaistas. Nėra patikimų įrodymų, kad juo būtų galima išgydyti artritą, išialgiją, Parkinsono ligą, išsėtinę sklerozę, epilepsiją, nevaisingumą, tulžies akmenligę ar kitas sunkias ligas. Šiltas kompresas ar masažas gali trumpam suteikti malonų pojūtį, tačiau tai nėra tas pats, kas ligos gydymas.
Norint ricinos aliejų naudoti atsakingai, svarbu atskirti tris dalykus: tradicinį vartojimą, galimą kosmetinę naudą ir mediciniškai patvirtintą paskirtį. Taip pat būtina žinoti, kada naminės priemonės gali atitolinti reikalingą gydytojo pagalbą.
Kas iš tikrųjų yra ricinos aliejus?
Ricinos aliejus gaunamas iš paprastojo ricinmedžio, lotyniškai vadinamo Ricinus communis, sėklų. Tai tirštas, dažniausiai skaidrus arba švelniai gelsvas augalinis aliejus, pasižymintis specifiniu kvapu ir lipnia tekstūra.
Didelę jo sudėties dalį sudaro ricinolio rūgštis – riebalų rūgštis, dėl kurios aliejus skiriasi nuo daugelio kitų augalinių aliejų. Būtent su šia medžiaga dažniausiai siejamos ricinos aliejaus savybės.
Tačiau tai, kad medžiaga laboratorinėmis sąlygomis pasižymi tam tikru biologiniu aktyvumu, dar nereiškia, kad ji gali išgydyti ligą žmogaus organizme. Tam reikalingi kokybiški klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvautų pakankamai žmonių, būtų naudojamos kontrolinės grupės ir vertinami ne tik trumpalaikiai pojūčiai, bet ir tikras ligos progresavimas.
Ricinos aliejus medicinoje geriausiai žinomas kaip stimuliuojamasis vidurius laisvinantis preparatas. JAV oficialiuose klasifikavimo šaltiniuose jis priskiriamas kontaktiniams vidurius laisvinantiems preparatams, tačiau tai nereiškia, kad jį saugu vartoti dažnai arba be specialistų patarimo.
Kodėl ricinos aliejus laikomas priemone nuo vidurių užkietėjimo?
Išgertas ricinos aliejus plonojoje žarnoje suskaidomas, o susidariusi ricinolio rūgštis skatina žarnyno judesius. Dėl to gali greičiau atsirasti noras tuštintis.
Tačiau stipresnis poveikis nebūtinai reiškia, kad priemonė yra tinkamesnė už švelnesnius vidurių užkietėjimo sprendimus. Ricinos aliejus gali sukelti pilvo spazmus, pykinimą, viduriavimą ir skysčių netekimą. Netinkamai ar per dažnai vartojant vidurius laisvinančius preparatus gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra.
Žmogus, kurį vargina pasikartojantis arba ilgai trunkantis vidurių užkietėjimas, neturėtų nuolat slopinti simptomo savarankiškai. Reikia įvertinti mitybą, skysčių vartojimą, fizinį aktyvumą, vartojamus vaistus ir galimas ligas.
Ricinos aliejaus taip pat nereikėtų vartoti, kai skauda pilvą dėl neaiškios priežasties, įtariamas žarnyno nepraeinamumas, apendicitas ar kita ūmi pilvo būklė. Tokiais atvejais bandymas skatinti žarnyno veiklą gali būti pavojingas.
Ar ricinos aliejus gydo artritą?
Artritas nėra viena konkreti liga. Šiuo žodžiu apibūdinama grupė būklių, kurioms būdingas sąnarių skausmas, sustingimas, tinimas arba judesių ribotumas.
Pavyzdžiui, osteoartritas susijęs su sąnario struktūrų pokyčiais, o reumatoidinis artritas yra autoimuninė uždegiminė liga. Šioms būklėms reikalingas skirtingas gydymas.
Internete dažnai teigiama, kad ricinos aliejus dėl tariamo priešuždegiminio poveikio gali išgydyti net sunkų artritą. Patikimų klinikinių duomenų, patvirtinančių tokį poveikį, nėra. Oficialiose artrito ir papildomų sveikatingumo metodų apžvalgose ricinos aliejus nėra nurodomas kaip įrodymais pagrįstas artrito gydymas. Net daugelio daugiau tyrinėtų natūralių produktų nauda išlieka neaiški arba nedidelė.
Reumatoidinio artrito gydymas paprastai apima vaistus, padedančius kontroliuoti uždegimą, lėtinti sąnarių pažeidimą ir mažinti deformacijų riziką. Papildomos priemonės gali būti taikomos tik kaip gydymo plano dalis, o ne vietoje gydytojo paskirtų vaistų.
Todėl teiginys, kad kelių mėnesių ricinos aliejaus naudojimas panaikins net sunkiausią artrito formą, yra klaidinantis. Žmogus gali laikinai pajusti mažiau įtampos dėl šilumos, masažo ar poilsio, tačiau tai neparodo, kad sustabdytas sąnario pažeidimas.
Kodėl šiltas kompresas kartais palengvina savijautą?
Šiluma gali laikinai atpalaiduoti įsitempusius raumenis, sumažinti sustingimo pojūtį ir suteikti komforto. Masažuojant skaudamą vietą taip pat gali trumpam pagerėti savijauta.
Jeigu žmogus ricinos aliejumi ištepa odą, uždeda šiltą audinį ir ramiai paguli, pagerėjimas nebūtinai atsiranda dėl paties aliejaus. Jį gali lemti:
- šilumos poveikis;
- švelnus masažas;
- sumažėjęs fizinis krūvis;
- atsipalaidavimas;
- natūralus simptomų svyravimas;
- tikėjimas, kad priemonė padės.
Placebo poveikis nereiškia, kad žmogaus pojūčiai išgalvoti. Skausmas tikrai gali sumažėti. Tačiau trumpalaikis skausmo palengvėjimas neįrodo, kad buvo pašalinta jo priežastis.
Kompresą galima vertinti kaip komforto priemonę, jei jis nepažeidžia odos ir neatideda tikro gydymo. Tačiau jo negalima pristatyti kaip artrito, nervų ligų ar vidaus organų sutrikimų gydymo.
Ar saugu šildyti ricinos aliejų?
Naudojant šiltą kompresą didžiausia rizika dažniausiai susijusi ne su ricinos aliejumi, o su per aukšta temperatūra. Karštas aliejus, šildymo pagalvėlė ar lempa gali nudeginti odą.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kurių jutimai susilpnėję dėl diabeto, nervų pažeidimo ar kitų sveikatos sutrikimų. Jie gali nepajusti, kad temperatūra jau tapo pavojinga.
Šildymo priemonės nereikėtų:
- dėti ant pažeistos ar sudirgusios odos;
- naudoti miegant;
- stipriai prispausti prie kūno;
- laikyti labai ilgai;
- naudoti ant patinusio, paraudusio ir karšto sąnario nepasitarus su specialistu;
- naudoti po neseniai patirtos traumos, jei vieta smarkiai tinsta.
Mėlynos ar kitos šildančios lempos laikymas virš aliejumi pateptos odos taip pat nėra moksliškai pagrįstas artrito gydymas. Netinkamas atstumas ar per ilgas kaitinimas gali sukelti nudegimą ir odos pažeidimą.
Ricinos aliejus odai: ko galima tikėtis?
Dėl tirštos tekstūros ricinos aliejus gali padėti sumažinti odos sausumo pojūtį. Jis ant odos paviršiaus sukuria sluoksnį, lėtinantį drėgmės netekimą. Todėl šio aliejaus arba jo darinių galima rasti kosmetikos produktuose, lūpų priežiūros priemonėse, muiluose ir kremuose.
Tačiau natūralus produktas nėra automatiškai saugus visiems. Kai kuriems žmonėms ricinos aliejus gali sukelti kontaktinę reakciją, paraudimą, niežėjimą ar bėrimą.
Prieš tepant didesnį odos plotą pravartu nedidelį kiekį užtepti ant mažos vietos, pavyzdžiui, vidinėje dilbio pusėje. Jei per parą atsiranda ryškus paraudimas, tinimas, niežėjimas ar deginimas, produkto geriau nenaudoti.
Ricinos aliejaus nereikėtų tepti į akis, ant stipriai pažeistos odos, gilių žaizdų ar infekuotų vietų. Atvira, pūliuojanti, paraudusi ar skausminga žaizda turi būti įvertinta medicinos specialisto.
Ar jis pašalina karpas, randus ir lipomas?
Nėra pakankamai patikimų įrodymų, kad ricinos aliejus pašalintų karpas, spuogų randus ar lipomas.
Karpos dažniausiai susijusios su žmogaus papilomos virusu. Kai kurios išnyksta savaime, o kitoms gali būti taikomi vaistinėse parduodami preparatai ar dermatologo atliekamos procedūros.
Spuogų randai taip pat būna skirtingi. Vieni yra įdubę, kiti iškilę, dar kiti pasireiškia spalvos pokyčiais. Aliejus gali sudrėkinti odą, tačiau nepakeičia procedūrų, skirtų randų struktūrai koreguoti.
Lipoma yra dažniausiai gerybinis riebalinio audinio darinys po oda. Tepamas aliejus negali jos ištirpdyti. Naują, didėjantį, skausmingą, kietą ar neįprastą guzelį turėtų įvertinti gydytojas, nes vien pagal išvaizdą ne visada galima tiksliai pasakyti, kas tai yra.
Ką žinome apie plaukų augimą?
Ricinos aliejus dažnai naudojamas plaukams ir galvos odai. Jis gali suteikti plaukams blizgesio, sumažinti sausumo pojūtį ir padėti juos lengviau iššukuoti.
Tačiau nėra tvirtų klinikinių įrodymų, kad ricinos aliejus paskatintų naujų plaukų augimą arba gydytų paveldimą plikimą. Vizualiai plaukai gali atrodyti tankesni todėl, kad aliejus juos padengia, sumažina pasišiaušimą ir lūžinėjimą.
Per didelis kiekis gali apsunkinti plaukus, dirginti galvos odą ir būti sunkiai išplaunamas. Todėl jį geriau naudoti nedideliais kiekiais, dažnai sumaišius su lengvesniu kosmetiniu aliejumi.
Jei plaukai pradėjo staiga slinkti kuokštais, atsirado apvalių nuplikusių plotų, galvos odos paraudimas ar skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją arba dermatologą. Plaukų slinkimą gali lemti geležies stoka, skydliaukės sutrikimai, hormoniniai pokyčiai, vaistai, ligos ar stiprus stresas.
Kokių ligų ricinos aliejus negali pakeisti?
Ypač pavojingi straipsniai, kuriuose vienas kompresas rekomenduojamas dešimtims visiškai skirtingų ligų. Apendicitas, žarnyno nepraeinamumas, kepenų cirozė, hepatitas, tulžies pūslės uždegimas, epilepsija, Parkinsono liga ir išsėtinė sklerozė turi skirtingas priežastis, simptomus ir gydymo būdus.
Nėra logiško ar klinikiniais duomenimis pagrįsto mechanizmo, pagal kurį aliejumi suvilgytas audinys galėtų išgydyti visas šias būkles.
Pavyzdžiui, esant apendicitui ar žarnyno nepraeinamumui, delsimas gali tapti pavojingas gyvybei. Skausmingos pilvo vietos šildymas ir laukimas, kol padės kompresas, gali atitolinti operaciją arba kitą skubų gydymą.
Sergant reumatoidiniu artritu, paskirtų vaistų atsisakymas gali leisti ligai toliau pažeisti sąnarius. Nacionalinis papildomos ir integracinės sveikatos centras pabrėžia, kad papildomi metodai neturėtų pakeisti gydytojo rekomenduoto reumatoidinio artrito gydymo.
Neurologinėms ligoms taip pat reikalinga profesionali priežiūra. Ricinos aliejus negali atkurti pažeistų nervų, sustabdyti išsėtinės sklerozės ar pakeisti vaistų nuo epilepsijos.
Kaip ricinos aliejų naudoti atsargiau?
Jeigu norite jį naudoti kosmetiškai arba kaip masažo priemonę, laikykitės paprastų saugumo principų:
Pirmiausia atlikite nedidelio odos ploto bandymą. Netepkite aliejaus ant atvirų žaizdų, infekuotos odos ar akių srityje. Nenaudokite labai karšto aliejaus ir neužmikite su veikiančia šildymo pagalvėle.
Jei vieta patinusi, ryškiai paraudusi, karšta, labai skausminga arba skausmas atsirado po traumos, prieš ją šildydami pasitarkite su specialistu.
Ricinos aliejaus nevartokite į vidų vien todėl, kad produktas pažymėtas kaip natūralus. Geriamieji ir kosmetiniai produktai gali skirtis savo grynumu bei paskirtimi. Dėl vidurių užkietėjimo saugiausia pirmiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku, ypač nėštumo metu, sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant kitus vaistus.
Kada dėl sąnarių skausmo kreiptis į gydytoją?
Medicininio įvertinimo reikia, jei sąnario skausmas nepraeina, kartojasi arba trukdo kasdienei veiklai.
Nedelskite, jei sąnarys:
- smarkiai patino;
- tapo karštas ir raudonas;
- skauda net ramybės metu;
- po traumos atrodo deformuotas;
- negali išlaikyti kūno svorio;
- kartu pakilo temperatūra;
- pradėjo skaudėti staiga ir labai stipriai.
Tokie simptomai gali rodyti infekciją, podagros priepuolį, lūžį, raiščių pažeidimą ar kitą būklę, kuriai reikalingas konkretus gydymas.
Jeigu rytinis sąnarių sustingimas trunka ilgai, vienu metu tinsta keli sąnariai arba simptomai kartojasi abiejose kūno pusėse, verta aptarti galimą uždegiminę sąnarių ligą.
Kas iš tiesų padeda rūpintis sąnariais?
Sąnarių gydymas priklauso nuo nustatytos diagnozės. Vieniems žmonėms padeda individualiai parinkti pratimai ir kineziterapija, kitiems reikalingi vaistai, kūno svorio korekcija ar procedūros.
Reguliarus, pagal galimybes pritaikytas judėjimas padeda palaikyti raumenų jėgą ir sąnarių funkciją. Svarbu pasirinkti tokį aktyvumą, kuris nesukelia staigaus ar stiprėjančio skausmo.
Papildomi metodai gali būti naudingi kaip platesnio plano dalis, bet net ir populiarių papildų įrodymai dažnai būna riboti. Artrito organizacijos rekomenduoja prieš vartojant papildus pasitarti su gydytoju, nes kai kurios medžiagos gali sukelti nepageidaujamą poveikį arba sąveikauti su vaistais.
Svarbiausia išvada
Ricinos aliejus nėra bevertis produktas. Jis gali būti naudojamas kosmetikoje, padėti sumažinti odos sausumo pojūtį ir suteikti slydimo masažuojant. Kai kuriais atvejais gydymui skirtas ricinos aliejus vartojamas kaip vidurius laisvinantis preparatas, tačiau toks naudojimas turi savo rizikų ir apribojimų.
Vis dėlto nėra pagrindo teigti, kad ricinos aliejus išgydo artritą, išialgiją, kepenų ligas, epilepsiją, Parkinsono ligą, nevaisingumą ar daugybę kitų sunkių sutrikimų. Tokie pažadai ne tik klaidina, bet ir gali paskatinti žmogų atsisakyti gydymo, kuris padeda kontroliuoti ligą ir saugo nuo komplikacijų.
Šiltas kompresas gali būti malonus papildymas, tačiau tik tada, kai jis naudojamas saugiai ir ne vietoje medicininės pagalbos. Jei skausmas stiprus, užsitęsęs, lydimas tinimo, karščiavimo, silpnumo ar kitų nerimą keliančių simptomų, svarbiausias žingsnis yra ne dar vienas naminis receptas, o profesionalus sveikatos būklės įvertinimas.
Svarbi pastaba: šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos, diagnozės ar gydymo. Nenutraukite paskirtų vaistų ir nepradėkite vartoti ricinos aliejaus į vidų nepasitarę su gydytoju arba vaistininku.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.