Vaistažolės jau šimtmečius užima svarbią vietą įvairių tautų tradicinėje medicinoje. Daugelis augalų buvo naudojami ne tik maistui, bet ir kasdienei savijautai palaikyti. Vienas iš tokių augalų – piemenės piniginė (Capsella bursa-pastoris). Nors dažnas ją laiko paprasta pakelėse ar pievose augančia piktžole, žolininkystėje ji minima jau daugelį amžių.
Internete galima rasti daugybę teiginių, kad ši vaistažolė esą „valo kraujagysles“, „atkuria jų elastingumą“, gydo inkstus ar net tirpdo akmenis. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tokie teiginiai nėra patvirtinti aukštos kokybės klinikiniais tyrimais. Šiuolaikinė medicina pabrėžia, kad kraujagyslių ligų, padidėjusio kraujospūdžio ar aterosklerozės negalima gydyti vien žolelėmis.
Tačiau tai nereiškia, kad piemenės piniginė neturi vertingų savybių. Kaip ir daugelis kitų vaistinių augalų, ji turi įvairių biologiškai aktyvių junginių, dėl kurių jau seniai naudojama tradicinėje žolininkystėje.
Kas yra piemenės piniginė?
Piemenės piniginė – vienmetis bastutinių šeimos augalas, augantis beveik visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Ją lengva atpažinti pagal smulkias baltas gėles ir širdelės formos ankšteles, primenančias mažą piniginę. Būtent dėl šios išvaizdos augalas ir gavo savo pavadinimą.
Nors daugeliui ji atrodo kaip paprasta piktžolė, augalas nuo seno buvo renkamas pavasarį, kai lapai būna jauni ir švelnūs. Kai kuriose šalyse jie net naudojami salotoms ar sriuboms.
Kodėl šis augalas sulaukė tokio dėmesio?
Istoriniai šaltiniai rodo, kad piemenės piniginė liaudies medicinoje naudota įvairiais tikslais. Žolininkai ją rekomenduodavo kraujavimo stabdymui, virškinimui palaikyti bei bendrai organizmo savijautai gerinti.
Šiuolaikiniai laboratoriniai tyrimai rodo, kad augale yra flavonoidų, organinių rūgščių, vitaminų ir kitų augalinių junginių. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad laboratoriniai rezultatai dar nereiškia tokio pat poveikio žmogaus organizmui, todėl reikalingi platesni klinikiniai tyrimai.
Ar piemenės piniginė gali „išvalyti kraujagysles“?
Vienas dažniausiai internete sutinkamų teiginių – kad ši vaistažolė neva valo kraujagysles ar atkuria jų elastingumą.
Šiuo metu nėra patikimų mokslinių įrodymų, patvirtinančių, kad piemenės piniginė galėtų pašalinti aterosklerozines plokšteles ar atkurti kraujagyslių būklę. Kraujagyslių sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių: kraujospūdžio kontrolės, cholesterolio kiekio, fizinio aktyvumo, mitybos, rūkymo atsisakymo ir kitų gyvenimo būdo įpročių.
Jeigu žmogus serga hipertenzija ar ateroskleroze, svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo ir reguliariai tikrintis sveikatą.
Kada verta sunerimti dėl kraujotakos sutrikimų?
Spengimas ausyse, galvos svaigimas ar regėjimo pokyčiai gali turėti įvairių priežasčių. Kartais jie susiję su nuovargiu, stresu ar vidinės ausies sutrikimais, tačiau kai kuriais atvejais gali būti susiję ir su širdies bei kraujagyslių ligomis.
Jeigu simptomai kartojasi, stiprėja arba atsiranda kartu su aukštu kraujospūdžiu, stipriu galvos skausmu, rankų ar kojų silpnumu, būtina kreiptis į gydytoją. Tik išsamus ištyrimas gali padėti nustatyti tikrąją negalavimų priežastį.
Kokiomis savybėmis pasižymi piemenės piniginė?
Nors stebuklingų savybių šiam augalui priskirti nereikėtų, tradicinėje žolininkystėje jis vertinamas dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, augale yra antioksidantų – medžiagų, padedančių apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.
Be to, Europos žolininkystės tradicijoje piemenės piniginė dažnai minima kaip augalas, naudojamas moterų sveikatai ir nedideliems kraujavimams mažinti. Vis dėlto tokiais atvejais jos vartojimas turėtų būti aptartas su sveikatos priežiūros specialistu.
Kai kurie žmonės taip pat geria šio augalo arbatą kaip bendrą organizmą palaikantį gėrimą.
Kaip ruošiama piemenės piniginės arbata?
Tradicinėje žolininkystėje dažniausiai naudojami džiovinti augalo lapai ir antžeminė dalis.
Vienas paprasčiausių būdų – vieną arbatinį šaukštelį džiovintos žaliavos užpilti maždaug 200 ml karšto, bet ne verdančio vandens.
Arbatą rekomenduojama palaikyti apie 10–15 minučių, po to nukošti.
Kai kurie žolininkai siūlo ruošti ir šaltą užpilą – augalą per naktį mirkyti vandenyje. Tačiau mokslinių duomenų, kad vienas paruošimo būdas būtų veiksmingesnis už kitą, šiuo metu nėra.
Ar visi gali vartoti šią vaistažolę?
Ne.
Nors žolelių arbatos dažnai laikomos natūraliomis, jos taip pat gali turėti šalutinį poveikį arba sąveikauti su vaistais.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, vartojantys kraują skystinančius vaistus, vaistus nuo kraujospūdžio ar sergantys lėtinėmis ligomis.
Nėščiosioms, žindančioms moterims ir vaikams vaistažoles rekomenduojama vartoti tik pasitarus su gydytoju.
Jeigu po arbatos vartojimo atsiranda bėrimas, pykinimas ar kiti neįprasti simptomai, jos vartojimą reikėtų nutraukti.
Kas iš tiesų padeda išsaugoti kraujagyslių sveikatą?
Specialistai sutaria, kad didžiausią įtaką kraujagyslių būklei daro ne pavienės vaistažolės, o kasdieniai įpročiai.
Kraujagyslių sveikatai naudinga:
- reguliariai judėti bent 150 minučių per savaitę;
- valgyti daugiau daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų;
- riboti sočiųjų riebalų bei itin perdirbto maisto kiekį;
- nerūkyti;
- palaikyti normalų kūno svorį;
- reguliariai matuoti kraujospūdį;
- laikytis gydytojo paskirto gydymo.
Tokie įpročiai turi daug daugiau mokslinių įrodymų nei įvairūs internete plintantys pažadai apie stebuklingą organizmo „valymą“.
Apibendrinimas
Piemenės piniginė – nuo seno žinoma vaistažolė, kuri iki šiol naudojama tradicinėje žolininkystėje. Joje yra įvairių augalinių junginių, todėl ji išlieka įdomi tiek mokslininkams, tiek natūralios medicinos šalininkams.
Vis dėlto svarbu kritiškai vertinti informaciją apie tariamą gebėjimą išvalyti kraujagysles, gydyti aterosklerozę ar pakeisti gydytojo paskirtus vaistus. Šiuo metu tokių teiginių nepatvirtina pakankamai patikimi moksliniai įrodymai.
Jeigu norite rūpintis savo širdies ir kraujagyslių sveikata, didžiausią naudą suteiks subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai. O vaistažolių arbatos gali būti malonus kasdienės rutinos papildymas, jei jos vartojamos saikingai ir atsižvelgiant į individualią sveikatos būklę.
Aš – Aurelijus A., nuolatinis tekstų ir straipsnių kūrėjas, įkvėpimo besisemiantis iš kasdienių gyvenimo situacijų ir įvairių temų įvairovės. Mano rašymo stilius – šiltas, nuoširdus ir skatinantis mąstyti bei atrasti naujus dalykus. Džiaugiuosi, jei mano straipsniai Jus sudomina, ir tikiuosi, kad ateityje jų galėsite rasti dar daugiau. Befa.lt – vyr. redaktorius Aurelijus.