Saldymedžio šaknis daugeliui pirmiausia asocijuojasi su specifinio skonio saldainiais ar žolelių arbata. Tačiau šis augalas turi gerokai ilgesnę istoriją. Paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) nuo seno naudojamas tradicinėje Europos ir Azijos žolininkystėje, o mokslininkus domina jame esančios biologiškai aktyvios medžiagos.
Vis dėlto saldymedis yra geras pavyzdys, kodėl žodžiai „natūralus“ ir „visiškai saugus“ nėra sinonimai. Nedidelis jo kiekis maiste nėra tas pats, kas koncentruoti ekstraktai ar reguliariai geriama stipri saldymedžio arbata.
Todėl prieš ruošiant šios šaknies gėrimus verta žinoti ne tik jos savybes, bet ir svarbiausias atsargumo taisykles.
Kuo ypatinga saldymedžio šaknis?
Vienas geriausiai žinomų saldymedžio junginių yra glicirizinas. Būtent jis suteikia šakniai būdingą intensyvų saldumą.
Saldymedyje taip pat randama įvairių flavonoidų ir kitų augalinių junginių. Laboratoriniuose tyrimuose dalis jų nagrinėjami dėl priešuždegiminių, antioksidacinių bei antimikrobinių savybių.
Tačiau čia būtina atskirti laboratorinius rezultatus nuo gydymo žmonėms.
Tai, kad tam tikras augalinis junginys laboratorijoje veikia mikroorganizmus ar biologinius procesus, dar nereiškia, kad saldymedžio arbata gali išgydyti virusinę infekciją, hepatitą, opaligę ar kitą ligą.
Būtent tokių pernelyg plačių pažadų apie vaistažoles geriau vengti.
Kodėl saldymedis siejamas su gerkle ir kosuliu?
Tai viena tradiciškiausių saldymedžio naudojimo sričių.
Šiltuose žolelių gėrimuose saldymedis dažnai derinamas su mėtomis, ramunėlėmis ar kitais augalais. Toks gėrimas gali būti malonus, kai vargina sudirgusi gerklė.
Saldymedžio preparatų galima rasti ir kai kuriuose pastilėse bei kituose gerklei skirtuose produktuose.
Tačiau užsitęsęs kosulys neturėtų būti gydomas vien žolelėmis. Jei kosulys nepraeina, stiprėja, atsiranda dusulys, aukšta temperatūra ar krūtinės skausmas, reikėtų ieškoti jo priežasties.
Saldymedis ir virškinimo sistema
Kita sritis, dėl kurios saldymedžio šaknis sulaukia nemažai dėmesio, yra virškinimas.
Tradicinėje žolininkystėje ji buvo vartojama esant įvairiems virškinimo sistemos negalavimams. Šiais laikais kai kuriuose produktuose naudojamas vadinamasis deglicirizinuotas saldymedis (DGL), iš kurio pašalinama didžioji dalis glicirizino.
Toks pasirinkimas svarbus dėl to, kad būtent glicirizinas daugiausia siejamas su rimtesniu šalutiniu poveikiu vartojant didesnius saldymedžio kiekius.
Tačiau net ir DGL nereikėtų laikyti universaliu vaistu nuo rėmens ar skrandžio opos.
Dažnas rėmuo gali būti gastroezofaginio refliukso požymis, o skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos gali būti susijusios, pavyzdžiui, su Helicobacter pylori infekcija ar tam tikrų vaistų vartojimu.
Tokiais atvejais svarbu nustatyti priežastį.
Ar saldymedis gali „sustiprinti imunitetą“?
Tokį teiginį galima sutikti dažnai, tačiau jis pernelyg supaprastintas.
Imuninė sistema nėra jungiklis, kurį galima tiesiog „įjungti“ vienu produktu. Saldymedyje esančios medžiagos tiriamos dėl poveikio įvairiems biologiniams procesams, tačiau tai nėra pagrindas žadėti apsaugą nuo infekcijų.
Dar pavojingesnis būtų teiginys, kad saldymedis gali pakeisti antivirusinius vaistus ar gydytojo paskirtą gydymą.
Jeigu žmogus serga gripu, hepatitu, herpes viruso sukelta liga ar kita infekcija, saldymedžio preparatai neturėtų pakeisti medicininio gydymo.
Didžiausia klaida – manyti, kad daugiau reiškia geriau
Su saldymedžiu tai ypač svarbu.
Dideli glicirizino kiekiai arba ilgas jo vartojimas kai kuriems žmonėms gali sukelti nepageidaujamų pokyčių organizme. Vienas svarbiausių – kraujospūdžio padidėjimas.
Taip pat gali sumažėti kalio koncentracija kraujyje ir kauptis skysčiai.
Dėl to gali atsirasti silpnumas, tinimas ar sutrikti normalus širdies ritmas.
Todėl kasdien ilgą laiką gerti stiprius saldymedžio nuovirus nėra gera mintis vien todėl, kad tai augalinis produktas.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, širdies ar inkstų sutrikimų.
Saldymedis gali sąveikauti su vaistais
Tai dar viena priežastis, kodėl koncentruotų saldymedžio preparatų nereikėtų vartoti neapgalvotai.
Saldymedis gali būti problemiškas vartojant kai kuriuos kraujospūdį veikiančius vaistus, diuretikus, kortikosteroidus ir kitus preparatus.
Todėl nuolat vartojant receptinius vaistus geriausia pirmiausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Atsargumas taip pat rekomenduojamas nėštumo metu.
Tai nėra formalumas. Vaistažolėse esančios medžiagos organizme gali veikti tuos pačius biologinius mechanizmus kaip ir vaistai.
Paprasta saldymedžio arbata
Jeigu nėra sveikatos būklių ar vartojamų vaistų, dėl kurių saldymedžio reikėtų vengti, nedideliais kiekiais jį galima naudoti kaip žolelių gėrimo ingredientą.
Vienam mišiniui galima rinktis:
- nedidelį kiekį džiovintos saldymedžio šaknies;
- žaliosios arbatos;
- mėtų;
- melisos;
- ramunėlių.
Žoleles galima užpilti karštu vandeniu ir palaikyti kelias minutes. Jei norisi saldumo, galima įdėti šiek tiek medaus, kai gėrimas pravėsta.
Svarbiausia šį gėrimą vertinti kaip arbatą, o ne vaistą.
Jeigu perkamas jau paruoštas saldymedžio produktas, reikėtų vadovautis būtent jo gamintojo nurodytomis vartojimo rekomendacijomis, nes skirtinguose preparatuose veikliųjų medžiagų kiekis gali labai skirtis.
Saldymedis virtuvėje – paprastesnis jo panaudojimas
Nebūtina saldymedžio paversti „gydymo kursu“.
Jo specifinis saldus skonis gali būti naudojamas žolelių arbatos mišiniuose ir kai kuriuose desertuose. Nedidelis kiekis gali suteikti gėrimui saldumo net nepridedant daug cukraus.
Tai racionalesnis būdas pažinti šį augalą nei pradėti kasdien vartoti didelius jo kiekius tikintis išspręsti sveikatos problemas.
Kada geriau jo atsisakyti?
Jeigu pavartojus saldymedžio pastebimas tinimas, neįprastas silpnumas, širdies plakimo pokyčiai ar didėjantis kraujospūdis, jo vartojimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
Taip pat neverta savarankiškai eksperimentuoti su didelėmis dozėmis.
Saldymedžio istorija įdomi, o pats augalas turi biologiškai aktyvių junginių, kuriuos mokslas iš tiesų tyrinėja. Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad viena šaknis gali gydyti ilgą sąrašą tarpusavyje nesusijusių ligų.
Būtent toks skirtumas tarp tradicinio naudojimo, mokslinių tyrimų ir įrodyto gydymo yra svarbiausias dalykas, kurį verta žinoti apie saldymedį.
Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus, dėl saldymedžio preparatų vartojimo reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.
„Esu Befa.lt įkūrėjas ir redaktorius. Daugiau nei 5-erius metus analizuoju bei rengiu praktiškus patarimus, receptus, astrologines apžvalgas ir kasdienio gyvenimo temas. Siekiu, kad kiekvienas straipsnis suteiktų skaitytojui tikslią, naudingą ir aiškiai pateiktą informaciją.
Susisiekti galite el. paštu: info@befa.lt